Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kėdainių ”bojarinas užsimojo valdyti Lietuvą (1)
2004-08-11
Stasys GUDAVIČIUS
“Kauno diena” analizuoja turtingiausio Seimo nario Viktoro Uspaskicho karjeros vingius, jo kapitalo kilmę ir politines ambicijas
Į valdžią šį rudenį gali ateiti nauja politinė jėga. Darbo partijos reitingai jau dabar varo į neviltį daugelį tradicinių partijų. Mažiau kaip prieš metus įsteigta ir vadovaujama turtingiausio Seimo nario Viktoro Uspaskicho, šiandien jo partija yra reali pretendentė tapti valdančiąja Seime.
Tačiau baiminamasi, kad šimtamilijoninį turtą valdančio verslininko ir jo bendražygių suburtos partijos atėjimas į valdžią gali reikšti naujos politinės eros, kur viskas skaičiuojama pinigais ir nėra ribos tarp viešųjų ir privačių interesų, pradžią.
Nerimauti verčia kai kurie V.Uspaskicho biografijos faktai, neatsakyti klausimai dėl kapitalo kilmės. Ne kartą šiuo verslininku ir jo turtais domėjosi ir teisėsauga.
Karjerą pradėjo dirbdamas suvirintoju
Kėdainių bojarinu neoficialiai vadinamas rusas V.Uspaskichas šiame vidurio Lietuvos miestelyje apsigyveno prieš 17 metų.
Neseniai V.Uspaskichas atšventė savo 45-metį.
Nemažus turtus Lietuvoje susikrovęs verslininkas gimė 1959 metų liepos 24 dieną Rusijos šiaurėje, Archangelsko srityje, Pesočnyje kaime, šalia nedidelės Urdomos gyvenvietės, miško darbininko šeimoje. 1976 metais baigė Urdomos vidurinę mokyklą.
Dirbdamas suvirintoju neakivaizdiniu būdu studijavo Maskvos Plechanovo liaudies ūkio institute, kurį, pagal oficialią versiją, baigė tik 1993 metais, įgydamas ekonomisto specialybę. 1999 metais, jau būdamas prakutęs verslininkas, V.Uspaskichas Kauno technologijos universitete (KTU) baigė ekonomikos magistrantūros studijas. Nuo 2000 metų jis yra KTU doktorantas.
1976 metais V.Uspaskichas pradėjo dirbti suvirintoju sovietinio dujotiekio “Šiaurės pašvaistė” statyboje. Būtent glaudus ryšys su dujų gamintojais ir tiekėjais daug vėliau lėmė šio apsukraus žmogaus iškilimą verslo srityje.
Po tarnybos sovietinėje kariuomenėje V.Uspaskichas 1979 metais grįžo į tą pačią darbovietę. Vėliau dalyvavo statant daugelį tarptautinių magistralinių dujotiekių ir naftotiekių įvairiose šalyse.
Jo darbas dažnai buvo susijęs su komandiruotėmis. Į Lietuvą V.Uspaskichas pirmą kartą atvyko 1985-aisiais. Jis buvo komandiruotas į dujotiekio statybą Panevėžio rajone. Po kelių mėnesių V.Uspaskichas, kaip magistralinių dujotiekių statybos specialistas, komandiruotas statyti dujotiekį Suomijoje.
Grįžęs iš šios Šiaurės Europos valstybės jis tęsė darbą Panevėžyje. O 1987 metais tuometinės sovietų Lietuvos Vyriausybės buvo pakviestas likti Lietuvoje ir tiesti dujotiekį į Kėdainius. Jam buvo pasiūlyta suburti specialistus ir vadovauti statybai.
Pirmąjį milijoną susikrovė iš juodųjų metalų
Apsigyvenęs Kėdainiuose V.Uspaskichas, kaip ir nemažai kitų ne iš Lietuvos kilusių žmonių, 1989 metais tapo mūsų šalies piliečiu, priėmus įstatymą dėl vadinamojo nulinio varianto pilietybės klausimu. Pagal jį Lietuvos pilietybė automatiškai suteikta visiems tuo metu Lietuvoje gyvenusiems žmonėms, išskyrus sovietų kariškius.
Laisvosios rinkos vėjai paakino V.Uspaskichą imtis nuosavo verslo. 1990 metais jis įregistravo Kėdainiuose pirmąją būsimojo koncerno “Vikonda” įmonę - uždarąją akcinę bendrovę “Efektas”. Ši firma formaliai tiesdavo vamzdynus, bet nevengė ir kitokios veiklos.
Tada buvo itin populiaru ir pelninga iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijos į Vakarus vežti įvairius metalus. Tuo pasinaudojo nemažai verslininkų, dabar susikrovusių neblogus kapitalus. V.Uspaskichas irgi neslepia pasinaudojęs proga lengvai užsidirbti pradinį kapitalą. “Paėmęs kreditą iš Rusijos, atvežiau 19 vagonų juodojo metalo, Vakaruose jį pardaviau”, - sakė jis, pasakodamas apie savo verslo pradžią.
Taip būsimasis politikas uždirbo savo pirmąjį milijoną.
1993 metais įkurta įžymioji uždaroji akcinė bendrovė “Vikonda”, tapusi V.Uspaskicho vizitine kortele. Jis tapo bendrovės direktoriumi. Po truputį šis koncernas, naudodamasis iš esmės neapibrėžtomis privatizavimo galimybėmis, supirko didesnę dalį Kėdainiuose ir kai kuriose aplinkinėse vietovėse esančių valstybinių įmonių, pristeigė gausybę naujų.
Nuo 1996 metų iki išrinkimo į Seimą V.Uspaskichas buvo koncerno “Vikonda” prezidentas.
Turi nuolatinį leidimą įeiti į “Gazprom” būstinę
Tikrasis V.Uspaskicho praturtėjimas siejamas su dujų verslu. Jam padėjo geri, seniai užmegzti ryšiai Rusijos dujų pramonės gigante “Gazprom”. V.Uspaskicho draugas Nikolajus Guslystis, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, tapo “Gazprom” valdybos pirmininko pavaduotoju. Kurį laiką jie abu dirbo suvirintojais ir gyveno viename statybininkų vagonėlyje.
V.Uspaskichas yra vienintelis Lietuvoje žmogus, turintis nuolatinį leidimą į “Gazprom” būstinę. Turtingiausias Seimo narys turi net tris butus Maskvoje. Vienas jų - 100 kvadratinių metrų prestižiniame name, pastatytame šalia “Gazprom” būstinės. Šiame name gyvena ir buvęs Rusijos dujų giganto viršininkas Remas Viachirevas bei miesto meras Jurijus Lužkovas.
Kaip tvirtina Rusijos spauda, V.Uspaskicho pinigai sukosi jau anksčiau su “Gazprom” dujų tarpininkavimo versle dalyvavusiose bendrovėse “Itera” ir “Stella Vitae”. Jos siejamos su lietuvių verslininku iš Klaipėdos Antanu Bosu, kuris šiuo metu yra Darbo partijos pirmininko pavaduotojas.
Tačiau po kiek laiko 230 milijonų kubinių metrų dujų tiekimo kvotą jau gavo tiesiogiai V.Uspaskichui priklausantis koncernas “Vikonda”, kuris savo įgaliojimus dujų versle perleido “Jangilai”.
Dujų tiekimo schemos Lietuvai tuo metu buvo sudarinėjamos tokiu būdu, kad “Lietuvos dujos” didelę dalį dujų galėjo pirkti tik per tarpininkus, o šie iš “Gazprom” dujas pirkdavo maždaug 8 doleriais pigiau, nei parduodavo “Lietuvos dujoms”. Taip, dažniausiai neteisėtais būdais, per ofšorinę “Jangilą” buvo uždirbti milijonai.
Apie dujų verslo ir “Jangilos” peripetijas “Kauno diena” papasakos kitame numeryje.
Gynė savo verslo interesus
1997 metų rudenį V.Uspaskichas vietoje susikompromitavusio Audriaus Butkevičiaus buvo išrinktas Nacionalinės smulkaus ir vidutinio verslo konfederacijos prezidentu. 1999 metų balandį perrenkamas persivadinusios Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos prezidentu.
Į Seimą jis buvo išrinktas 2000 metais vienmandatėje Kėdainių apygardoje. Ten surinko bene penkis kartus daugiau balsų nei visi jo konkurentai kartu. Seime V.Uspaskichas tapo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos nariu, trejus metus vadovavo Ekonomikos komitetui. Manoma, kad šį postą jis galėjo gauti už finansinę paramą A.Paulausko vadovaujamai Naujajai sąjungai.
Pernai rudenį, kai įsteigė savo Darbo partiją, V.Uspaskichas buvo pašalintas ir iš Naujosios sąjungos frakcijos, ir iš Ekonomikos komiteto vadovų.
Kol vadovavo įtakingam komitetui, V.Uspaskichas nesibodėjo naudotis tarnybine padėtimi rūpindamasis savo verslu. Pavyzdžiui, 2002 metų pabaigoje jis pasiūlė per pusę sumažinti mokesčius lošimo namams, esantiems provincijoje. Tuo metu lošimo salonas buvo atidarytas “Vikondos” pramogų centre Kėdainiuose. Tiesa, šis pasiūlymas neišdegė, nes 2003-iųjų birželį Seimo valdančioji dauguma atmetė V.Uspaskicho projektą.
Diskusijų dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimų buvo sulaukusi V.Uspaskicho gautų europietiškų pinigų istorija. Už SAPARD fondo lėšas jis stato moderniausią kiaulių ir galvijų skerdyklą. V.Uspaskichui priklausanti “Krekenavos agrofirma”, žinodama, kad neatitinka SAPARD reikalavimų, 2001 metais įsteigė naują įmonę “Krekenavos mėsa”, pasižadėjusi 2003 metų rugsėjį suteikti naujokei 4,5 mln. litų beprocentę paskolą, o ši pasižadėjo ją grąžinti jau tų pačių metų gruodžio mėnesį.
