Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Nėra nieko skaniau už naktimis valgomus obuolius
2006-10-18
Violeta GUSTAITYTĖ
Muziejininkei Aldonai Ruseckaitei sveikatos bei atgaivos teikia Maironio sodas, maudynės baseine ir upėse, tapyba
Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė vidinės stiprybės ir fizinės sveikatos semiasi iš gamtos. “Esu paukščių, vandens, miškų ir visos gamtos didžiulė mylėtoja. Turiu priklausomybę nuo šitų dalykų”, - juokaudama prisipažįsta Aldona. Po įtemptos savaitės darbinio nuovargį moteris “nuskandina” Birštono sanatorijos baseine ar plaukiodama Nemunu, Verkne arba paleidžia vėjais tėviškėje važinėdama dviračiu.
Darbui atiduodama dalelė širdies
Aldona Ruseckaitė sunkiai įsivaizduoja, ar galėtų nudirbti visus darbus, dalyvauti visuomeninėje veikloje, jei neskirtų dėmesio savo sveikatai, gerai fizinei būklei. Juo labiau kad tie darbai dažnai nesibaigia oficialiomis darbo valandomis, kaip daugeliui žmonių.
Savo gyvenimo tris dešimtmečius Aldona Ruseckaitė atidavė Maironio lietuvių literatūros muziejui. Pradėjusi moksline bendradarbe, 1989-aisiais tapo jo direktore. Darbui ji atiduoda ne tik savo žinias, laiką, bet ir nemažą dalelę širdies. Tokio darbo, jo nemylėdamas, negali dirbti. Jos nuopelnai įvertinti Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino II laipsnio medaliu.
Aldona - labai užsiėmęs žmogus. Ji ne tik dirba atsakingą ir daug laiko, kūrybinių jėgų reikalaujantį darbą, bet dar ir trejus metus vadovavo Lietuvos muziejų asociacijai, šiuo metu yra jos valdybos narė. Ji taip pat yra Trečiojo amžiaus universiteto Menų fakulteto dekanė, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Aldonos kūrybinis kraitis - trys poezijos ir trys prozos knygos. 2004-aisiais metais “Kauno dienos” skaitytojai rinko nusipelniusias Kaunui moteris. Aldonai Ruseckaitei buvo įteikta antrosios vietos nominacija.
Joga išmokė pajusti ramybę
Trejus metus Aldona lankė jogos užsiėmimus. “Joga labai naudinga turintiems problemų dėl stuburo, ištisas dienas praleidžiantiems prie kompiuterio, - sakė Aldona. - Joga ne tik naudingas, bet ir malonus dalykas: daug ką supratau, išmokau giliai kvėpuoti - “iš pilvo”, pajusti ramybę, susitelkimą. Žinoma, mes negalime pasiekti jogoje to, ką pasiekia, pavyzdžiui, indai, tačiau užsiėmimai buvo ne tik įdomūs, bet ir davė naudą “streikavusiems” kaklui, stuburui, nugarai”.
Jogą prieš porą metų Aldona iškeitė į kitus dalykus. “Matyt, praėjo laikas, bet joga man davė daug fantastiškų dalykų”, - aiškino ji.
Tuomet A.Ruseckaitė ėmė važinėti į vandens procedūras Birštono “Tulpės” sanatorijoje. Pirtis, mineralinis vanduo, masažinis baseinas, fiziniai pratimai vandenyje.
“Po savaitės įtampos, skubėjimo, sėdėjimo prie kompiuterio tokios procedūros kiekvieną savaitgalį labai padeda atsigauti. Stiprios vandens srovės baseine išjudina nugarą, kojas, pėdas, - tvirtina Aldona. - Savaitgaliais visada būnu gamtoje, daug vaikštau, važinėju dviračiu. Birštone gyvena mano draugė. Su ja vasaromis plaukiojame valtimi: Nemunu nuplaukiam į Verknę. Ten nuogos išsimaudom. Ir vasarą, ir žiemą (kiek įmanoma) važinėju dviračiu. Tik, aišku, ne Kaune, o būdama Birštone, pas gimines Prienų rajone”.
Stebi paukščius, augalus
Aldona prisipažįsta, kad jai daug jėgų teikia buvimas gamtoje. “Gera paprasčiausiai pabūti lauke prie medžio, miškuose, prie vandens, - sako Aldona. - Dažnai važinėju į tėviškę Prienų rajone. Šilavote yra toks Davatkynas, kur jau šimtą metų gyvena neformalios vienuolės. Dabar to Davatkyno šeimininkė yra poeto Gintauto Dabrišiaus sesuo Danguolė su vyru Kostu. Ten labai graži vieta, vyksta daug įdomių renginių. Ne vieną savaitgalį ten praleidžiu”.
Jei savaitgalį Aldona negali išvažiuoti į Birštoną, Šilavotą ar kitas savo mylimas vietas, tai sekmadienį nukanka bent iki Pažaislio. “Nueinu į bažnyčią, pasivaikštau tarp medžių, - pasakoja Aldona. - Ankstyvą pavasarį stebiu augalus, visokias žolytes, gėlytes. Galiu ilgiausiai stebėti kokį nors vabalą”.
