“Kauno diena” pasidomėjo, kokie neetatiniai konsultantai supa miesto vadovą Arvydą Garbaravičių

Prieš keletą mėnesių Kauno meras Arvydas Garbaravičius pagaliau legalizavo savo neoficialų patarėją, prieštaringai vertinamą praėjusios kadencijos Tarybos narį Karolį Bruderį. Jis tapo visuomeniniu patarėju. Dėl savo įtakos Kauno merui Savivaldybėje šis politikas vadinamas pilkuoju kardinolu. “Kauno dienai” pradėjus domėtis mero aplinka, paaiškėjo, kad Savivaldybėje dažnai pastebima ir dar viena prieštaringai vertinama asmenybė - buvęs komunistų “platformininkų” Kauno skyriaus lyderis Rimvydas Tvarijonas.

Kratosi atsakomybės

Kauno vadovas A.Garbaravičius turi penkis etatinius patarėjus ir visą būrį visuomeninių konsultantų. Prieš keletą mėnesių šią komandą papildė dar penki patarėjai. Tarp jų ir K.Bruderis, kuriam pavesta kuruoti didžiąsias statybas. “Ne aš jį pasirinkau. Šią kandidatūrą pasiūlė Kauno deputatų klubas. Viskas buvo daroma viešai. Apie tai pranešiau miesto Tarybai”, - teigė A.Garbaravičius.

Meras tikino, kad su K.Bruderiu susipažino praėjusios kadencijos miesto Taryboje. Į ją K.Bruderis pateko pagal Lietuvos laisvės sąjungos kandidatų sąrašą ir dirbo tuometinio Kauno mero Vytauto Šustausko patarėju. Vėliau politikas tapo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku. Kadencijos pabaigoje jis perbėgo į socialliberalų frakciją.

K.Bruderis taip pat tvirtino, kad su dabartiniu meru juos suvienijo bendri darbai praėjusios kadencijos miesto Taryboje.

“Iškilo “Kauno energijos” klausimas. Bankai atsisakė suteikti paskolų. Man tapo aišku, kad reikia pašalinti šios Savivaldybės bendrovės vadovus. Ir aš konkrečiai pradėjau rinkti dokumentus. Radau medžiagos ir taip gražiuoju sutarėme, kad jie išeina. Mane palaikė nemažai politikų, tarp jų ir broliai Garbaravičiai. Jų indėlis buvo didelis”, - teigė visuomeninis patarėjas.

Paklaustas, ar su Garbaravičiais nesusipažino, kai buvo privatizuojami “Kauno audiniai”, K.Bruderis buvo šiek tiek atviresnis. “Aš pažinojau, tačiau neturėjome bendrų reikalų”, - sakė jis.

Turi atskirą kabinetą

K.Bruderis yra ne tik mero visuomeninis patarėjas, bet ir Savivaldybės bendrovės “Kauno vandenys” sekretorius bei darbo grupės grąžintinuose namuose gyvenančių nuomininkų ir savininkų problemoms spręsti vadovas.

Oficialiai Savivaldybėje K.Bruderis neturi jokių pareigų, tačiau antrajame aukšte, netoli Savivaldybės administracijos direktoriaus Giedriaus Buinevičiaus kabineto, yra konsultantų kambarys. Vieša paslaptis - tai K.Bruderio kabinetas.

Nepaisant to, kad K.Bruderis jau keletą mėnesių dirba visuomeniniais pagrindais, o anksčiau jo statusas apskritai buvo neaiškus, Savivaldybėje jis užtrunka gana ilgai. Tačiau patarėjas kategoriškai atmeta kalbas, kad jo įtaka merui itin didelė.

“Nei aš įtakingiausias, nei koziriuoju, nei įtakoju. Kalbu tik apie darbą ir nieko nebijau. Neužsiimu jokiais interesais, neįdarbinu savų žmonių - visi tai žino. Nieko neproteguoju”, - tvirtino K.Bruderis.

Kai kurie valdininkai pripažįsta, kad formaliai šis veikėjas įtakos neturi, tačiau įdomus sutapimas: visi svarbiausi miesto klausimai derinami būtent su juo. Tačiau apie tai Savivaldybės tarnautojai viešai kalbėti atsisako.

K.Bruderio teigimu, jis pasirengęs atvirai diskutuoti su bet kuo. “Tegul viešai pasako, ką padariau blogo”, - teigė jis.

Ryšius su “daktarais” neigia

Naujasis visuomeninis patarėjas K.Bruderis atsakė į visus “Kauno dienos” korespondento klausimus, tačiau tarsi perspėdamas užsiminė, kad žiniasklaidoje sudarytas neigiamas įvaizdis. Jis neatmeta galimybės tiesos ieškoti teisme. K.Bruderis kalbėjo pasverdamas kiekvieną žodį.

