KaunoDiena.lt | Tavo miesto naujienos

Namų mikroklimatas - nuo dykumos iki pelkės


2003-02-03
Daiva VALEVIČIENĖ
Namų mikroklimatas - nuo dykumos iki pelkės

Santykinis oro drėgnumas lemia ne tik mūsų komfortą, bet ir sveikatą  

Dykumoje santykinis oro drėgnumas - apie 20 proc. Daržovės ir vaisiai švieži ilgiausiai išlieka esant 90-95 proc. Žmogui geriausias 40-60 proc. oro drėgnumas. Subjektyviai vertinant, tokia aplinka atrodo sausa, drėgmės nesijaučia. Pagal statybinius normatyvus elektros darbams drėgna laikoma patalpa, kurioje oro drėgnumas 60-75 proc.

Namuose oro drėgmė gerokai svyruoja - karštą vasarą ir per didelius šalčius oro drėgnumas tampa panašus į dykumos. Prastai šildant ir mėginant tą menką šilumą išsaugoti bet kokiomis priemonėmis - panašus į pelkės.  

Gamtos neapgausi  

Išdžiūvusi burna pažadina žmones net iš saldaus miego. Tokią sausrą pavyksta nugalėti trumpam: keli gurkšniai vandens palengvėjimą suteikia tik iki kito pabudimo. Išdžiūvus nosies ir burnos gleivinėms, tampa sunku kvėpuoti.

Kauno visuomenės sveikatos centro gyvenamosios aplinkos higienos vyr. specialistas Jonas Tartėnas sako, kad išdžiūvusi gleivinė tampa pažeidžiama, atsiranda plika akimi nematomi jos įtrūkimai ir padidėja infekcijos pavojus. Gleivinė, kaip ir oda, saugo nuo bakterijų ir virusų visą žmogaus organizmą. Tačiau dėl pernelyg sauso oro žūva natūrali jos mikroflora, ir apsaugos nebelieka.

Žmogus gerai jaučiasi tik tam tikro klimatinio komforto sąlygomis. Nustatyta, kad tai 19-23 laipsnių šiluma ir 40-60 proc. santykinis oro drėgnumas. Toks jis nurodytas ir higienos normoje, kurios privalu paisyti. Tačiau daugelyje darbo, mokymosi ir gyvenamųjų patalpų sunku laikytis nurodymų, nors žmonės kenčia nuo per didelės drėgmės ar pernelyg sauso oro.  

Reikia drėkinti  

Sukurti komfortišką mikroklimatą daugiabučio būsto su centralizuoto šildymo sistema sąlygomis išties nelengva. Jei vargais negalais pavyktų tiek prisišildyti, oras garantuotai taptų pernelyg sausas. “Tai paaiškėja labai greitai, nereikia jokių specialių prietaisų. Odą ir gleivines ima perštėti, tampa sunku ryti. Dauguma intuityviai ieško išeities, kabina ant radiatorių butelius su vandeniu. Garuojant vandeniui, sudrėksta oras, ir savijauta pagerėja”, - sako J.Tartėnas.

Saugodami šilumą, aklinai užkamšę langus, įgyjame kitą bėdą. Oras patalpose beveik nejuda ir nesikeičia, jo drėgnumas auga. Bent kiek spustelėjus šaltukui, sumažėja šilumos viduje, o likusi drėgmė tampa puikia terpe pelėsiui. Jis pirmiausiai atsiranda kambarių kampuose, o paskui plinta ir yra sunkiai išnaikinamas. Jeigu temperatūra vėl pakyla, pelėsis išdžiūva, tačiau jo sporos lekioja po orą ir gali sukelti alerginius, bronchų, plaučių, odos susirgimus. Net jei taip neatsitinka, suirusių pelėsių dalelės užteršia orą ir juo kvėpuodami daugiau sveikatos neįgyjame.

“Anksčiau turėjau barometrą, kuris rodydavo ir oro drėgnumą. Pamatęs, kad jis nukrito iki 30 proc., paleisdavau vandenį į vonią ir palikdavai jos duris atviras. Gana greitai drėgnumas pakildavo net iki 90 proc. Nakčiai įjungdavome oro drėkintuvą, kuris iki ryto sunaudodavo net 5 litrus vandens”, - prisimena pusamžis vyriškis. Panašiai savo namų mikroklimatą reguliuodavo daugelis, tačiau dabar ekonomijos sumetimais radiatoriai butuose daug vėsesni, o vanduo irgi pernelyg brangus.  

