Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Medžiotojai būgštauja dėl galimos sumaišties
2005-06-10
Leonas ŽALYS
Po Konstitucinio Teismo nutarimo teks taisyti nemažai teisės aktų
Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kad kai kurios Medžioklės įstatymo nuostatos prieštarauja Konstitucijai, medžiotojų gretose sukėlė nemažai nerimo.
Pagal nustatytą tvarką, Seimas privalo per tris mėnesius pataisyti kiekvieną teisės aktą, kuris kertasi su Pagrindiniu įstatymu. Kai kurie medžiotojai baiminasi, kad ateinantį medžioklės sezoną gali kilti sumaištis po to, kai bus realizuota KT itin akcentuota žemės ir miško savininkų teisė leisti savo valdose medžioti ar drausti tai daryti.
Turimų plotų likimas - neaiškus
1993-aisiais sudarytos medžioklės plotų nuomos sutartys, pasibaigusios prieš dvejus metus, buvo pratęstos beveik automatiškai, kai 2002-aisiais pagaliau buvo priimtas Medžioklės įstatymas.
Jame, be kita ko, nurodoma, kad apie medžioklės plotų vieneto sudarymą arba apie jo ribų pakeitimą turi būti pranešama spaudoje, o žemės ar miško savininkai privalo per mėnesį apie savo sprendimą - neleisti medžioti savo valdose - informuoti specialią komisiją, veikiančią kiekvienoje savivaldybėje.
Tada apie naująjį Medžioklės įstatymą savininkai mažai ką žinojo; į atitinkamas komisijas laiku kreipėsi tik vienas kitas. Vėliau šaukštai buvo jau po pietų. Viskas baigdavosi medžiotojų apsibarimais ar apsistumdymais su savininkais.
Pranašavo neilgą amžių
Vienas aistringas medžiotojas, ryžtingai ginantis savininkų interesus, “Kauno dienai” 2002-aisiais prognozavo, kad “šio Medžioklės įstatymo amžius neilgas”. Pašnekovas, prašęs jo pavardės neminėti, prieš pat KT nutarimo paskelbimą savo poziciją pakartojo dar kartą sakydamas: “Lietuva - Europos Sąjungos narė, o jos Medžioklės įstatymas - beveik sovietinis, visiškai paminantis savininkų teises. Todėl Konstitucinis Teismas jį pripažins prieštaraujančiu Konstitucijai”.
Pašnekovas buvo didele dalimi teisus.
Tačiau ir jam kilo daug abejonių, kas medžiotojų laukia ateityje. Klubų ir būrelių dabar turimi medžioklės plotai užpernai buvo išnuomoti vėl 10 metų - iki 2013-ųjų. Dabar niekas negali pasakyti, ar šios nuomos sutartys galios.
Dėl miškų, priklausančių valstybei, labai nerimauti nėra ko - urėdijos savo pozicijos nekeis. Bet yra rajonų, kuriuose daug miškų priklauso savininkams. Ir kaip bus tuomet, jeigu susitelkę savininkai kokiam nors klubui uždraus medžioti? Jo veikla neišvengiamai žlugs, nes medžioklės plotas turi būti vientisas, o ne sulipdytas iš mažų gabalėlių.
Savininkų teisės bus apgintos
KT konstatavo, kad Konstitucijai itin prieštarauja ta Medžioklės įstatymo nuostata, kuri riboja žemės ir miško savininkų teisę uždrausti medžioti jiems priklausančioje teritorijoje. Tokį nutarimą KT priėmė tik šį mėnesį, kai su skundu į jį beveik prieš metus kreipėsi Seimo opozicinė Liberalų ir centro frakcija.
KT konstatavo, kad įstatymų leidėjai negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį privačios žemės sklypuose būtų leidžiama medžioti be šių sklypų savininkų sutikimo.
Todėl KT nuomone, Konstitucijai prieštarauja Medžioklės įstatymo nuostata, jog savininkas gali uždrausti medžioti jam priklausančioje valdoje tik tuo atveju, jeigu daroma žala pasėliams ar miškui.
