Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Painūs eskizai ”Lituanikos drobėje
2003-02-15
Virginija SKUČAITĖ
Paaiškėjo prieš 67 metus vasario 16 d. atidarytoje “Lituanikos” liekanų ekspozicijoje pasigestos lėktuvą dengusios drobės likimas
1936 m. vasario 16 d. Vytauto Didžiojo karo muziejus įsikūrė dabartiniuose pastatuose. Muziejaus antrajame aukšte buvo atidaryta lėktuvo “Lituanika” (“Lituanica”), kuriuo skrido transatlantiniai lakūnai S.Darius ir S.Girėnas, likučių bei katastrofos vietoje surinktų daiktų ekspozicija. Ją įrengė Karo aviacijos viršininko įsakymu sudaryta speciali komisija, vadovaujama plk. ltn. A.Mačiuikos. Tarp ekspozicijon patekusių daiktų (apie 2,6 tūkst. vnt.) buvo ir “Lituanikos” korpusą bei sparnus dengusios drobės gabalai.
Kur ir kada dingo dalis oranžinės lėktuvo dangos? Į šį klausimą beveik tiksliai galima atsakyti tik dabar, praėjus 70 metų nuo oranžinės “Lituanikos” katastrofos ir 67 metams nuo pirmosios lėktuvo likučių ir katastrofą menančių daiktų, dokumentų ekspozicijos dabartiniame Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Viliojo istorinio lėktuvo liekanos
1933 m. liepos 15 d. iš JAV startavusio lėktuvo 28 kv. metrų sparnų plotą dengė oranžinės spalvos drobė. Po katastrofos Soldino apylinkėse liepos 17 dieną lėktuvo likučiai po savaitės traukiniu buvo atgabenti į Kauno geležinkelio stotį, o iš ten - į senąjį Vytauto Didžiojo karo muziejų. Čia speciali komisija sudarė atvežtųjų lėktuvo likučių sąrašą. Jų tuomet tebuvo 125 vienetai. Tarp pargabentųjų daiktų buvo ir dešiniojo sparno vidurinioji dalis (apie 3 m ilgio) bei kairiojo sparno lonžeronų dalis (apie 1,5 m ilgio) su išlikusiais drobės gabalais. Trūko drobės ir kitose lėktuvo korpuso vietose.
Vokiečių Oro policijos majoras Hatendorfas, tyręs lėktuvo katastrofos priežastis įvykio vietoje, atvykusiam ELTA korespondentui V.Kaupui sakė, kad minėtoji vokiečių tarnyba nieko nežinojo apie “Lituaniką”, nes anuomet nebuvo įprasta iš anksto įspėti šalis apie transatlantinį skrydį. Tik apie 10 val. (katastrofa įvyko vidurnaktį) žinia apie tragišką įvykį Soldino apylinkėse pasiekė Berlyną. Tik tuomet majoras Hatendorfas išvyko į “Lituanikos” žūties vietą.
Netoli jos vokiečių Oro policijos majoras sutiko žmonių, kurie nešėsi kažkokius oranžinės spalvos medžiagos gabalus. Atvykęs į katastrofos vietą, jis suprato, kad tai “Lituanikos” korpusą ar sparnus dengusios drobės gabalai.
Grėsė mirties bausmė
1933 m. liepos 27 d. Lietuvos užsienio reikalų ministerijos valdininkas, Tarpžinybinės komisijos transatlantinių lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno palaikams globoti sekretorius J.Švelnikas, perdavė “Lituanikos” liekanų perėmimo komisijos nariui inž. K.Bulotai iš Vokietijos pasiuntinybės atsiųstą paketą, kuriame buvo lėktuvo likučių. Tarp jų buvo ir trys nedideli oranžinės drobės gabalai. Pasirodo, kai į įvykio vietą nuvyko majoras A.Mačiuika, vokiečių policija griežtai įsakė vietos gyventojams grąžinti parsineštas į namus lėktuvo dalis - “suvenyrus”. Už šio įsakymo nevykdymą buvo grasinta mirties bausme. Išsigandusieji šio grasinimo grąžino “suvenyrus”. Apie tai savo prisiminimuose 1983 m. pavasarį rašė JAV gyvenęs aviacijos istorikas Edmundas Jasiūnas, apsilankęs Čikagoje pas Antaniną Mačiuikienę.
Tačiau vėliau į ekspoziciją patekę dokumentai byloja, kad ne visi gyvenusieji Soldino apylinkėse pabūgo šio grasinimo. Tarp gausybės eksponatų, kuriuos Vytauto Didžiojo karo muziejaus S.Dariaus ir S.Girėno transatlantinio skrydžio skyriui padovanojo aistringas kolekcininkas iš JAV Aleksandras Račkus, buvo ir 1933 m. rugpjūčio 18 d. Soldino mero E.Eicholzo rašytas laiškas Džozefinai Petrus, gyvenusiai JAV ir pažinojusiai S.Dariaus šeimą. Laiške meras, be kita ko, žada atsiųsti gabalėlį oranžinės “Lituanikos” drobės.
Nuotraukos mįslė
“Lituanikos” lėktuvo likučių ekspozicija senajame Vytauto Didžiojo karo muziejuje veikė iki 1933 m. lapkričio mėnesio. Tuomet ji buvo išgabenta į Karo aviacijos dirbtuves Aukštojoje Fredoje katastrofos priežastims tirti. Šiose dirbtuvėse “Lituanika” buvo dar kartą apvogta. Šį kartą savųjų. Kai kurie oranžinės drobės gabalai buvo panaudoti ir kilniam tikslui.
