Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Mirtis nepaiso nei sportininko amžiaus, nei titulų
2004-03-08
Romas PODERYS
Tragiški įvykiai varžybų arenose užmena sudėtingas mįsles ne vien atletų artimiesiems
Tai, ką tūkstančiai Portugalijos futbolo aistruolių pamatė ir patyrė šių metų sausio 25 dieną Vitorijos miesto stadione, televizija parodė visam pasauliui.
Lisabonos “Benfica” ekipos žaidėjas, 24 metų vengras Miklošas Feheras, mačo teisėjo nubaustas geltona kortele, nusišypsojo, o po akimirkos susverdėjo ir krito aikštėje.
Nepaisant gydytojų pastangų, vienas talentingiausių Vengrijos nacionalinės rinktinės futbolininkų mirė ligoninėje.
Sustojo žaidėjų širdys
Atlikus skrodimą, medikai ne iš karto galėjo pasakyti, kas pakirto M.Feherą. Prireikė papildomų, netgi toksikologinių tyrimų. Oficialiai paskelbta mirties priežastis - įgimta širdies yda.
Pernai liepą Lione (Prancūzija), per Konfederacijų taurės turnyro pusfinalį, kuriame kovojo Kamerūno ir Kolumbijos komandos, aikštėje parkrito 28 metų kamerūnietis Markas Vivjenas Foe. Praėjus mažiau nei valandai, jis mirė. Ekspertų išvada - širdies smūgis.
M.Fehero ir M.V.Foe mirtys atrodė absurdiškos. Buvo sunku patikėti, kad tai atsitiko ne veteranams ar atsitiktiniams didžiojo sporto naujokams, o jauniems, gerai treniruotiems, sportinę brandą pasiekusiems tvirtiems vyrams, niekada nesiskundusiems savijauta ir nestokojusiems aukščiausio lygio medikų priežiūros.
Šoko ištikti futbolininkų artimieji negalėjo suvokti, kaip komandų gydytojai, disponuojantys modernia diagnostikos aparatūra, neturėjo jokių prevencinių patikrinimų rezultatų, galėjusių sukelti įtarimų, kad žaidėjai nėra absoliučiai sveiki.
Sutrikę specialistai savo ruožtu skėsčiojo rankomis, apeliuodami į neprognozuojamas žmogaus organizmo galimybių ribas.
Aštuoniolikmetis nualpo po kroso
Vengro ir kamerūniečio likimai priminė daugiau liūdnai pasibaigusių atsitikimų, kurių priežastys ne visais atvejais buvo iki galo išaiškintos.
1973 m. gruodį per varžybas mirė Portugalijos “FC Porto” žaidėjas Fernandas Paskualis Daš Nevešas, 1987 m. - garsaus Prancūzijos rinktinės nario Emanuelio Peti dvidešimtmetis brolis Olivjė. Gydytojų versijos prieštaravo viena kitai.
2002 m. spalį 28-erių metų puolėjas brazilas Marsijas Duš Santušas mirė stadione iškart po to, kai įmušė pergalės įvartį į Peru klubo “Deportivo Vanka” vartus. Medikai konstatavo: žaidėją pakirto ūmus širdies nepakankamumas.
Skaudžiuosius futbolo istorijos puslapius neseniai papildė nauji įrašai.
Pernai, praėjus vos kelioms dienoms po M.V.Foe mirties, per treniruotę už širdies griebėsi Brazilijos klubo “Botafogo” žaidėjas, dvidešimtmetis Maksimiljanas Patrikas Fereira. Gydytojai jam niekuo negalėjo padėti.
Praėjusią savaitę treniruotėje nutrūko ir Kijevo “Arsenal” (Ukraina) ekipos aštuoniolikmečio Andrejaus Pavickio gyvybė: jaunuolis, baigęs bėgti krosą, staiga nualpo ir ligoninėje neatsigavo. Kol kas aiškinamasi, kas galėjo lemti žaidėjo mirtį.
Karjerą baigė savižudybe
Ne vien futbolas paženklintas atletų tragedijomis.
2001 m. birželį Sofijos (Bulgarija) ligoninėje, neatgavęs sąmonės, mirė Rusijos ledo ritulininkas Viačeslavas Bezukladnikovas. Priežastis - sutrikusios kepenų funkcijos. 2002 m. birželį per treniruotę dėl kraujo išsiliejimo į smegenis iš gyvenimo pasitraukė kitas šios sporto šakos atstovas, 22-ejų metų rusas Aleksandras Krevsunas.
Dėl psichologinių problemų, nusivylęs savo karjera, per atostogas Turkijoje pernai liepą nusižudė pasaulio ledo ritulio vicečempionas, NHL klubo “New York Rangers” žaidėjas 24 metų rusas Romanas Liašenko.
Šiemet sausio mėnesį dėl širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų mirė 1998 m. “Tour de France” dviračių lenktynių nugalėtojas 34 metų italas Markas Pantanis ir jo 21 metų kolega belgas Johanas Zermonas.
Medikai pabrėžė, kad dviratininkų širdis išsekino dideli fiziniai krūviai treniruotėse bei varžybose. Beje, M.Pantanis buvo nubaustas už dopingo, kuris irgi galėjo pažeisti organizmą, vartojimą.