KT taip pat pabrėžė, jog apie ketinimus medžioti žemės ar miško savininkui turi būti pranešta tik tiesiogiai, suteikiant jam deramą - ilgesnį - laikotarpį duoti atsakymą.
Pagal dabar galiojantį įstatymą, apie medžioklės plotų vieneto sudarymą arba jo ribų pakeitimą turėjo būti pranešama šalies bei vietinėje spaudoje, o žemės savininkai privalėjo per mėnesį apie savo sprendimą informuoti atitinkamos savivaldybės komisiją. KT nuomone, vieno mėnesio terminas yra per trumpas.
Kaip bus kompensuojama, liko neaišku
Vienas iš liberalcentristų skundo punktų buvo abejonė, ar neprieštarauja Konstitucijai ta Medžioklės įstatymo nuostata, pagal kurią klubas ar būrelis gali būti suformuotas tik tada, jeigu jo turimas medžioklės plotas yra ne mažesnis nei 1000 hektarų.
Dėl šio dydžio prieš priimant įstatymą buvo sulaužyta nemažai iečių. Kai kurie medžiotojai, ypač tie, kurie siekė iš savo turimų ir artimiausių kaimynų žemių ar miškų suformuoti individualius medžioklės vienetus, galvas guldė už tai, kad tam pakanka ir 100-150 hektarų. Jie šaipėsi, kad Lietuvoje vieno tūkstančio hektarų vientisos valdos neturi niekas, net pats garsiausias žemvaldys. “Individuaalams” buvo siūloma kooperuotis, vienytis.
Po aršių diskusijų ženkliai mažesnio ploto šalininkai pralaimėjo. Įstatyme įsakmiai kalbama apie tūkstantį hektarų.
KT konstatavo, jog toks įstatymo reikalavimas neprieštarauja Konstitucijai, tačiau iki tol suformuotų mažesnių sklypų savininkams gali būti kompensuojama.
Šioje šiek tiek miglotoje formuluotėje turimi galvoje tie atvejai, kai dar nuo sovietmečio veikiančių klubų ar būrelių nuomojamuose plotuose prieš kelerius metus atsirado vadinamieji individualios medžioklės vienetai. Taip toje pačioje teritorijoje atsirado du šeimininkai, kurie tarpusavyje pradėjo bylinėtis.
Tokių bylų teismai nepajėgdavo išspręsti, nes abi konflikto pusės turėdavo visus reikiamus dokumentus dėl medžioklės plotų įteisinimo. Viena pusė veikė pagal tada galiojusias Laikinąsias medžioklės taisykles, kita - pagal tų taisyklių papildymus.
KT šiame ginče lyg ir padėjo tašką, tačiau lieka neaišku, kaip pagal KT pažadą bus kompensuojama individualios medžioklės vienetų nariams, nes laisvų medžioklės plotų Lietuvoje nėra.
Gali turėti rūpesčių
Kauno miškų urėdijos miško apsaugos, medžioklės ir rekreacijos inžinierius Kęstutis Markevičius “Kauno dienai” sakė, kad, jo nuomone, KT pasielgė teisingai pripažinęs, kad Medžioklės įstatymo reikalavimas dėl minimalaus medžioklės vieneto dydžio - 1000 hektarų neprieštarauja Konstitucijai. “Būtų buvę blogai, jeigu Konstitucinio Teismo pozicija būtų buvusi kitokia. Tai būtų galėję reikšti, kad minimalus medžioklės plotas gali būti sumažintas kelis kartus, kaip to pageidavo kai kurie medžiotojai - žemės ir miško savininkai, ketinę savo valdose veikti kaip tinkami”, - sakė pašnekovas.
K.Markevičius tvirtino, kad žvėris, ypač stambiuosius, galima gausinti tik dideliame plote.
Paklaustas, ar artėjantis medžioklės sezonas dėl Medžioklės įstatymo pakoregavimo negali būti sujauktas, pašnekovas sakė: “Mūsų medžioklės ūkiui tai neturės reikšmės, nes miškas - valstybinis, tačiau kai kurie klubai ar būreliai gali turėti rūpesčių, jeigu savininkai ims piktnaudžiauti teise drausti medžioti”.