Vėdinti būtina  

“Drėgnas oras šaldo”, - tikina J.Tartėnas. Net jei termometras rodo, kad kambaryje temperatūra beveik normali, padidinta drėgmė verčia gūžtis. Sudrėksta drabužiai, patalynė, popieriniai sienų apmušalai. Geriausia išvengti tokios situacijos ir vėdinti bei papildomai šildyti vos pajutus, kad drėgmė kaupiasi. Energijos nuostoliai bus mažesni nei tuomet, jei imsitės to vėliau, kai drėgmė bus persunkusi visus namus. Jei nedarysite nieko, rizikuojate pelėsiu sugadinti sienas bei baldus.

“Aplinkoje veikia išsilyginimo dėsnis. Dauguma turbūt pastebėjo, kad vasarą, po lietaus, kai atvėsta ne tik lauke, bet ir namų viduje, aprasoja radiatoriai. Juose esančio vandens temperatūra tuomet būna aukštesnė ir ji atiduodama aplinkai. Susidūrus dviem skirtingoms temperatūroms, drėgmė kondensuojasi, kitaip tariant, garai tampa skysčiu. Tai galima pastebėti ir ant langų stiklų, unitazų bakelių”, - sako gyvenamosios aplinkos specialistas.

Kur nors susikaupusi drėgmė - pirmas ženklas, kad reikia vėdinti. Jei nesuskubsite, ta drėgmė susigers ir vėl garuos pakartodama natūralų gamtos ciklą.

Kaune įsikūrusios bendrovės “Aereco vėdinimo sistemos” inžinierius Andrius Jurelionis sako, kad Vilniaus universiteto mokslininkai atliko tyrimą renovuotose mokyklose iš kurio paaiškėjo, jog vėdinimas paprasčiausiai atidarant langą yra nuostolingas. Pamokos pradžioje klasėje išmatavus temperatūrą ir oro drėgnumą, nustatyta, jog yra 18 laipsnių šilumos, o santykinis oro drėgnumas - 40 proc. Baigiantis pamokai, temperatūra pakilo vienu laipsniu, o oro drėgnumas pasiekė 70 proc. Per pertrauką atidarius langą oro drėgnumas normalizavosi, tačiau atvėso bent keturiais laipsniais.

“Vėdinti reikia nuolat, tada šilumos nuostoliai mažesni. Tačiau atidaryta orlaidė - ne išeitis, senuose namuose būna užakę ventiliacijos kanalai ir patalpoje natūraliu būdu oras nepasikeičia, tuomet reikia sistemos, kuri orą iš patalpų ištrauktų”, - sako Andrius. “Tačiau dažniausiai mus kviečia ne į senos statybos namus su nesandariais langais, kur oro drėgnumas kažkiek susireguliuoja nuo per plyšius švilpiančio vėjo. Žmonės sunerimsta dėl drėgmės, pasikeitę langus šiuolaikiniais. Dažnai jų niekas neperspėja, kad tuo pačiu reikia susitvarkyti ir vėdinimo sistemą”, - priduria jis.  

Psichrometras  

Drėgmės matuoklis - psichrometras dažniausiai naudojamas profesionalų, mat, nežinant oro drėgnumo, negalima teisingai atlikti kai kurių tyrimų. Pigesnis prietaisas, skirtas naudoti buityje, nėra labai tikslus. J.Tartėnas mano, kad paklaida gali sudaryti iki 10 proc. ir be reikalo išgąsdinti jautresnius žmones. Kiekvienas puikiausiai jaučia, ar oras jam per sausas, ar per drėgnas ir pagal tai gali imtis priemonių.

Vėdinimo sistemų specialistai senųjų psichrometrų jau nebenaudoja, jie linkę pasikliauti šiuolaikiniais elektroniniais mikroklimato matuokliais. Vieną tokį, kainuojantį apie 12 tūkst. litų, turi ir Kauno visuomenės sveikatos centro Cheminių ir fizikinių tyrimų laboratorija. Jos vedėja Inolė Maleckėnienė sako, kad su šiuolaikiniu prietaisu dirbti daug paprasčiau ir greičiau. Su senuoju psichrometru, gamintu Rusijoje 1988 metais, tenka ilgiau sugaišti: bent 5 minutes matuoti, o paskui dar skaičiuoti naudojantis specialiomis lentelėmis. Elektronika duomenis pateikia iškart, matuoja temperatūrą, oro judėjimą ir drėgnumą.

Patalpoje, kurioje dirbama kompiuteriu, oro temperatūra rekomenduojama 18-20 laipsnių, o oro drėgnumas - 55-62 proc. Beje, šimtaprocentinė drėgmė nereiškia, kad lyja, tokia vandens koncentracija gali būti šiltame ore po nakties lietaus. Nulinę drėgmę, specialistų manymu, galima būtų aptikti nebent krosnyje.