Pasenę bėgiai verčia traukinius
2003-02-03
Lina NAVICKAITĖ
Ekspertai tiria keleivinio traukinio Vilnius-Kaunas avarijos netoli Žaslių priežastis
Vakar “Lietuvos geležinkelių” darbuotojai baigė atstatomuosius darbus geležinkelio tarpstotyje Vievis-Žasliai, kur penktadienio vakarą avariją patyrė keleivinis traukinys Vilnius-Kaunas. Incidentas, kurio metu nenukentėjo nė vienas iš 12 keleivių, įvyko vos už 5 km nuo Žaslių stoties, kur prieš 28 metus traukinio avarija nusinešė dvidešimties žmonių gyvybes.
Išlūžo bėgiai
Iš Vilniaus į Kauną važiavusio traukinio kelionė netikėtai nutrūko penktadienį, apie 22.25 val., iki Žaslių geležinkelio stoties likus 5 kilometrams. Trys iš keturių traukinio vagonų nuvažiavo nuo bėgių, tačiau, laimė, neapvirto, juose važiavę žmonės nenukentėjo. Keleiviai maždaug po valandos buvo persodinti į kitą traukinį. Geležinkelio atkarpos remonto darbai užsitęsė iki sekmadienio popietės.
Iš karto po įvykio specialistai nustatė, jog avarijos priežastimi tapo lūžęs geležinkelio bėgis. Artimiausiu metu ekspertų komisija turės išsiaiškinti, kodėl trūko metalo gabalas.
AB “Lietuvos geležinkeliai” Kauno geležinkelių infrastruktūros viršininkas Česlovas Dapkus teigė, jog mašinistas suskubo stabdyti traukinį, pajutęs smūgį į ratus. Sąstatas važiavo nedideliu apie 40 km/h greičiu, tad jis buvo sėkmingai sustabdytas.
Kauno geležinkelių infrastruktūros viršininkui teko pripažinti, jog šioje atkarpoje geležinkelio bėgiai visiškai susidėvėję ir eksploatacijos laiką viršiję pusantro karto. Č.Dapkaus nuomone, senų bėgių metalas galėjo lūžti dėl permainingų orų pastarosiomis dienomis.
“Vien tik per vieną naktį oro temperatūra svyravo nuo + 5 iki - 15 laipsnių. Greičiausiai temperatūros pasikeitimai ir nulėmė, kad bėgiai neatlaikė užvažiavusio traukinio svorio”, - svarstė Č.Dapkus. Senesni geležinkelio bėgiai specialiu defektoskopijos aparatu turi būti tikrinami 3 kartus per mėnesį. Č.Dapkaus teigimu, paskutinį kartą šiame ruože geležinkelis tikrintas gruodžio 27 dieną. Defektai buvo pašalinti keliose atkarpose, o nelaimės vietoje jokių pažeidimų nepastebėta.
Laukiama išvadų
Specialistai kol kas nesiryžta prognozuoti, ar 40 cm ilgio bėgio gabalas išlūžo užvažiavus keleiviniam traukiniui Vilnius-Kaunas, ar prieš jį nuvažiavus prekiniam sąstatui.
Kauno transporto policijos vadovas Jonas Požerinis įtaria, jog bėgis galėjo lūžti dar važiuojant prekiniam traukiniui, kurio paskutinio vagono ratai vilkosi apie 5 km iki Žaslių. Tik priartėjus prie gyvenvietės, traukinys pravažiavo iešmus, ir vagono ratai vėl atsistojo ant bėgių. Jo įsitikinimu, didesnės nelaimės pavyko išvengti tik todėl, kad dyzelinis traukinys važiavo gana nedideliu greičiu ir jį laiku pradėjo stabdyti mašinistas.
Policijos ir prokuratūros pareigūnai galutinį sprendimą dėl šio įvykio ketina priimti gavę ekspertų išvadas, kuriose bus įvardytos konkrečios avarijos priežastys. Jas aiškinsis Valstybinė geležinkelių inspekcija bei “Lietuvos geležinkelių” specialistų komisija.
Lemtingas ruožas
Pastaraisiais metais šalies geležinkeliuose pasitaiko vis daugiau traukinių avarijų. Praėjusio penktadienio incidentas - nebe pirmas Kaišiadorių rajone. 1998 metų rugpjūčio pabaigoje prie Žaslių avariją patyrė maršrutu Vilnius-Klaipėda važiavęs “Baltijos” keleivinis traukinys. Lūžus vieno vagono ašiai, nuo bėgių nuriedėjo septyni traukinio vagonai. Tuo metu nė vienas iš daugiau kaip 120 keleivių smarkiai nenukentėjo.
Toje pačioje vietoje kur kas skaudesnė avarija įvyko 1975 metų balandžio mėnesį. Tąkart iš Vilniaus į Kauną važiavęs traukinys atsitrenkė į cisterną su aviaciniu kuru, kuri buvo nenustumta nuo kelių išsišakojimo. Degus skystis užliejo pirmus du vagonus, o šie nuo geležies trinties užsidegė. Kilęs gaisras nusinešė mažiausiai 20 žmonių gyvybes. Katastrofos aukoms atminti 1991-aisiais šalia bėgių pastatytas paminklas.
