Paradoksai dėl SAPARD lėšų


2002-08-01
Paradoksai dėl SAPARD lėšų

Daugelis žemdirbių, norinčių pasinaudoti ES paramos fondo lėšomis, negali to padaryti, nes neturi nuosavų lėšų daliniam projektų finansavimui

Neseniai vienoje Lenkijos televizijos laidoje buvo gana kritiškai įvertinta Lietuvos patirtis panaudojant Europos Sąjungos lėšas, skiriamas žemės ūkio gamybos ir perdirbimo sektoriui. Lenkų žemės ūkio specialistai ir ekspertai labai rimtai svarstė, ką reikia daryti, “kad nebūtų taip, kaip Lietuvoje”. Lenkijos vyriausybė atsakingoms institucijoms iškėlė tikslą panaudoti ne mažiau kaip 60 proc. SAPARD paramos lėšų.

Šią situaciją paprašėme pakomentuoti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorių Donatą Stanikūną.

- Negi situacija iš tiesų tokia dramatiška, kaip piešia kaimynai lenkai?

- Kolegų lenkų pastebėjimai nėra malonūs. Tačiau paskelbtas skaičius, neva esame panaudoję tik 3 proc. SAPARD paramos lėšų, švelniai tariant, neatitinka tikrovės.

Iki šių metų liepos 22 d. ūkio subjektai pateikė 199 paraiškas SAPARD paramai gauti, Nacionalinė mokėjimo agentūra patvirtino 155 projektus 105,5 mln. Lt sumai. Tačiau procesas nėra užbaigtas, paraiškų priėmimas vyksta toliau, paraiškos ir verslo planai yra analizuojami ir vertinami. Todėl kiek SAPARD paramos lėšų bus panaudota, tikrai dar ankstoka pasakyti.

Tačiau problemų esama. Jau kuris laikas pavojaus varpą muša ir SAPARD lėšas administruojanti Nacionalinė mokėjimų agentūra. Pasirodo, kad labai mažai paraiškų yra pateikta trečiajame etape pačioje svarbiausioje paramos kryptyje - investicijoms į pirminę žemės ūkio gamybą. Antrajame paraiškų etape pagal šią finansavimo kryptį irgi sulaukta vos 78 pretendentų, kurie prašo 52 mln. Lt paramos. Dėl menkų konkurencinių perspektyvų Nacionalinė mokėjimų agentūra nutraukė paraiškų priėmimą iš nedidelių mėsos perdirbimo įmonių ir skerdyklų arba tokio dydžio įmonių steigimui.

Todėl grėsmė, kad dalis Europos Sąjungos paramos, su kuria buvo sieta daug vilčių modernizuoti žemės ūkį ir perdirbimo pramonę, nepasieks ūkių ir įmonių, yra visiškai reali. Šia prasme mūsų kaimynai lenkai, be abejonės, teisūs.

- Tačiau kodėl yra pateikiama tiek nedaug paraiškų? Juk lėšų poreikis ūkių pertvarkai ir modernizacijai yra milžiniškas. Šios paramos žemdirbiai laukė taip nekantriai...

- Lėšos pagal SAPARD - ne labdaros fondo pinigai. Tai parama investicijoms pagal gana griežtą tikslinę paskirtį. Visos šios paramos gavimo sąlygos buvo žinomos gerokai anksčiau. Bėda ta, kad daugelis potencialių pretendentų negali įvykdyti pagrindinės sąlygos - užtikrinti investicijų finansavimą iš savų arba skolintų šaltinių. Žemdirbių finansinis potencialas yra gana menkas, jie negali finansuoti investicinio projekto savosios dalies.

Taigi padėtis susidaro kiek paradoksali. Ūkininkai negali sparčiai savo ūkių modernizuoti todėl, kad stokoja ne tik nuosavų, bet ir skolintų lėšų. Bankai paskolų ūkininkams neteikia, nes pastarieji neturi pakankamo turtinio užstato. Žemė, kaip užstatas, bankus domins ne anksčiau kaip po trejų ketverių metų. Valstybės bei Žemė ūkio paskolų garantijų fondo galimybės taip pat ribotos. Dėl nestabilios padėties žemės ūkyje bankai žemės ūkį laiko padidintos rizikos sritimi.

Dėl tos pačios priežasties stringa ir SAPARD parama. Stokojant nuosavų lėšų bei nesant galimybių gauti banko paskolą, daugelis ūkininkų, net ir turėdami gerų sumanymų, apie SAPARD paramą net ir negalvoja.

- Negi situacija tokia beviltiška? Jeigu šitaip, tai ko vertos kalbos apie ūkių konkurencingumo didinimą integruojantis į Europos Sąjungą? Juk nepertvarkę ir nemodernizavę savo ūkių ir perdirbimo įmonių pajėgumų, neatpiginsime savo produktų ir būsime išstumti iš tarptautinių rinkų.

- Padėtis tikrai nėra beviltiška. Tačiau lengvos išeities irgi nėra. Visais įmanomais būdais reikia sudaryti žemdirbiams galimybę gauti bankų kreditus pagal SAPARD kriterijus atitinkantiems projektams finansuoti. Turėtų būti gerokai padidinti paskolų limitai Žemės ūkio paskolų garantijų fondui, kad žemdirbiai galėtų gauti ilgalaikes garantijas. Šiam fondui turėtų būti leista padengti bent 50 proc. bankų paskolų palūkanų SAPARD projektams kofinansuoti. Tai priemonės, kurios duos greitą efektą, pagerins SAPARD paramos gavimą.

Esama ir kitų būdų situacijai pagerinti. Tai kooperatinio kreditavimo sistema ir jos teikiamos galimybės. Kredito kooperacija tarpukario Lietuvoje plėtėsi gana sparčiai.

- Kiek realu tikėtis, kad kredito kooperatyvai dar suspės įsijungti į SAPARD projektų kofinansavimą?

- LAEI yra parengta ir kredito kooperatyvų įstatymo koncepcija bei šios sistemos sukūrimo programa. Manome, kad neatidėliojant šios medžiagos aptarimo bei reikiamų teisinių aktų parengimo ir priėmimo, pirmieji kredito kooperatyvai galėtų pradėti kurtis šalyje jau šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje. Tuo būdu finansinė parama ūkininkus, žemės ūkio bendroves, gamybinės krypties kooperatyvus pasiektų ne per vėlai.

Norėtųsi atkreipti dėmesį dar į vieną dalyką. Kartais klaidingai manoma, kad kaimo vietovėse vis populiaresnės tampančios kredito unijos yra tarsi kooperatinio kreditavimo sistemos pakaitalas. Toli gražu taip nėra. Kredito unijos gali būti svarbios ir reikalingos kreditavimo įstaigos, tačiau jos vykdo kitą funkciją. Tai daugiausia vartotojiško pobūdžio ir nedidelių investicinių paskolų teikimas savo nariams - fiziniams asmenims. Tuo tarpu kooperatinio kreditavimo tinklo pagrindinis tikslas - stambūs ilgalaikiai investiciniai kreditai fiziniams ir juridiniams asmenims žemės ūkio produkcijos gamybos ir perdirbimo sektoriaus pertvarkai ir modernizavimui.

Parengė Irma Valaitienė