Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Naujas rūbas senam namui
2004-08-10
Daiva VALEVIČIENĖ
Prieš kelis dešimtmečius statyti individualūs gyvenamieji namai atrodo nešiuolaikiškai ir yra šalti. Pakeitus langus skubama nušauti dar du zuikius - apšiltinti sienas ir atnaujinti fasadą
Sudėlioję informaciją, gautą iš savo būstą atnaujinusių miestiečių, statybininkų, izoliacinių medžiagų pardavėjų ir termoizoliacijos specialistų, sužinojome, kad imtis šių darbų neturint 15-20 tūkst. litų - neverta. Kalbama apie vidutinį individualų namą, ne “pilį” ar nykštuką. Skaičiuodami mėgėjiškai ir neturėdami patirties žmonės dažnai apsirinka nepagrįstai sumažindami reikalingą sumą - pamiršta tvirtinimo elementus, klijus, armuojantį sluoksnį, garo izoliacijos plėveles, transporto išlaidas.
Namo apšiltinimo klaidos taip pat kainuoja brangiai - geriau jų nepadaryti, nes ištaisyti yra sunku. Tad geriau būti įtariam ir visko klausti po keletą kartų, nesusiviliojant tariamu pigumu.
Šiltinama iš lauko ir vidaus
Senos statybos namai šiltinami iš lauko ir iš vidaus. Plytinį namą aprengus izoliacinės medžiagos kailinukais, jo fasadas dažniausiai tinkuojamas, tačiau matėme ne vieną, kurio savininkai pasirinko plastikines dailylentes. Jomis itin dažnai aprengiami ir mediniai namai, nors specialistai teigia, kad tai nėra geras būdas - sena namo mediena po jomis ir izoliaciniu sluoksniu gali pradėti pūti. Būtų protingiau tokį namą šiltinti iš vidaus.
Paprastai Lietuvoje, kaip ir visoje Rytų Europoje, namų fasadai iš lauko šiltinami putų polistirenu arba akmens vata. Šilumos taupymo požiūriu, abi izoliacinės medžiagos duoda panašų ekonominį efektą. Tačiau akmens vata daugiau nei dvigubai brangesnė. Akmens vatos kubinis metras kainuoja apie 350 litų, o putų polistireno - apie 150 litų.
Šiltinant namą iš išorės, lauko temperatūra turi būti ne žemesnė kaip penki laipsniai šilumos. Manoma, kad renovavus namą - pakeitus langus, apšiltinus sienas ir stogą bei pakeitus šildymo sistemą galima pasiekti, kad per mėnesį vieno kvadratinio metro šildymas kainuotų vieną litą.
Specialistų teigimu, šiltinti namą iš vidinės sienų pusės verta tik kai nėra kitos išeities. Pavyzdžiui, norima išsaugoti originalų medinį ar senovinių plytų fasadą. Šiltinti patariama ne storesniu kaip 5 centimetrų pločio izoliacijos sluoksniu.
“Šildantis dujomis, o ne pjuvenomis ir medienos atliekomis, ekonomiškumas paaukojamas dėl komforto. Vieną žiemą, kai tik pakeitėme langus ir apšiltinome sienas, buvau užsispyręs maksimaliai sutaupyti ir kelis kartus per parą laksčiau į rūsyje esančią katilinę. Išties išėjo po litą už kvadratinio metro ploto šildymą. Savaitgaliais negalėdavau išvažiuoti iš namų ilgiau nei vienai dienai. Kitą sezoną nusispjoviau, įjungiau dujų katilą ir susitaikiau su dvigubai didesnėmis šildymo išlaidomis”, - pasakoja Vytautas Margenis.
Rudeniui tinkamas būdas
Individualų senos statybos namą pigiausiai galima apšiltinti į tarpus tarp sienų įpurškiant polistireno putų. Kelių šiuos darbus atliekančių bendrovių specialistų teigimu, tai kainuos beveik 4 kartus pigiau nei šiltinant iš lauko - maždaug 35-40 litų kvadratinis namo ploto metras.
Palikus tuščią tarpą sienoje ir šiltinant tik iš išorės, nesustabdoma oro trauka, todėl namas gali ir netapti šiltesnis. Be to, tuomet būtina atnaujinti ir išorinę apdailą. Šiuo būdu geriausia namus šiltinti rudenį - putos lėčiau džiūva ir yra stabilesnės.
Tačiau, daugelio specialistų nuomone, šiltinti namą purškiant putas į namo sienų tarpą yra skurdo padiktuotas sprendimas. Beje, firmos dažniausiai skelbia įpūstos putos kubinio metro kainą. Žmonės renkasi žemesnę, tačiau vėliau dažnai nustemba: priskaičiuojamas daug didesnis, nei tikėtasi, sunaudotas putų kiekis. Iš anksto išties sunku tiksliai nustatyti oro tarpo tūrį, tačiau išmanančiųjų teigimu, netikslumas gali sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų.