Darbo dienomis per pietų pertrauką Aldonai atokvėpio suteikia muziejaus sodelis. “Vaikštau po Maironio sodą, žiūriu, kas pražydo, prisiglaudžiu prie ąžuolo, - sako Aldona. - Sode esame įrengę dvi lesyklas paukščiams, kuriuos mėgstu stebėti. Esu kilusi iš kaimo, gal todėl man gamta labai daug duoda. Man viskas joje gražu ir svarbu. Žiemą kartais labai pasiilgstu žalios spalvos, tad vieną ankstyvą pavasarį, prieš kelerius metus, keistai pajutau, kad noriu tapyti. Tai didžiulė dvasinė relaksacija ir nuovargio iškrova. Esu net porą parodėlių surengusi. Piešinį uždėjau ant savo knygos viršelio”.
Mėgsta valgyti “žoles”
A.Ruseckaitė nemažai dėmesio skiria mitybai, valgo saikingai.
“Aišku, kai būna įtempta darbo diena, vakare muziejuje vyksta renginys ir nėra kada normaliai pavalgyti, būna, kad pasitenkinu ir sumuštiniais, kartais ir vyno taurę išgeriu. Tačiau galvoju, ką valgau ir stengiuosi nekišti į save kaip į šiukšlių dėžę bet ko”, - tvirtina Aldona.
Jos valgiaraštyje būna labai mažai kiaulienos, jautienos. Pirmenybę moteris teikia paukštienai, žuviai, įvairiausiems vaisiams, daržovėms. Geria kefyrą, jogurtą ir daug vandens. Pietauja neretai darbe: dažniausiai suvalgo karštos sriubos lėkštę, vištienos gabalėlį, mišrainės ar kiaušinį su petražolėmis. Aldona labai mėgsta visokias “žoles” - petražoles, krapus, gelsves ir kt. Domisi produktų derinimu, stengiasi visko nesumaišyti.
“Maitinuosi taip, kaip organizmas reguliuoja, - tvirtina moteris. - Kai būna braškių sezonas, jų valgau tiesiog kilogramais, kad pasikraučiau energija ir vitaminais. Taip būna ir su slyvom, arbūzais, obuoliais”. Pastarieji Aldonos mityboje užima išskirtinę vietą.
“Labai mėgstu obuolius, esu “obuolinė”, - prisipažįsta Aldona. - Obuoliai man suteikia daug jėgų. Juos valgau net naktį. Prabundu kasnakt apie antrą trečią valandą nakties, nulekiu į virtuvę, nusilupu vieną ar du obuolius, juos suvalgau, o jau tada galiu toliau ramiai miegoti. Man atrodo, kad nieko pasaulyje nėra skaniau už tuos naktinius obuolius. Jeigu naktį aš neturiu obuolio, tai baisi tragedija”.
Miegas - lyg vaistas
Sveikai gyvendama Aldona Ruseckaitė rimtomis, sunkiomis ligomis nesirgo, tačiau peršalti pasitaiko.
“Mano labai jautri gerklė, todėl šiltas šalikas jau rudenį būtinas”, - sako Aldona. Jei vis tik peršąla, ji geria “firminį” kokteilį: užverda pieną, į kurį prideda daug sviesto ir medaus. Ant krūtinės deda spiritinį kompresą - tai dar iš vaikystės atėjęs mamos receptas.
“Taip pat pamirkau kojas druskingame karštame vandenyje, miegu avėdama vilnones kojines, - pasakoja moteris. - Kartais vakarais suvalgau duonos riekelę, užteptą sviestu ir pabarstytą česnaku. Tai stiprina imunitetą. Vaistas yra ir miegas. Jį laikau sveikatos laidu. Šeštadieniais ir sekmadieniais miegu ilgai ir labai pykstu, kai kas nors skambina 9 valandą ryto. Žiemą vasarą miegu prie atviro lango - man labai svarbu daug gryno oro”.
Taip stiprindama sveikatą, Aldona turi pakankamai jėgų nudirbti visus darbus. “Šie metai gana įtempti: šventėme muziejaus 70-metį, organizavome parodas, renginius. Dabar rengiame reprezentacinį leidinį “Maironio lietuvių literatūros muziejus. Istorija ir rinkiniai”. Švęsime K.Jankausko, V.Drazdausko jubiliejus. Turime pasirengti kitų metų vasario pradžioje būsimam B.Brazdžionio šimtmečiui. O kur dar tradiciniai renginiai: Maironio gimimo diena spalio mėnesį, moterų menininkių kūrybos vakaras, kalėdinis vakaras, naujų knygų pristatymai. Rytoj vyks respublikinė konferencija, skirta literatūrinei memorialinei muziejininkystei”, - rikiuoja darbus muziejaus direktorė. Bet jos rūpestis ne tik, atrodo, tokie dvasiniai dalykai, bet ir kaip gauti valstybės investicijų muziejaus renovacijai, pamatų, perdangų ištyrimui, kur geriau įkurdinti fondų saugyklas, ekspozicijas.
Muziejaus darbuotojai rengia projektus, kad įstaiga gautų lėšų iš įvairių fondų. Visiems darbams ne visada užtenka darbo valandų. Aldona dažnai muziejuje užsibūna ir ilgiau.
Kūrybai ji skiria valandas savaitgaliais ar atostogų metu, kada nutolsta nuo kasdienių darbų ir iš galvos “iškrato” visus rūpesčius.
“Darbo dienomis rašyti negaliu: grįžtu pavargusi, todėl dažniausiai pažiūriu “Panoramą”, paskaitau “Kauno dieną”, kokią nors knygą, daug klausau klasikinės muzikos”.