- Žiniasklaidoje ne kartą rašyta apie Jūsų galimas sąsajas su “daktarais”. Kaip vertinate šiuos teiginius?

- Kai patekau į miesto Tarybą, kalbėta, jog “daktarams” esu prasiskolinęs ir į valdžią atėjau, kad atidirbčiau. Paskui nuo prasiskolinusio mane pakėlė iki “daktarų” iždininko ir finansų tvarkytojo. Čia nėra apie ką kalbėti. Nei aš jiems skolingas, nei jie man. 15 metų dirbau Vilijampolėje. Pirmoji mano darbovietė buvo kailių fabrikas. Aš negalėjau jų nepažinoti. Su vienu tų vadinamųjų “daktarų” tėvu buvome draugai. Bendraudavome. Kalbant apie juos kaip grupuotę, niekada su jais neturėjau reikalų.

- Gana ilgai Savivaldybėje neturėjote jokio oficialaus statuso. Gal tai paskatino įvairias kalbas?

- Nei aš, nei Garbaravičiai su tais gandais neturi nieko bendro. Viskas prasidėjo, kai Vytautas Šustauskas pateko į Seimą. Pasakiau, kad Eriko Tamašausko negalima palikti meru ir jo nepaliko. Tada užsakė tas visas nesąmones ant manęs. Pasipylė rašiniai spaudoje. Paprasti dalykai.

- Tačiau, mūsų žiniomis, jūsų pavardė figūruoja ir Enriko Daktaro byloje. Užsimenama, kad neva Jūs bandėte įdarbinti vieną jo draugų - Česonį?

- Nepažįstu jokio Česonio, akyse nemačiau. Prašymų gali būti įvairių, tačiau visiems sakau - pas mane darbe pažįstamų ir giminių nėra. Tik tada galiu dirbti.

Partijos vadovai nesužavėti

Liberalcentristų Kauno skyriaus pirmininkas Klemensas Rimšelis viešai suabejojo, ar derėjo K.Bruderį priimti į partiją. Jis pateko per centristų sąrašą. Apie šį asmenį kalbėta su aukščiausiais partijos vadovais, tačiau, neoficialiais duomenimis, jį užstojo A.Garbaravičius ir tuo istorija pasibaigė.

“Žiniasklaidoje būta įvairios informacijos, tačiau trūksta rimto pagrindo, kad galėtume svarstyti jo buvimo partijoje klausimą. Jis nėra teistas. Man pasakoja, kad jis labai geras specialistas, tačiau tokių savybių nepastebėjau. Tiesa, jis nėra aktyvus partijos narys”, - teigė liberalcentristas Seimo narys K.Rimšelis.

Liberalcentristų pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas neslėpė, kad apie K.Bruderį girdėjo nemažai neigiamų atsiliepimų. Sužinojęs, kad neseniai jis tapo visuomeniniu patarėju, politikas neslėpė nuostabos.

“Manau, kad šis asmuo galėtų laikytis nuošaliau”, - teigė K.Glaveckas, pripažinęs, kad partijos vadovybė nesikiša į mero kadrų politiką.

Tuo tarpu pats K.Bruderis atvirai konfrontuoja su Kauno skyriaus pirmininku. “Ką Rimšelis anksčiau sakė, aš iki tokio lygio nenusileidau. Tai atmata - sakau tiesiai šviesiai. Tai parodė ir jo pokalbiai telefonu. Koks jis vadovas. Su K.Rimšeliu neturiu jokių reikalų. Jis niekada man nebuvo autoritetas”, - tvirtino A.Garbaravičiaus visuomeninis patarėjas.

Išgirdęs tokius Kauno skyriaus vadovo įvertinimus, K.Glaveckas teigė, kad liberalcentristas neturėtų taip kalbėti. “Tai netelpa į jokias normalias ribas”, - tikino jis.

Paslaptinga pažintis

“Kauno dienos” žiniomis, beveik tuo pačiu metu, kai K.Bruderis tapo centristu, šios partijos gretas papildė dar viena skandalinga asmenybė - buvęs TSKP “platformininkų” Kauno skyriaus pirmasis sekretorius Rimvydas Tvarijonas.

Įdomus sutapimas: jis yra neblogas K.Bruderio pažįstamas. Išgirdęs klausimą apie R.Tvarijoną, mero patarėjas pradėjo šypsotis, tačiau vėliau atsakė į klausimus:

- Su R.Tvarijonu baigėme institutą. Dabar jis netoliese, Vasario 16-osios gatvėje, turi savo kontorą. Kartais susitinkame.