Latvis sukniubo per rungtynes
2002 m. kovą Sankt Peterburgo moterų krepšinio komandos “Baltijskaja Zvezda” žaidėjos nesulaukė treniruotėje 32 metų Oksanos Mozgovos. Ji buvo rasta negyva savo bute. Tyrimas patvirtino, jog krepšininkę ištiko širdies smūgis, nors iki lemtingo įvykio O.Mozgova nė karto nesiskundė sveikata, jokių įtarimų neturėjo ir komandą prižiūrėję gydytojai.
Praėjusį mėnesį per Švedijos vyrų krepšinio čempionato rungtynes, kuriose susitiko Stokholmo “Akropol” ir Estersundo “Jamtland”, aikštėje sukniubo ir mirė 23 metų 206 cm ūgio Latvijos krepšininkas Raimondas Jumikis. Jam staiga sustojo širdis. Visos medikų pastangos išgelbėti jaunuolio gyvybę buvo bevaisės.
Gydytojų išvada pribloškė visuomenę - latvis, kaip ir futbolininkas M.Feheras, turėjo įgimtą širdies ydą. Vienas R.Jumikio komandos draugų Danielis Vilborgas patvirtino, jog Raimondas kartais pasiskųsdavo skausmais krūtinėje, tačiau krepšinio klubo medikai leido jam dalyvauti čempionate. R.Jumikis buvo vienas iš rezultatyviausių Švedijos čempionato žaidėjų ir pretendavo į Latvijos nacionalinę rinktinę.
Dideli krūviai - ne kiekvienam
Pasak Kauno sporto medicinos centro direktorės Liudos Rilienės, analizuojant tragiškus įvykius varžybų arenose galima teigti, kad atsitiktinumai persipina su problemomis, kurias buvo galima numatyti ir laiku joms užkirsti kelią.
“Stabtelėkime tik ties žemiausia didžiojo sporto piramidės grandimi - mėgėjų arba moksleivių sportu. Ar kiekvienas jaunas organizmas pajėgus toleruoti didelius fizinius krūvius? Į tai galima atsakyti atlikus išsamius tyrimus. Jei sporto šaka pasirenkama be atrankos, neįvertinus galimybių ir nesikonsultuojant su profesionalais, laikui bėgant atsiranda rimtų rūpesčių.
Bendrosios praktikos gydytojas gali neatkreipti dėmesio į vos girdimus širdies ūžesiukus, kurie, organizmui patiriant didelius fizinius ir psichologinius krūvius bei nuolat patenkant į ekstremalias situacijas, ateityje gali tapti uždelsto veikimo bomba, slepiančia pavojingą patologiją.
Šiuo požiūriu ypač svarbus pirmųjų trenerių vaidmuo. Įžvalgus specialistas perspektyvesnį berniuką ar mergaitę pirmiausiai nukreips į sporto medicinos centrą, o ne ragins dirbti be atokvėpio.
Mūsų praktikoje yra pavyzdžių, kai pradedantys jaunieji sportininkai po nuodugnaus patikrinimo buvo priversti laikytis tam tikrų fizinio krūvio apribojimų, keisti sporto šaką arba išvis atsisakyti intensyvių treniruočių ir varžybų”, - sakė “Kauno dienai” L.Rilienė.
Pašnekovė pridūrė, kad, antra vertus, kai kurie aukštų rezultatų didžiajame sporte pasiekę atletai dėl didelio užimtumo “pamiršta” arba netgi ignoruoja reguliarius visaverčius tyrimus.
“Įtampa, stresai kiekviename organizme palieka savo pėdsakų. Deja, tolesnę jų įtaką sunku prognozuoti, jei pats sportininkas nesuinteresuotas glaudžiai bendradarbiauti su gydytojais. Tokiais atvejais visa atsakomybė gula ant jo pečių”, - pabrėžė Kauno sporto medicinos centro vadovė.
Pražūtingi nokautai
Profesionaliajame sporte yra faktų, kai mirtis, įstūmusi įvykio tyrimą į aklavietę, paskatindavo medicinos mokslininkus ieškoti priežasčių giliau, pasitelkus net genų inžineriją.
1995 m. JAV per treniruotę netikėtai mirus dukart olimpiniam dailiojo čiuožimo čempionui rusui Sergejui Grinkovui, amerikiečiai paskelbė, kad atletą ištiko infarktas.
Su tuo kategoriškai nesutiko čiuožėjo artimieji ir Rusijos gydytojai, teigdami, kad 28 metų S.Grinkovas niekada neturėjo rūpesčių su širdimi.
Išskirtinio tyrimo ėmėsi Diuko universiteto specialistai. Atlikus genetinę mirusiojo audinių ekspertizę rasta nežymių pakitimų, kurie, manoma, galėjo iššaukti širdies ligą.
Pastaraisiais metais medikai susidomėjo Indonezijos boksu, kuriame pagausėjo sunkių traumų. Pastebėta, kad indoneziečiai, skirtingai nei europiečiai, amerikiečiai ar afrikiečiai, lėčiau atsigauna po nokautų, daugeliui boksininkų prireikia sudėtingų operacijų, o kai kurių atletų nepavyksta išgelbėti.
Po tyrimų paaiškėjo, jog beveik 75 proc. Indonezijos boksininkų organizmuose yra padidintas APOE-4 (apolipoproteino E-4) kiekis. Tai - baltymų rūšis, lėtinanti galvos smegenų atsistatymą, taip pat didinanti riziką susirgti Alzheimerio liga.
Ekspertai rekomendavo Indonezijos valdžiai įstatymu uždrausti pradėti bokso profesionalo ar mėgėjo karjerą tiems jaunuoliams, kuriems diagnozuojamas padidintas APOE-4 kiekis.