Patariama paprašyti Lietuvoje išduotų kokybės sertifikatų, kuriuose nurodytos putos savybės - vandens garų nesugeriamumas, pralaidumas, šilumos laidumo koeficientas, tūrio masė. Užsienietiški dokumentai tik deklaruoja, kokias savybes turi turėti termoputos, tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje visi sugeba ją tokią pagaminti. Reikalaukite garantinių sertifikatų, kuriuose pažymėta firmų atsakomybė už termoputų ilgaamžiškumą (iki 35 metų). Rimtos firmos tokius dokumentus turi.
Sunku išsirinkti
Izoliacinių medžiagų įvairovė yra didelė, todėl statybose neišmanančiam žmogui labai sunku pasirinkti. Tik specialistams atrodo svarbu, kad akmens vatos gaminius galima naudoti iki 900°C temperatūroje. Stiklo vatos gaminių naudojimo intervalas iki 680°C, o putų polistirolo - tik iki 60°C. Ši teorija tampa svarbi tuomet, kai kas nors putų polistirolo arba putų poliuretano plokštėmis nutaria sandarinti pirtis: nuo šilumos plokštės deformuojasi. Reiktų vengti putų polistirolo kontakto su organiniais tirpikliais ir medžiagomis, kurių sudėtyje yra benzino, acetono. Mineralinės vatos gaminiai chemikalams yra atsparūs.
Perkantieji termoizoliacines medžiagas turėtų apžiūrėti pluoštinių medžiagų pluošto struktūrą. Pluošto struktūra nulemia medžiagos stabilumą. Deformuota medžiaga praranda savo izoliacines savybes. Nuo medžiagos struktūros priklauso jos atsparumas mechaniniam spaudimui.
Labai svarbi medžiagos savybė yra atsparumas vandeniui. Gaminant akmens vatą naudojami impregnuojantys tepalai, todėl nors ir būdama poringa, ji vandenį atstumia.
Nedegių medžiagų grupei priskiriami įvairaus tankio akmens ir stiklo vatos gaminiai. Ekologiniu požiūriu tinkamiausia termoizoliacija yra kamštinės medžiagos.
Alternatyva yra
Pati pigiausia termoizoliacinė medžiaga yra mažiausiai ekologiška - sienos, į kurių tarpą pripūsta termoputų ar padengtos putų polistireno plokštėmis, nebekvėpuoja. Garo plėvelės, kurios naudojamos šiltinant akmens ar mineraline vata, taip pat veikia izoliuojančiai. Norintiesiems gyventi šiltame, bet kvėpuojančiame name verta atkreipti dėmesį į ekovatą. Ji nuo kitų termoizoliacinių medžiagų skiriasi tuo, kad ją naudojant daugeliu atveju nereikalinga brangi pastatams neleidžianti kvėpuoti garo izoliacija.
Apšiltinant šia termoizoliacine medžiaga medines konstrukcijas, nebūtini antiseptikai, mediena apsaugoma nuo puvimo, grybelių bei graužikų. Pastatas neturėtų pelyti bei drėkti.
Kuo ekovata skiriasi nuo mineralinės vatos - “Parok”, “Izover”, “Rock Wool”? Žiūrint į stiklo ir akmens vatą per mikroskopą galima pamatyti vientisus plaukelius, jie praleidžia drėgmę, todėl šiltinant pastatus akmens ir stiklo vata, drėgmę izoliuojanti plėvelė yra būtina. Be jų žiemą šiluma su garais skverbiasi iš vidaus ir, susidūrus su šaltais paviršiais, sušąla. Vietoje šilumą izoliuojančios medžiagos atsiranda ledas, o jam ištirpus, vanduo nuteka žemyn po grindimis.
Smulkiaplaušė ekovatos struktūra drėgmės nekaupia. Todėl jai, kaip ir medinėms sienoms nebūtina naudoti jokių garą izoliuojančių plėvelių.
Apšiltinant grindis, perdengimus ir sienas, ekovatos išeiga - 42-45 kg vienam kubiniam ertmių metrui. Teisingai eksploatuojant pastatą vata, jei patikėsime gamintojų pažadais, išlieka gera daugiau nei 50 metų.
Ekovata gaminama iš makulatūros, pridedant nelakių organinių medžiagų - borokso bei boro rūgšties. Boro junginiai apsaugo ekovatą ir su ja besiliečiančias konstrukcijas nuo puvimo ir grybelinių ligų. Ekovatos drėgmė keičiasi kaip ir medienos. Keičiantis santykinei oro drėgmei, drėgmė patenka ant viršutinio sluoksnio, jos plaušeliai sulimpa ir sudaro ploną plėvelę. Ši užkerta kelią orui į vidų.
Nustatyta, kad boro rūgšties druskos negaruoja, o boro rūgštis garuoja kartu su karštais vandens garais, esant 100 laipsnių temperatūrai. Namo eksploatacijos laikotarpiu temperatūra taip aukštai nepakyla, todėl ir boro rūgštis praktiškai negaruoja.
Ekovata priskiriama sunkiai degių medžiagų grupei, todėl ji saugo medines ir metalines konstrukcijas nuo aukštų temperatūrų ir tiesioginio ugnies poveikio. Ji nedega ir nesilydo, o tiktai lėtai rusena.