- Sklinda kalbos, kad jis neoficialiai rūpinasi mero įvaizdžiu?

- Galbūt kaip partijos kolega? Gali rūpintis, tačiau negirdėjau. Juk R.Tvarijonas... Aišku, aš tuomet su juo nebendravau. Kai baigėme institutą, jo ilgai nemačiau. Jis Kaune buvo didelis žmogus. Susitikome netoli Savivaldybės. Paprasčiausiai pasikalbėjome - jis buvo Maskvoje partinėje konferencijoje, buvo susitikęs su Michailu Gorbačiovu. Jis palaikė santykius su kitais aukštais tuometiniais pareigūnais. Mane domina tie dalykai. Mes pasikalbame.

Staiga tapo užuomarša

Kauno meras A.Garbaravičius, paklaustas apie R.Tvarijoną, staiga tapo užuomarša. Jis tikino, kad šį asmenį į partiją priėmė Kauno skyriaus valdyba, todėl dabar jis neprisimena visų aplinkybių. Meras taip pat neigė, kad buvęs M.Burokevičiaus bendražygis rūpinasi jo įvaizdžiu.

“Jokių pavedimų jam nedaviau”, - tikino meras.

“Kauno dienos” šaltinių teigimu, R.Tvarijonas gana dažnai pastebimas Savivaldybėje. Kai kurie valdininkai jį net vadina K.Bruderio dešiniąja ranka. Neoficialiais duomenimis, neatmetama galimybė, kad būtent per šio veikėjo skleidžiamą informaciją mero aplinka susidoroja su oponentais.

R.Tvarijonas - spalvinga asmenybė. Dramatiškais Lietuvai 1990-1991-aisiais metais jis buvo Kauno “platformininkų” lyderis. Apie jo ryšius su okupacine kariuomene byloja tas faktas, kad įtemptu laikotarpiu būtent R.Tvarijonas žiniasklaidai perduodavo kariškių pareiškimus. Kalbinti tuometiniai Sąjūdžio veikėjai vienbalsiai tvirtino, kad R.Tvarijono veikla kenkė Lietuvai. Tiesa, kai kurių jo pažįstamų nuomone, R.Tvarijonas taip elgėsi ne iš idėjos, o dėl karjeros.

“Ilgai buvau jo nematęs. Dabar gana dažnai vaikšto Laisvės alėjoje. Būna, kad paskambina dėl kokių nors verslo reikalų, tačiau stengiuosi vengti bet kokių reikalų su juo”, - teigė vienas politikas.

Kauno liberalcentristų lyderis K.Rimšelis patvirtino, kad tik iš žiniasklaidos sužinojo, jog R.Tvarijonas yra jų partijos narys. “Mane ištiko šokas. Šį klausimą būtinai svarstysime”, - teigė liberalcentristas.

Nesulaukia padėkos?

“Kauno dienai” pavyko pasikalbėti su R.Tvarijonu. Jis kategoriškai atmeta viešumoje pasigirdusius kaltinimus ir net bando įtikinti, kad visada veikė Lietuvos labui. “Dėl Sausio 13-osios ordino nejuokauju. Turėtų jį man įteikti”, - teigė buvęs M.Burokevičiaus bendražygis.

Per pokalbį R.Tvarijonas keletą kartų bandė nusukti kalbą apie kai kuriuos žinomus visuomenės veikėjus. Gyrėsi, kad tuomet padėjo išsaugoti nepriklausomą žiniasklaidą. Vienam spaudos leidiniui R.Tvarijonas tvirtino, kad turi nemažai politikus kompromituojančios medžiagos. Tačiau dabar nuo šių teiginių jis kategoriškai atsiriboja.

Buvęs “platformininkas” tikino, nepažįstąs Kauno mero. “Sveiku protu nesuvokiami kaltinimai. Jeigu esu partijos narys, natūralu, kad stengiuosi apie jos lyderius sudaryti palankią nuomonę. Kieno įvaizdžiu jūs rūpinatės? “Kauno dienos”, - replikavo R.Tvarijonas.

Jis neneigė, kad mokėsi kartu su K.Bruderiu. Tačiau į Savivaldybę ateidavo ne su juo susitikti, o tvarkyti savų reikalų. “Būna, kad susitinkame ant laiptų. Paskui visi kalba, kad kartu vaikštome”, - tikino prieštaringai vertinamas politikas.

Išgirdęs, kad liberalcentristai jau svarsto galimybę išmesti jį iš partijos, R.Tvarijonas bandė viską sumenkinti. “Esu paprastas narys. Galima sakyti, žemiau eilinio, nes dar nepasiėmiau net bilieto. Nereikia manęs mesti, pats išeisiu”, - sakė jis.