Iniciatoriai džiaugiasi
Seimo opozicinė Liberalų ir centro frakcija, pradėjusi aršią kovą dėl pažeistų savininkų teisių, džiaugiasi, kad KT sustabdė esminių praėjusios kadencijos Seimo socialdemokratų ir socialliberalų daugumos priimto Medžioklės įstatymo nuostatų galiojimą.
“Konstitucinis Teismas padėjo tašką dar vienai iš sovietmečio atėjusiai nomenklatūrinei tradicijai ir dar kartą patvirtino, kad nuosavybė yra neliečiama, o medžiotojai nėra ta visuomenės grupė, kuri turi privilegiją jos nepaisyti”, - “Kauno dienai” sakė vienas kreipimosi į KT iniciatorių, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Raimondas Šukys.
Jis tikisi, kad KT sprendimas privers Seimą iš esmės peržiūrėti nuo sovietmečio su kosmetiniais pakeitimais egzistavusią medžioklės sistemą, kad sprendimas taps geru pagrindu atsirasti civilizuotiems rinkoms santykiams medžioklės ūkyje.
R.Šukys tvirtino, kad jis KT nutarimu yra patenkintas. “Svarbiausias mūsų tikslas buvo apginti savininkų teises. Tikslas - pasiektas”, - sakė jis.
Savininkai turės būti informuojami apie jų valdose rengiamas medžiokles paliekant jiems pakankamai daug laiko - gerokai daugiau nei vieną mėnesį, kaip dabar nustatyta Medžioklės įstatyme.
Draudimo motyvų nurodyti neprivalės
R.Šukys, toliau komentuodamas KT nutarimą, pabrėžė, kad žemės ar miško savininkas neprivalės nurodyti motyvų, kuriais remiantis jis medžioklę savo valdoje uždraudžia, o rajonų savivaldybių atitinkamos komisijos į savininko nuomonę privalės besąlygiškai atsižvelgti.
Parlamentaras sakė, kad KT savo nutarimo konstatuojamoje dalyje nurodė, jog ir kitos Medžioklės įstatymo nuostatos, nors jos ir nebuvo įvardytos kaip prieštaraujančios Konstitucijai, vis dėlto galėtų būti keičiamos. Viena tokių nuostatų - minimalus medžioklės ploto dydis.
R.Šukys priminė, kad kai kuriose Europos šalyse galima medžioti turint kelis kartus mažesnio ploto vienetą. Pavyzdžiui, Latvijoje, norint medžioti stirnas, pakanka turėti 200 hektarų, Vokietijoje - 75 hektarus.
Uždraus grybauti ir uogauti?
Tuo tarpu socialdemokratas Bronius Bradauskas mano, kad nusistovėjusios tvarkos keisti nereikėjo. “Konstitucinis Teismas pasakė, kad savininkai galės neleisti jų turimose žemėse ar miškuose medžioti net ir tais atvejais, jei nedaroma žala pasėliams ar miškui. Kitaip sakant, savininkai galės medžioklę savo valdoje uždrausti, tarsi žvėrys būtų jų nuosavybė. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus žvėrys - valstybės nuosavybė. Labai galimas dalykas, kad dabar savininkai sieks uždrausti jų miškuose grybauti ir uogauti! Tai būtų logiškesnis draudimas, nes grybai ir uogos auga konkretaus asmens valdoje, o žvėrys laksto po visą mišką. Bet tai būtų visiškas absurdas”, - “Kauno dienai” sakė B.Bradauskas, žinomas kaip aistringas medžiotojas ir kaip vienas Medžioklės įstatymo iniciatorių.
B.Bradauskas teigė neįsivaizduojąs, kaip tas draudimas medžioti bus įgyvendintas praktiškai. Pašnekovas sakė, kad dėl to neabejotinai kils nemaža sumaištis, o kai kur medžioklės sezonas bus sujauktas.
