Milijoninį sandorį reprezentuoja išdaužyti langai Pereiti į pagrindinį turinį

Milijoninį sandorį reprezentuoja išdaužyti langai

2008-05-14 12:13

Savivaldybės įsigytas “Girstutis” iki šiol stūkso tuščias ir apleistas, o valdžia vis dar kalba apie investicinį projektą

 Apie 10 milijonų litų per aštuonerius metus - tiek Savivaldybė įsipareigojo sumokėti už kultūros ir sporto kompleksą “Girstutis”. Sutartis su “Ūkio banku” pasirašyta prieš dvejus metus, tačiau vėliau kilo teisminiai ginčai. Pastatas buvo areštuotas.

Šių metų pavasarį Savivaldybei pavyko pasiekti paliaubas, tačiau milijoninės vertės pastatas iki šiol stūkso apleistas, o apie konkrečius investuotojus miesto valdžia nekalba.

Savivaldybės įsigytas “Girstutis” iki šiol stūkso tuščias ir apleistas, o valdžia vis dar kalba apie investicinį projektą

 Apie 10 milijonų litų per aštuonerius metus - tiek Savivaldybė įsipareigojo sumokėti už kultūros ir sporto kompleksą “Girstutis”. Sutartis su “Ūkio banku” pasirašyta prieš dvejus metus, tačiau vėliau kilo teisminiai ginčai. Pastatas buvo areštuotas.

Šių metų pavasarį Savivaldybei pavyko pasiekti paliaubas, tačiau milijoninės vertės pastatas iki šiol stūkso apleistas, o apie konkrečius investuotojus miesto valdžia nekalba.

“Kauno diena” pasidomėjo, ar jo neištiks Šančių kareivinių likimas?

Atrodo tarsi po šturmo

Šiuo metu kultūros ir sporto komplekse “Girstutis” dirba vos penki darbuotojai. Didžioji dalis 12 tūkstančių kvadratinių metrų ploto patalpų stūkso tuščios. Viešosios įstaigos direktorius Mindaugas Skvarnavičius neslėpė, kad komplekso ateitis kol kas - neaiški.

Pasižvalgius po kažkada itin populiarų kompleksą, labiausiai į akis krito išdaužyti langai, suskilinėjusios sienos, išlaužytos durys, sudrėkusios lubos. Susidarė vaizdas, kad neseniai pastate siautėjo vagys ar pareigūnai surengė šturmą.

Šiek tiek tvarkingesnį vaizdą išvydome vestibiulyje. M.Skvarnavičius teigė, kad per metus “Girstutyje” surengiama apie 80 renginių. Direktorius neslėpė, kad labiausiai publiką ir artistus atbaido šaltis. Vienintelis šilumos šaltinis - keletas neekonomiškų šildytuvų.

Dar graudesnis vaizdas - sportinėje komplekso dalyje. 50 metrų ilgio baseinas jau senokai virto nereikalingų daiktų sandėliu. Panašaus likimo sulaukė ir kažkada populiarus lengvosios atletikos maniežas.

“Komplekse liko labai nedaug darbuotojų. Ir tie dirba ne visu etatu. Esu ir direktorius, ir darbininkas”, - tikino M.Skvarnavičius.

Remontui lėšų nepakaks

Nepaisydamas groteskiško vaizdo ir kol kas neįgyvendintų investicinių pažadų, viešosios įstaigos “Girstučio” kultūros ir sporto centras” direktorius lieka optimistu. Miesto valdžia jau skyrė apie 800 tūkstančių litų. Už šias lėšas pradėtas remontuoti stogas, rekonstruojama šiluminė sistema.

“Tikimės sutvarkyti ir fasadinę komplekso dalį. Taip pat įteikėme paraišką Kultūros ministerijai. Tikimės, kad mūsų centrui bus skirta apie pusę milijono litų”, - tvirtino M.Skvarnavičius.

Praėjusios kadencijos miesto Taryboje, kai buvo svarstomas “Girstučio” įsigijimo klausimas, šio projekto sumanytojai tikino, kad miestui teks sumokėti tik už patį kompleksą. Kiti darbai bus atliekami privačių investuotojų lėšomis. Deja, kol kas visi nuostoliai gula ant mokesčių mokėtojų pečių.

Tiek M.Skvarnavičius, tiek Kauno meras Arvydas Garbaravičius tikino, kad dabar rengiami projektai ir bus ieškoma investuotojų.

Vandens atrakcionų vizija neišblėso?

Šią vasarą buvo paskelbtas “Girstučio” idėjų konkursas. Tačiau potencialius investuotojus domino tik šalia komplekso esantis 2,2 hektaro ploto sklypas. “Realaus kibimo nebuvo”, - pripažino M.Skvarnavičius. Pati viešoji įstaiga surengė apklausą ir keletas privačių bendrovių pateikė pasiūlymus, kiek kainuotų baseino atgaivinimas.

