Pareigūnai atskleidė milžinišką prekybos nekokybiškais naftos produktais tinklą  

Milžinišką prekybos nafta aferą atskleidę Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno apskrities skyriaus pareigūnai rengia kaltinimus ne tik laikinosios sostinės degalinių savininkams.

Skiedė krosniniu kuru

Kai kurios Kaune esančios konteinerinės degalinės naudojo nekokybišką dyzeliną, praskiestą krosniniu kuru. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Kauno apskrities skyriaus pareigūnai išsiaiškino, jog dvi įkurtos priedangos bendrovės pardavė ne tik Kauno degalinėms nekokybiško kuro už 13 mln. Lt.

Vakar daugelyje konteinerinių miesto degalinių vyko patikrinimai, o jų darbuotojai greičiausiai bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Yra įtarimų, jog prie aferos galėjo prisidėti ir didelės bei žinomos bendrovės, prekiaujančios degalais.

Aferos gijos yra apraizgiusios visą Lietuvą, nes nekokybišku kuru prekiauta visur. Išaiškinta nusikalstama grupuotė dokumentus klastojo Kaune. Nors konkretūs kaltinamieji jau žinomi, tačiau įtariama, jog už vienos didžiausių naftos aferų rengėjų nugarų stovėjo kiti asmenys.

Automobiliai neužsivedė

Maždaug metus ne tik Kauno vairuotojai, į automobilius pilantys dyzeliną, galėjo tapti aferistų aukomis.

Kai kuriose konteinerinėse degalinėse įsigiję degalų vairuotojai skundėsi neužsivedančiais automobilių varikliais, užšąlančiu kuru. Ypač tai galėjo pakenkti naujiems automobiliams, kurie, specialistų teigimu, apskritai gali neužsivesti. Be to, naudojant tokį mišinį, padidėja kuro sąnaudos.

Iš pradžių manyta, jog degalinės skuba pabaigti vasarinio dyzelino, skirto šiltajam sezonui, atsargas. Tačiau degalinių vadovai tai kategoriškai neigė sakydami, jog automobilių bakuose galėjo likti šaltajam sezonui nepritaikyto kuro. Maždaug trečdalis Lietuvos vairuotojų savo automobiliams naudoja dyzeliną.

FNTT Kauno apskrities skyriui dar spalį pradėjus domėtis dyzelino kilme konteinerinėse degalinėse, paaiškėjo, jog nemažai jų yra įsipainiojusios į stambią aferą. Įtarimų šešėliai vedė į 50 Lietuvos degalinių, iš jų 20 yra Kaune.

Maišė su krosniniu kuru

Aferos schema buvo kruopščiai sustyguota. Jos sumanytojams jau pareikšti kaltinimai. Išsiaiškinta, jog grupė iš anksto susitarusių asmenų įsteigė dvi priedangos įmones. K.Brazio individuali įmonė bei bendrovė “Kestkalnė”, suklastojus kuro kokybės pažymėjimus, įvairioms degalinėms pardavė naftos produktų už maždaug 13 mln. Lt.

Baudžiamosios bylos tyrimo metu paaiškėjo per 100 įvairių bendrovių, kurios pirko nekokybiškus produktus. Tiesa, minėtos bendrovės buvo išsipirkusios licencijas prekybai naftos produktais, tačiau jos neturėjo dokumentų, liudijančių tų produktų įsigijimą. Taip pat buvo padirbti dyzelino kokybės sertifikatai.

Paaiškėjo, jog kaltinamieji paprastą dyzeliną maišė su pigesniu krosniniu kuru arba alyva ir pardavinėjo kaip dyzelinį kurą. Krosninis kuras, kuriam taikomas mažesnis akcizo mokestis, į Lietuvą patekdavo iš užsienio valstybių. “Kauno dieną” konsultavę ekspertai tvirtino, jog į naujesnius automobilius reguliariai pilant panašios sudėties dyzeliną, galėjo būti pažeistos kai kurios automobilių detalės.

Degalinėse - pareigūnų apgultis

Krosninio kuro bei dyzelino mišinys degalines valdančioms bendrovėms buvo pardavinėjamas mažesnėmis kainomis nei paprastai. Todėl, pasak specialistų, konteinerinės degalinės kainomis galėjo konkuruoti su kitomis naftos produktais prekiaujančiomis kompanijomis.

Neabejojama, jog degalinių vadovai gerai žinojo, kokios sudėties yra parduodamas dyzelinas. Vakar FNTT Kauno apskrities skyriaus pareigūnai paėmė 20 konteinerinių degalinių dokumentus, tikrino juose paliktus įrašus, nustatinėjo, ar jie nėra suklastoti.

Yra žinių, kad kurą pirko ir įvairios transporto bendrovės. Šiuo metu bendrai su Valstybine mokesčių inspekcija tikrinama per 50 įmonių, kurios įsigijo naftos produktų pagal suklastotus dokumentus. Atlikus tyrimą, kaip informavo pareigūnai, bus sprendžiamas šių įmonių darbuotojų patraukimas atsakomybėn.

Beje, minėtų bendrovių, kurios prekiavo atskiestu dyzelinu, vadovai nebuvo pagrindiniai aferos strategai. Vienas jų dirba Kauno baldų gamybos įmonėje ir, kaip teigiama, net nežinojo apie aferos mastus. Kitas galėjo žinoti daugiau, nes realiai buvo nusikaltimo organizatorių vairuotojas.

Aferos “Akmenės cemente”

Pareigūnai išsiaiškino, jog dalis naftos produktų buvo grobstoma iš akcinės bendrovės “Akmenės cementas”. Kaip “Kauno dienai” pavyko sužinoti, šioje įmonėje buvo kaupiamas perteklinis kuras, neužpajamuotas jokiuose dokumentuose.

Prieš kelias dienas pareigūnai sulaikė iš įmonės teritorijos išvažiuojantį vilkiką su pagrobtu kuru. Automobilyje rasta apie 30 tonų. K.Brazio individuali įmonė bei bendrovė “Kestkalnė”, parduodamos šį kurą, prisidurdavo prie pelno, gauto pardavus krosninio kuro, alyvos bei dyzelino mišinį.

FNTT pareigūnai neabejoja, jog šioje situacijoje talkininkaudavo “Akmenės cemento” darbuotojai. Netrukus jiems gali būti iškeltos baudžiamosios bylos. Iš bendrovės grobstyti naftos produktai taip pat buvo pardavinėjami įvairioms įmonėms.

Didelis mastas

Iškelta baudžiamoji byla pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už sukčiavimą ir apgaulingą apskaitos tvarkymą stambiu mastu. Už šiuos nusikaltimus įstatymai numato laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų.

Šiuo metu baudžiamojoje byloje yra pareikšti kaltinimai devyniems asmenims, kuriems gautos teismo sankcijos areštui nuo 1 iki 2 mėnesių. Areštuoti asmenys yra įvairių šalies miestų gyventojai, nes nusikalstama grupuotė veikė visoje Lietuvos teritorijoje. Beje, Kaune buvo klastojami dokumentai. Šiuo metu yra nustatinėjami dar keli asmenys, prisidėję prie šio nusikaltimo vykdymo.

Aferos mastą išduoda operacijų skaičius. Baudžiamojoje byloje atlikta per 30 kratų, 50 poėmių, paimta 67 tūkstančiai litų, bankų sąskaitose areštuota per 50 tūkstančių litų, sulaikyta apie 1 tūkstantį tonų mazuto, areštuotos transporto priemonės, nustatinėjamas įtariamųjų bei kaltinamųjų turtas.

Žala paaiškės vėliau

Beje, tiriant aferą, buvo mestos didelės teisėsaugos bei kontrolės struktūrų pajėgos. Baudžiamąją bylą tyrė Policijos departamento, prokuratūros bei valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai.

Valstybės biudžetui padaryta žala galutinai paaiškės atlikus visų minėtųjų įmonių revizijas. Parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje tęsiamas.

Stambių tinklų, valdančių degalines, atstovai įsitikinę, jog ši atskleista afera sumažins pasitikėjimą kokybišku kuru prekiaujančiomis degalinėmis. “Naftos produktų juodoji rinka daro žalą ne vien tik teisėtai naftos produktais prekiaujančioms bendrovėms, tačiau nuo to nukenčia ir valstybės biudžetas. Neteisėti veiksmai iškreipia rinkos padėtį, todėl džiugu, kad valstybė sugeba operatyviai spręsti aktualias rinkos problemas”, - “Kauno dienai” komentavo “Lietuva Statoil” Plėtros departamento vadovas Jonas Sokas.