Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Neprisišaukę paveldo saugotojų darbininkai išdraskė lobį
2005-08-25
Gediminas STANIŠAUSKAS
Dviejų metrų gylyje atradus geležinkelį, specialistai turės perrašyti dalį Kauno tvirtovės istorijos
Vakar ties Kauno technologijos universiteto Elektronikos rūmais tiesdami aukštosioms technologijoms skirtą šviesolaidžio kabelį Studentų gatvėje “Virnadės” įmonės darbininkai rado unikalų, kaip manoma, apie 100 metų senumo geležinkelį.
Nestandartiniai bėgiai, primenantys siauruko geležinkelį, aptikti maždaug dviejų metrų gylyje. Metalas iš pirmo žvilgsnio atrodo surūdijęs, bet koroziją pašalinus, darbininkų teigimu, galima būtų rasti net bėgių pagaminimo metus. “Anksčiau bėgius žymėdavo”, - sakė jie. Pasitelkę į pagalbą techniką, darbininkai bėgius nupjovė ir išlaužė dalimis. Apie radinį įmonė nepranešė Kultūros paveldo departamentui. Su jo specialistais “Kauno dienai” susisiekti nepavyko, nes jie buvo išsijungę mobiliojo ryšio telefonus.
“Paprastai dirbame mieste, todėl ir Kaune, ir Vilniuje tenka aptikti įvairių istorinių dalykų, - sakė UAB “Virnadė” direktorius Virginijus Nadeika. - KTU darbuotojai bandė surasti paveldo saugotojus, bet jiems nepavyko. Darbų nestabdėme, nes tai padaryti niekas nepaprašė”.
Pasak Vytauto Didžiojo karo muziejaus istoriko Arvydo Pociūno, beveik nėra abejonių, kad rastas geležinkelis priklauso Kauno tvirtovei. “1915 m. tvirtovė buvo apraizgyta geležinkelio tinklu, o bendras kilometražas tada sudarė apie 100 kilometrų”, - sakė A.Pociūnas.
Tai patvirtina išlikę Kauno tvirtovės planai ir dokumentai. Be to, istoriko teigimu, atrastas geležinkelis iš dalies paneigia anksčiau vyravusią nuomonę, jog per I pasaulinį karą (1914-1918 m.) beveik visas Kauno tvirtovės geležinkelio tinklas buvo išmontuotas. “1915 m. carinė Rusija išgyveno labai sunkius laikus, todėl jai reikėjo geležinkelio bėgius tiesti fronto kryptimi”, - sakė istorikas.
“Kauno tvirtovė vienintelė carinėje Rusijoje turėjo geležinkelį, - pasakojo A.Pociūnas. - Miestui specialiai buvo pagaminti trys garvežiai ir 24 platformos, ant kurių ketinta sumontuoti haubicas”. Tačiau Kauno gynybai šių priemonių neprireikė.
Iš išlikusių žemėlapių matyti, kad ties dabartine Studentų gatve anksčiau buvo įrengtas masyvus rytinis Kauno tvirtovės įtvirtinimas.
Kauno tvirtovė pastatyta XIX a. pabaigoje Rusijos caro Aleksandro II nurodymu. Iš 25-ių imperijai priklausiusių karinių tvirtovių Kaune pastatytoji laikyta moderniausia. Miestas buvęs apjuostas 8-ių fortų gynybiniu žiedu. Tarp jų įrengtos baterijos ir kiti įtvirtinimai.
XX a. pradžioje buvo pradėtos antrojo gynybinio žiedo statybos, tačiau iš 13-os numatytų fortų buvo baigta tik IX forto statyba, kuriame šiuo metu veikia holokausto muziejus.
Unikaliam gynybiniam kompleksui priklauso apie 300 sandėlių, slėptuvių, administracinių pastatų, kareivinių bei kitų statinių ir įrenginių.
Netikėtą radinį aptikę “Virnadės” darbininkai apie 2 kilometrų ilgio šviesolaidžio paklojimo darbus ties KTU pradėjo praėjusią savaitę. Juos planuojama baigti per artimiausias 10 dienų. Istorikas A.Pociūnas pažadėjo pasirūpinti radiniu.