“Bijojome, kad baseino būklė bus kur kas prastesnė. Tačiau specialistai apskaičiavo, kad jo atnaujinimui reikėtų apie 2,5 milijono litų. Taip pat planuojama, kad šalia esančiame manieže galėtų būti įrengtas 25 metrų baseinas. Tuomet šis kompleksas atitiktų visus reikalavimus ir čia galėtų vykti tarptautinės varžybos. Liktų vietos ir vandens atrakcionų parkui”, - tikino M.Skvarnavičius.

Finansavimo šaltiniai - neaiškūs

Prieš mėnesį apie “Girstučio” problemas diskutavo ir miesto vadovai. “Šiuo metu rengiama priešprojektinė medžiaga. Šį objektą privalome atgaivinti. Investuotojai domisi šiuo kompleksu, tačiau konkrečių pasiūlymų kol kas nesulaukėme. Prieš dvejus metus buvo kita situacija. Tačiau tada prasidėjo teismai, skundai. Nesulaukę, kada baigsis triukšmas ir pamazgų pylimas, verslininkai atsitraukė. Mūsų veiksmai buvo apskųsti ir prokuratūrai, ir kitoms instancijoms. Kai kurie Seimo nariai tiesiog perlenkė lazdą”, - teigė A.Garbaravičius.

Tačiau Kauno meras nelinkęs kalbėti, kad pats pirkimo sandoris buvo sukėlęs pagrįstų abejonių, o finale - miestas sutaupė apie milijoną litų, nes “Ūkio bankas” sutiko atsisakyti palūkanų.

Vyriausybės atstovės perspėjimo neišgirdo

“Girstučio” sandoris sulaukė prieštaringos reakcijos. Į teisėsaugos institucijas kreipėsi buvęs Seimo narys Kęstutis Kriščiūnas bei dabartinis finansų ministras Algirdas Butkevičius.

Apie galimas grėsmes ir įstatymų pažeidimus miesto politikus viešai perspėjo Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė. Tačiau praėjusios kadencijos miesto Tarybos nariai pareigūnės pastabas ignoravo.

R.Noreikienė kartu su prokuratūros atstovais kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Dar prieš pirmojo posėdžio pradžią Vyriausybės atstovė neslėpė, kad tai sudėtinga byla.

“Taryba disponavo ne savo, o mokesčių mokėtojų pinigais. Nebus lengva įrodyti, kad šis sandoris prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei”, - tuomet teigė R.Noreikienė. Ji neslėpė, kad pagrindinis siekis - panaikinti bent palūkanas.

Tiesa, specialistai pastebėjo, kad tai nebuvo vienintelis pažeidimas. Po kelių teismo posėdžių miesto vadovai kartu su banko atstovais peržiūrėjo pirkimo-pardavimo sutartį ir panaikino palūkanas. Vėliau buvo sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta. Tiek prokuratūros atstovai, tiek R.Noreikienė sakė, kad tai nemažas pasiekimas. “Miestas sutaupė milijoną litų”, - teigė Vyriausybės atstovė.

Įtartini sutapimai

“Kauno diena” rašė, kad teisėsaugos institucijoms buvo užkliuvusi ir “Girstučio” kaina. Vieni ekspertai šį objektą įvertino 9,6 milijono litų. Tuo tarpu prieš keletą metų korporacija “Matininkai” buvo nustačiusi, kad kompleksas vertas mažiau nei 4 milijonų litų.

Šis skirtumas sukėlė nemažai įtarimų, kuriuos dar labiau sustiprino faktas, jog su šiuo sandoriu susiję nemažai centristų. Tuo metu A.Garbaravičius buvo Kauno vicemeras, Savivaldybės administracijai vadovavo centristas Robertas Stanionis, kompleksą įvertino valstybės įmonės “Registrų centras” Kauno filialas. Jai taip pat vadovauja centristas Alvydas Banevičius. “Girstučio” vadovas M.Skvarnavičius taip pat buvo centristas.

“Kad įvairūs pareigūnai buvo centristai, tėra paprasčiausias sutapimas. Mes nebuvome šio sandorio iniciatoriais. Tačiau dabar nebėgu į krūmus”, - kilus skandalui teigė A.Garbaravičius.

Terminas - iki rinkimų

Kauno meras pripažino, kad į “Girstutį” miestui teks investuoti ir savų lėšų. “Tačiau jeigu nieko nedarytume, po trejų metų turėtume dar vienus griuvėsius. Sieksime, kad iki kadencijos pabaigos šis objektas būtų sutvarkytas”, - vakar sakė miesto vadovas.

Šiuo metu vis dar vyksta derybos su Vyriausybe, ieškoma ir kitų finansavimo šaltinių. A.Garbaravičius patvirtino, kad prieš metus baseino atgaivinimo galimybėmis intensyviai domėjosi ir Krašto apsaugos ministerija.

“Dar palaukime, galbūt ne viskas prarasta. Pradės dirbti naujas ministras - tada ir žiūrėsime”, - sakė meras.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų