Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Naujieji dvarininkai reziduoja apgriuvusiuose rūmuose
2005-08-09
Remigijus JURGELAITIS
Paveldo objektų privatizavimas neatgaivino daugelio architektūrinių paminklų, nes dvarus įsigiję asmenys stokoja pinigų jiems restauruoti
Daugelio naujųjų dvarininkų žvilgsniai krypsta į valstybę. Jie viliasi gauti pinigų architektūros ansambliams išsaugoti, tačiau dažnai išgirsta atsakymą, kad tokiems poreikiams pinigų nėra.
Tuo tarpu Lietuvoje stūksantys vertingi architektūros šedevrai - Lietuvos ir Lenkijos didikų dvarai - net sparčiai augant šalies ekonomikai nesulaukia valdžios paramos. Kauno regione esančių griūvančių dvarų negelbsti nei privatizavimas, nei sustiprinta jų priežiūra.
Dvarus privatizavusieji laukia valstybės paramos, o architektūros paminklus valdančios seniūnijos - verslininkų investicijų.
Belvederis parduodamas aukcione
Poryt turėtų paaiškėti ant Nemuno kranto Jurbarko rajone XIX amžiaus pabaigoje pastatytų Belvederio rūmų likimas. Jie sunyko per pastaruosius penkiolika metų. Dabar net sunku patikėti užrašu ant vienos prie rūmų sienos pritvirtintoje lentoje, kad prieš dvidešimt metų šiuose rūmuose vyko pienininkystės veteranų susitikimas. Visiškai apleistas ir keliolikos hektarų parkas, išdaužyti dvaro langai, vagiamos plytos. Tiesa, kai kurios rūmų angos dabar užkonservuotos.
Buvusiame dvaro pagalbiniame pastate gyvenantis Vytautas sako keliolika metų stebėjęs, kaip vagys vežė lentas, koklius, langus, duris, tačiau nieko nedaręs. “Ką jūs man siūlote? Gal man reikėjo per naktis budėti?! Jau būčiau užmuštas, aš nesu policininkas”, - kalbėjo abejingas dvaro ardymams kaimietis.
Jis net neapgailestauja, kad vis labiau nyksta vienas gražiausių Panemunių statinių. “O ką man daryti, aš neturiu pinigų, tegul griūna, bus ramiau, nevaikščios tiek žmonių”, - nukirto vyras.
Rugpjūčio 11-oji - tai data, kai gali prasidėti šio dvaro atgimimas. Seredžiaus seniūnas Jonas Pikoraitis informavo, kad tądien dvarą bus bandoma parduoti aukcione. Pradinė dvaro ir keliolikos hektarų parko kaina daugiau nei 480 tūkstančių litų, be to, pirkėjas privalo įsipareigoti už 200 tūkstančių litų atnaujinti Seredžiaus infrastruktūrą. “Ne vienas pirkėjas išreiškė norą įsigyti rūmus, daugelis žada restauruotą pastatą naudoti reprezentacijai”, - teigė miestelio seniūnas J.Pikoraitis.
Seniūno teigimu, dvaras sunyko tik todėl, kad iki šiol nebuvo pirkėjų, tačiau pastaruoju metu susidomėjimas paveldo objektu gerokai išaugo. Tarp potencialių pirkėjų minimas ir koncernas “Achemos grupė”.
Panevėžiuko dvaras užkonservuotas
Vien Kauno rajone yra apie dešimt vertingų architektūros paminklų, didžioji dalis jų privatizuoti. Naujieji savininkai suskubo dvarus užkonservuoti, tačiau daugelis, kaip ir iki privatizavimo, nėra restauruojami. Dvarų savininkai skundžiasi neturį lėšų, mat daugelio objektų rekonstrukcijai reikia ne vieno milijono litų. Kauno rajone atrestauruotas tik Žemaitkiemio dvaras, čia vyksta įvairūs kultūros renginiai, menininkų sambūriai. Tuo tarpu kitų dvarų būklė - apgailėtina.
Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Vidimanta Poškaitienė sako, kad visi Kauno rajone esantys dvarai - privačiose rankose. “Savininkai neturi lėšų arba nenori pradėti restauravimo darbų, tačiau daugelis dvarų yra užkonservuoti, jų nykimas sustabdytas”, - teigė V.Poškaitienė.
Prieš kelis šimtmečius statytame Panevėžiuko dvare neverda gyvenimas - užverti langai, uždarytos durys. Apie galimą dvaro atgimimą byloja tik naujai apsėta pievelė, padažytos kai kurios dvaro sienų dalys. “Seniai reikėjo jį nugriauti. Jei būtų mano valia, tikrai nieko nelaukčiau, sulyginčiau su žeme”, - ryžtingai kalbėjo iš namo priešais dvarą išėjęs vietinis Alius.
Kaimietis sakė, kad sovietmečiu dvare buvo Panevėžiuko kultūros centras, mokykla. “Ir žentas su mano dukterimi dvare susipažino”, - kalbėjo kaimietis. Vyras net nebandė neigti, kad dvarą prieš keliolika metų ėmė niokoti patys kaimiečiai. “Nešė viską, ką tik galėjo, o ir dabartiniai savininkai nesistengia jo atnaujinti”, - įsitikinęs Alius.
Panevėžiuko dvaras šiuo metu priklauso keliems asmenims. Kaimiečių teigimu, vienas jų lyg ir norėtų imtis dvaro atstatymo darbų, tačiau kiti nesutinka jų finansuoti. “Atvažiuoja, pasižiūri ir išvažiuoja. Matyt, taip ir sugrius”, - kalbėjo priešais dvarą gyvenantis kaimietis.
Pakaunės rūmai baigia sugriūti
Ant Nevėžio kranto griūvančiame Kačiūniškių dvare gyvena kelios šeimos, tačiau rūmuose gyvenantys žmonės pastato atnaujinimui paprasčiausiai neturi pinigų. Šioms šeimoms laikinus butus dvare skyrė Raudondvario seniūnija, šeimos neturėjo kur gyventi.
Artimiausiu metu neplanuojama šių rūmų rekonstrukcija - anksčiau rūmuose gyvenusios seserys benediktinės atsisakė bet kokių pretenzijų į nekilnojamąjį turtą. Manoma, kad artimiausiu metu atsiras Kačiūniškių dvaro pirkėjas. “Kol kas dar niekas nepareiškė noro jo įsigyti, tačiau, mano žiniomis, seniūnija ieško potencialaus pirkėjo”, - sakė Kauno rajono savivaldybės vyr.specialistė, kuruojanti paveldo klausimus.
Nyksta ir Noreikiškių rūmai, kuriame praeityje gyveno garsios visuomenės veikėjos, buvusios Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis tėvai. “Šio dvaro būklė nėra gera, bet tikimės, kad pavyks jį atgaivinti. Tiesa, jis taip pat priklauso privatiems asmenims, gyvenantiems rūmuose”, - sakė V.Poškaitienė.
Nors naujieji dvarininkai, įsigydami architektūros paminklus, privalo įsipareigoti saugoti paveldo objektus, tačiau daugelis šių įsipareigojimų nepaiso. “Savininkai dvarus turėtų restauruoti, tvarkyti. Įstatymas leidžia netvarkomą paveldo objektą atimti, tačiau kol kas tokio atvejo nebuvo, nes ir pati valstybė neturi lėšų dvarams tvarkyti”, - aiškino Kauno rajono savivaldybės vyr. Specialistė V.Poškaitienė.
Siekia padaryti kultūros centru
Apleisti ir daugelis Kauno apskrityje stovinčių dvarų. Dabartiniai Žeimių (Jonavos r.) rūmų savininkai bando atgaivinti praeityje Kosakovskių pastatytą dvarą. Prieš penkerius metus įsigiję architektūrinį paminklą naujieji dvaro savininkai stengiasi sustabdyti dvaro nykimą.
Šią savaitę jie valė sienas, šlavė grindis, tvarkė aplinką. “Neseniai vidiniame dvaro kieme pasėjome dekoratyvinę žolę. Kai įsigijome rūmus, jie buvo apleisti, išdraskyti”, - vedžiodama po erdves dvaro menes sakė rūmų savininkė Birutė Lapienė. Moteris rodė išgriuvusias krosnis - koklius ir plytas išvogė kaimiečiai. Dar anksčiau kaimo žmonės plėšė grindis, ardė sienas, langus. “Iš pradžių norėjome užkonservuoti rūmus, tai pavyko padaryti. Bent trumpam pavyko sustabdyti jų ardymą”, - kalbėjo pastatų savininkė. Tuo pat metu ji pripažino, kad dvaro rekonstrukcijai trūksta lėšų. “Gal ir būtų galima ką nors galvoti, jei žinotume, kad rekonstruotas dvaras neš nors menkiausią pelną. Svarstėme įvairius variantus - gal reikėtų įkurti kaimo turizmo, gal kultūros centrą”, - mintimis dalijosi dvaro savininkės duktė Rima.
Moteris neslėpė, kad šeima dvarą nupirko menininkui sūnui Domui. “Jis šiemet baigė Vilniaus dailės akademiją, visuomet svajojo atstatyti rūmus. Po kelių savaičių dvare ketina pristatyti savo darbų parodą”, - pasakojo menininko motina. Šeima mano, kad dvare galėtų veikti miestelio kultūros centras. “Anksčiau didžiojoje dvaro salėje vyko koncertai, todėl kultūrinės dvaro paskirties nenorėtume atsisakyti”, - sakė savininkės duktė.
Šeima iki šiol svarsto galimybę, kad dvare galėtų apsigyventi ir jų menininkas sūnus, tačiau dvaro ansambliui restauruoti reikėtų kelių milijonų litų. “Stengiamės užtikrinti, kad bent jau artimiausiu metu dvaras dar labiau nesunyktų”, - sakė ponia Rima.
Kairiajame rūmų sparne šeimininkai įrenginėja sandėliuką ir vieną kambarėlį, kuriame galėtų apsigyventi prižiūrėtojas. Valstybės paramos šeima nebesitiki, nes ankstesnė dvaro savininkė jau yra gavusi nemažai lėšų, tačiau jas iššvaistė ne pastato remontui.
Pavertė grūdų sandėliu
Keliolika metų privatizuotas ir Lančiūnavos dvaras (Kėdainių rajone). Prieš kelerius metus dvaro savininkai pastatą buvo išnuomoję vietiniam ūkininkui, šis paveldo objektą buvo pavertęs sandėliu. Dvaro kaimynystėje gyvenanti Danutė Eigofmanienė “Kauno dienai” sakė, kad būtent tuo laikotarpiu dvaras labiausiai nuniokotas.
“Išpuvo grindys, dvarą sugraužė žiurkės, o pastaruoju metu jis stovi niekieno nenaudojamas”, - sakė buvusi mokytoja, prieš du dešimtmečius dirbusi dvare veikusioje mokykloje.
Šiandien Lančiūnavos dvaras primena ne kilmingųjų rezidenciją, o pastatą vaiduoklį. “Niekas čia nieko nedarys, laukia, kol pinigų duos valdžia. Nieko jie negaus, juk yra svarbesnių objektų”, - kalbėjo dvaro kaimynystėje gyvenanti moteris.
Valstybės paramos neužtenka
Kultūros paveldo departamento Planavimo ir programų skyriaus vedėja Bronislava Raupėnienė teigė, kad šiemet dvarams restauruoti valstybė skyrė 2 milijonus litų, dar 1 mln. 200 tūkst. skyrė rūmų valdytojai - savivaldybės, seniūnijos, muziejai. “Poreikis yra gerokai didesnis, tačiau tokios yra valstybės galimybės”, - teigė B.Raupėnienė. Nuo šių metų įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią kompensacijos už dvaro rekonstrukciją gali tikėtis ir privatūs asmenys. Šiemet dvarų valdytojai prašė paramos už 20 milijonų litų.
Finansuojamas keliolikos dvarų tvarkymas, tačiau nė vieno jų nėra Kauno apskrityje. “Pinigai skiriami pagal reikšmę, istorinę vertę, be abejonės, priklausomybę”, - atvirai kalbėjo Planavimo ir programų skyriaus vedėja B.Raupėnienė.
Specialistai vienbalsiai sutaria, kad dvarai atgims tik tuomet, jei juose ims veikti traukos centrai. “Jei žmonės dvaruose bandys įsikurti savo rezidencijas, jie liks mirę. Paveldo objektai turėtų tapti kultūros centrais. Tuomet jie nebus apleisti ir pamiršti”, - įsitikinusi Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vyr.specialistė V.Poškaitienė.