Lietuvos aviacijos veteranas Jonas Čepulis drauge su savo bendražygiais J.Balčiūnu, V.Drupu ir V.Pakarsku 1983 m. Kaune įkūrė visuomeninį Sportinės aviacijos muziejų, kuriame sukaupė daugybę unikalių eksponatų. Dalį jų atnešė muziejaus lankytojai.
“Kartą vienas žmogus atnešė nuotrauką, kuri anuomet nesukėlė didelio susidomėjimo, nes kitoje jos pusėje buvo nurodyti tik metai - 1937-ieji, - pasakoja Jonas Čepulis. - Ją žmogus atnešė todėl, kad nuotraukoje buvo didžiulis Dariaus ir Girėno portretas oranžinės “Lituanikos” fone. Tik po daugel metų, sklaidydamas 1933 metų žurnalo “Trimitas” numerius, aptikau žinutę, kuri išsprendė nuotraukos mįslę”.
Žurnale buvo rašoma, kad Karo aviacijos sargybos kuopos eilinis Petras Dzidzevičius piešia didelį paveikslą ant drobės, nuimtos nuo “Lituanikos” sparnų. Paveiksle lakūnai bus pavaizduoti natūralaus dydžio. Šalia jų matysis lėktuvo priekis, o melsvame danguje - skrendanti oranžinė “Lituanika”. Nutapytas paveikslas bus pakabintas Karo aviacijos sargybos kuopos kareivinėse.
Tas kareivinių pastatas tebestovi ir dabar J.Bakanausko gatvėje, pažymėtas 29c numeriu. Tai vienas iš buvusios carinės Kauno tvirtovės pastatų. Jo išorė išlikusi, tačiau viduje karaliaujančios įvairios firmos pakeitė pirmykštį, kareivinių vaizdą. Niekas iš čia dirbančių žmonių nėra girdėję apie jokį paveikslą. Tad sunku pasakyti, kuriame ilgo pastato gale ir aukšte jis kabojo. Todėl nufotografavome antrojo aukšto galinėje sienoje likusią arkos formos nišą, analogišką esančiai 1937-ųjų nuotraukoje.
Paveikslas, matyt, buvo nuimtas prasidėjus pirmajai rusų okupacijai, nes į šias kareivines 1940 metais įsikraustė tarybinė armija. Tad tolesnis likimas šio paveikslo, nutapyto ant “Lituanikos” sparnų drobės, iki šiol neaiškus.
Grobstė ir savi
Į visuomeninį Lietuvos sportinės aviacijos muziejų pateko vieno JAV gyvenančio lietuvio laiškas, rašytas 1982 m. seseriai į Lietuvą. Neįskaitomai pasirašęs laiško autorius prisimena, kad 1933 metais jis studijavo Kaune mechaniką. Pulkininkas Antanas Gustaitis, vadovavęs Aviacijos dirbtuvėms, vasarą priėmė į jas studentą praktikai.
Anot laiško autoriaus, jis buvo pasiųstas kartu su kitais mechanikais į Vytauto Didžiojo karo muziejų išmontuoti ir parvežti sunkvežimiu “Lituanikos” variklį pagrindiniam patikrinimui į dirbtuves. Jau tuomet lėktuvas, anot laiško autoriaus, buvo gerokai apgrobtas. Mat Soldino apylinkių gyventojai buvo nusiplėšę atminimui nemažai lėktuvo korpuso ir sparnų drobės. Beje, ant korpusą dengusios drobės buvo pasirašę skrydžio rėmėjai iš JAV. Dalį drobės vokiečiams pavyko surinkti iš vietos gyventojų ir grąžinti į Lietuvą.
Kai laiško autorius kartu su kitais mechanikais prisiartino prie lėktuvo likučių, pasigirdo draskomos drobės garsas - daugelis stengėsi pasiimti atminimui gabaliuką istorinės relikvijos. “Buvau tą vasarą labai populiarus tarp draugų ir pažįstamų, - rašoma laiške. - Daugelis maldavo kokio nors gabaliuko atminimui. Parinkdavau dirbtuvėje motorų laužo, aliuminio ir dalindavau kaip tikros “Lituanikos”. Gal ir dabar kai kas brangina kryželį ar medalioną, padarytą iš tariamos “Lituanikos”.
Beje, dabar apžiūrint “Lituanikos” likučius, sunku pastebėti, kad trūktų daug drobės, dengusios legendinį lėktuvą. Kaip sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus S.Dariaus ir S.Girėno transatlantinio skrydžio skyriaus vedėja Dalė Naujalienė, kolekcininkas Aleksandras Račkus kartu su vertingais ekspozicijai eksponatais atvežė iš JAV ir tris drobės gabalus, dengusius “Lituanikos” korpusą. Tačiau tie oranžiniai drobės gabalai nebuvo pakilę kartu su “Lituanika” virš Atlanto. Mat lėktuvas, skrisdamas iš Čikagos į Niujorką, nusileisdamas patyrė nedidelę avariją. Tuomet, prieš lemtingąjį skrydį, buvo pakeista apgadinta drobinė “Lituanikos” danga. Dalis tos pakeistos oranžinės drobės ir dabar yra muziejuje.
Štai toks painus “Lituaniką” dengusios drobės likimas.