Ir “Krekenavos agrofirmai”, ir “Krekenavos mėsai” vadovauja tas pats Anicetas Daukšas.
Tuo tarpu SAPARD lėšų skirstytojai irgi skubėjo. 2001 metų pabaigoje registruotai įmonei jau po trijų mėnesių paskubėjo pažadėti kompensuoti iki 17 mln. 765 tūkst. litų. Beje, pati įmonė registruota tik 2001 metų gruodžio 12 dieną, o Kauno regiono aplinkosaugos departamentas jau lapkritį avansu jai išdavė įvertinimą dėl poveikio aplinkai. Išvados, ar projektas atitinka veterinarijos standartus, irgi pateiktos dar ore kabančiai įmonei. Naujai iškeptos įmonės ta pačia data datuojamuose įstatuose ir steigimo sutartyje nurodė skirtingą minimalaus pajaus sumą: įstatuose - 100 tūkst. litų, steigimo sutartyje - 10 tūkst. litų.
Kalbos, ar etiška, kad su Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko verslu susijusios įmonės gavo maždaug penktadalį tais metais Lietuvai skirtų SAPARD lėšų, nuvilnijo ir nutilo. Jei prie “Krekenavos mėsos” milijonų pridėsime “Krekenavos agrofirmos” iš tų pačių šaltinių gautus 1 mln. 337 tūkst. litų, “Kėdainių konservų fabriko” - 6 mln. 958,5 tūkst. litų, “Kėdainių grūdų” - 1 mln. 762,615 tūkst., bendrovės “Krekenava” - 1 mln. 294,8 tūkst. ir “Kėdainių daržovių” 2 mln. 156,845 tūkst., gausime net 31 mln. 274,760 tūkst. litų.
Tai buvo SAPARD milijonai, o juk į Lietuvą ateina Europos Sąjungos struktūrinių fondų milijardai...
Rūpinasi šeimininko įvaizdžiu
Kėdainiuose V.Uspaskichas jau senokai yra laikomas kone Dievu ir visavaldžiu šeimininku. “Vikonda” kontroliuoja didesnę dalį Kėdainių įmonių. 2000 metais šiame koncerne dirbo apie 4 tūkstančius žmonių, dabar - apie 3 tūkstančius.
Nors koncerno įmonėse dauguma dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą, jie sako esantys patenkinti, nes turi darbo, kai kurias socialines garantijas ir “jaučia šeimininko ranką”, džiaugiasi jo organizuojamomis šventėmis, kur nemokamai dalijami ledai ir atvažiuoja pasirodyti Rusijos estrados žvaigždės.
V.Uspaskicho “šeimininkiška ranka” jaučiama visuose Kėdainiuose. Vietinė valdžia ir netgi teisėsauga susipynusi su “Vikonda” įvairiausiais ryšiais.
V.Uspaskichas nuolat rūpinasi savo “šeimininkišku” įvaizdžiu. Jis yra įsteigęs labdaros fondą “Viltis - Vikonda”, yra Kėdainių “Rotary” klubo prezidentas, Kėdainių “Atžalyno” vidurinės mokyklos Ekonominės klasės kuratorius.
Tačiau pati “Vikonda” kažkodėl slepia savo ryšį su V.Uspaskichu. Koncerno svetainės internete paieškoje įvedę šią pavardę jokio rezultato negausite. Tinklalapyje “Vikonda” neviešina savo įkūrėjo ir tikrojo šeimininko.
Nepamiršta V.Uspaskichas ir savo gimtosios Rusijos. 1999 metais Juodosios jūros pakrantėje, Sočyje, V.Uspaskichas pastatė Šv.Nikolajaus Stebukladario stačiatikių cerkvę. Jis yra ir Rusijos “Santarvės” fondo laureatas, apdovanotas Šv.Vladimiro, Šv.Danilo ordinais, Šv.Mikalojaus statulėle.
V.Uspaskicho antroji žmona yra 39 metų Jolanta Blažytė. Ji - Kauno politechnikos instituto (dabar - Kauno technologijos universitetas) absolventė, dirba “Vikondos” koncerne komercijos direktore.
V.Uspaskichas turi tris vaikus. Dukra Laura - Kėdainių Juozo Paukštelio gimnazijos moksleivė. Du vaikai - iš pirmosios santuokos. Duktė Julija mokosi gimnazijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sūnus Edvardas - Baltarusijos Žlobino miesto vidurinės sporto mokyklos moksleivis, kultivuoja karatė sporto šaką.
Kitame “Kauno dienos” numeryje skaitykite, kaip kilo įtarimai, jog V.Uspaskichas šimtus milijonų litų uždirbo neteisėtai ir kaip teisėsaugai dėl mįslingų priežasčių nepavyko priteisti šių pinigų valstybei.
