Pasiilgtų garsų vandenynas


2006-05-29
Ramutė VAITIEKŪNAITĖ
Pasiilgtų garsų vandenynas

Šeimų koncertu prie Kauno pilies vakar pasibaigė folkloro festivalis “Atataria lamzdžiai”

Dvi tradicinės šventės: sostinėje rengiama “Skamba skamba kankliai” ir jai antrinanti kauniečių “Atataria lamzdžiai” jau senai kursto dvipolio idėją, juolab kad ir šių festivalių pavadinimai - tos pačios sutartinės žodžiai. Nesiginčijama ir dėl esminio renginių bendrumo - pastangų atsigręžti į autentišką, stilizacijos nepaliestą muzikinį palikimą - dainas, šokius, muziką, instrumentus, netgi dainavimo ar grojimo būdą. Vis dėlto lygybės ženklo tarp šių renginių negalėtume rašyti: Kauno renginys - ir jaunesnis, ir kuklesnis, Vilnius tiesiog skęsta autentiškos muzikos garsų jūroje, juos išgirsi bemaž kiekviename senamiesčio kampelyje, daugybėje uždarų erdvių, net ir bažnyčiose. Jie traukia ne tik sostinės gyventojus, bet ir gausybę svečių.

O svečiai - ne vien klausytojai, bet ir šios spalvingos šventės dalyviai, praturtinę ją savo ritmais, suprantantys tokių renginių svarbą. Į Lietuvą atvyko tradicinio muzikavimo puoselėtojai iš Pietų Korėjos, Prancūzijos, Bulgarijos, Rusijos, Italijos, Gruzijos, kitų šalių.

“Buvome girdėję, kad lietuvių kultūros paveldas ryškus ir turtingas, populiarus, žmonių neužmirštas, bet viena yra, kai apie tai kalbama, o visai kas kita - kai išgirsti. Dabar jau tik stebimės, kad iki šiol nepažinojome tokios stebuklingos šalies, - neslėpė savo emocijų Vytauto Didžiojo universiteto salės užkulisiuose kalbinti svečiai - Pietų Korėjos muzikantai. Jiems ne mažiau emocingai pritariantys prancūzai sakė, kad folkloras yra tokia muzika, kuri tarsi sutapatina žmogų su savo šalies istorija. Drauge su Bulgarijos ir Rusijos Sankt Peterburgo senosios muzikos atlikėjais svečiai Kaune dalyvavo XXI tarptautinio festivalio “Atataria lamzdžiai” pradedamajame koncerte. Kauniečių “Kupolė” buvo pakviesta į Vilnių padainuoti senųjų romansų.

Antrąją festivalio “Atataria lamzdžiai” dieną rengėjai skyrė tiems, kurie perims ir ateičiai išsaugos savaimingą folkloro palikimą. Kauno karininkų ramovėje koncertavo geriausi vaikų folkloro ansambliai ir solistai, atskiru koncertu paminėtas vaikų folkloro ansamblio “Ratilėlis” penkioliktasis gimtadienis. Kartų perimamumo idėja atsikartojo ir baigiamajame koncerte. Kartu su mažeikiškiais, dainininkais iš Marcinkonių ir uostamiesčio, Vilkaviškio, kitų regionų ansambliais koncertavo “Aukso paukštės” laureatas - Lietuvos veterinarijos akademijos folkloro ansamblis “Kupolė”, populiarūs ansambliai “Gadula”, “Sodyba” ir daugybė kitų.

Į gamtoje rengiamus baigiamuosius abiejų festivalių koncertus paniurusi pavasario pabaiga neviliojo nei Vilniaus, nei Kauno publikos, tačiau sostinėje blogą orą žmonės labiau ignoravo, dar buvo surengti naktišokiai, pasaulio šalių muzikos ritmus įvairino kartu su jais koncertavę džiazo muzikantai. Buvo ir tokių, kurie apgailestavo, kad abu festivaliai vyko tuo pačiu metu: tikrieji folkloro fanai linkę pabūti ir Vilniuje, ir Kaune rengiamuose koncertuose.