Dėl medikų nepagrįstų reikalavimų pristatyti eksperto prašymą po mirties aštuonmečio berniuko kūnas pusantros paros gulėjo morge

Kauno rajono gyventojai Daiva ir Žydrūnas Šimkevičiai prieš pustrečio mėnesio palaidojo aštuonerių metų sūnų Luką. Netekties skausmo užgriuvusi šeima patyrė dar ir nuoskaudą dėl medikų elgesio Luko mirties akivaizdoje. Tėvai piktinasi, kad dėl Domeikavos ambulatorijos medikų aplaidumo sūnų galėjo pašarvoti tik praėjus beveik dviem paroms po jo mirties.

Policininkai buvo supratingesni

“Kauno rajono policininkai mus užjautė, buvo supratingi. Jie labai stengėsi padėti, operatyviai tvarkė visus dokumentus. Tuo tarpu dėl medikų elgesio patyrėme šoką. Dėl to, kad jie vilkino laiką, siuntinėjo mus nuo vienų prie kitų, ekspertai turėjo laukti ir negalėjo atlikti autopsijos bei nustatyti Lukučio mirties priežastį. Mūsų sūnus pusantros paros turėjo pragulėti morgo šaldytuve. Norėjau pabudėti paskutinėmis paromis prie vaiko, atsisveikinti su juo. Ką aš blogo padariau, kad iš manęs buvo pavogta paskutinė para su vaiku?” - klausė Daiva Šimkevičienė.

Aštuonerių metų Lukas buvo neįgalus: pats nevalgė, nesėdėjo, nekalbėjo. Vaikas sirgo cerebriniu paralyžiumi. Kovo 14-ąją berniukui pakilo temperatūra. Gydytoja diagnozavo plaučių uždegimą ir siūlė vaiką guldyti į ligoninę, tačiau tėvai manė, kad vaikeliui bus geriau namuose. Tą patį vakarą vaikui pasidarė blogiau. Iškviesti greitosios pagalbos medikai konstatavo berniuko mirtį. Kadangi Lukas mirė namuose, buvo pakviesti ir policijos pareigūnai.

“Policininkai aklai nesilaikė įstatymų raidės, o pirmiausiai buvo žmogiški ištikus nelaimei, - sakė D. Šimkevičienė. - Atvažiavęs policininkas matė, kad aš sūnų apsikabinusi, nenoriu su juo išsiskirti. Jis paskambino į savo nuovadą, pasakė, kad pas vaiką nėra išorinių smurto žymių, berniukas buvo neįgalus, sunkiai sirgo, mirties dieną buvo apžiūrėtas gydytojų, ir jei gydytoja išrašys pažymą apie vaiko sveikatos būklę ir mirties priežastį, policija nesikiš ir galėsime laidoti sūnelį. Luką nakčiai paliko namuose: jis mirė vėlai vakare, apie 23 valandą.”

Siuntinėjo nuo vienų prie kitų

Ryte D. Ir Ž. Šimkevičiai telefonu paskambino pastaruosius dvejus metus Luką gydžiusiai gydytojai Reginai Bubliauskienei ir pasakė, paprašė pažymos.

“Gydytoja pasakė, kad parašys pažymą, vaiką paėmė laidojimo biuras ir mes jau rengėmės laidotuvėms, tačiau kai atvažiavom į ambulatoriją gydytoja atsisakė rašyti pažymą, nes neva negali tai daryti, kadangi vaikas mirė namuose, - pasakojo D.Šimkevičienė. - Puolėm skambinti Kauno rajono policijai, nes nežinojom, ką daryti. Policininkai buvo labai operatyvūs ir paslaugūs: greitai atvažiavo tyrėjas, nuvažiavom į 2-osios klinikinės ligoninės morgą, kur buvo nuvežtas sūnus, ten pareigūnai atliko pirminę apžiūrą.

Tada vaiką nuvežė į Teismo medicinos instituto Kauno ekspertinį skyrių. Pareigūnai mus patikino, kad ekspertas dar tą pačią dieną padarys skrodimą ir galėsime paimti vaiką ir rengtis laidotuvėms, bet reikia ligos istorijos. Ją pamačius galbūt net nereikėtų daryti skrodimo.”

Nuvažiavę į Domeikavos ambulatoriją D. ir Ž. Šimkevičiai, lydimi Daivos sesers Rasos Balsienės ir jos vyro Andriaus, paprašė Luko ligos istorijos, kad galėtų ją kuo skubiau nuvežti ekspertui.

“Tačiau mums jos nedavė. Ambulatorijos vedėja su mumis net nekalbėjo, nes sakė turinti pacientų ir yra užsiėmusi. Gydytoja R.Bubliauskienė tvirtino, kad ligos istorijos duoti negali ir reikalavo atvežti teismo medicinos eksperto prašymą, kad reikalinga ligos istorija. Pagaliau gydytoja pažadėjo parašyti kažkokią pažymą. Laukėme jos apie pusantros valandos, o kai ją nuvežėm, tai paaiškėjo, kad netinkama”, - sakė D.Šimkevičienė.

Nuvažiavę pas teismo ekspertą ir gavę jo prašymą, D. ir Ž. Šimkevičiai skubėjo atgal į Domeikavos ambulatoriją. Čia prieš 15 valandą rado tik registratorę, kuri pasakė, kad Luko ligos istorija nuvežta į Voškonių medicinos punktą - pagal gyvenamąją vietą. Teko jiems važiuoti į Voškonis, kur gavo vaiko ligos istoriją.

“Kol laukėm ambulatorijoje, važinėjome pirmyn atgal, baigėsi teismo medicinos eksperto darbo laikas. Užuot vaiką pašarvoję ketvirtadienį, pašarvojome tik penktadienį po pietų. Lukutis mirė kovo 14-ąją, o skrodimas buvo padarytas tik kovo 16 dieną”, - apgailestavo D.Šimkevičienė.

Teismo medicinos eksperto diagnozė: cerebrinis paralyžius, bronchopneumonijos komplikacija, smegenų paburkimas.

Pakanka artimųjų prašymo

Domeikavos ambulatorijos gydytoja R.Bubliauskienė tvirtina: D. ir Ž. Šimkevičiams iš karto paaiškinusi, kad vaiko medicininės kortelės negali išduoti be raštiško eksperto prašymo.

“Labai skaudu, kai dirbi savo darbą iš širdies, gydai vaikus, o esi kaltinamas nebūtais dalykais, - sakė R.Bubliauskienė. - Medicininės kortelės išduoti Šimkevičiams be raštiško teismo medicinos eksperto reikalavimo negalėjome. Tokios taisyklės.

Tikrai specialiai nevilkinau šio reikalo. Gal kažkiek laiko užtrukau, kol aiškinausi telefonu su Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro administracija, ką tokiu atveju daryti. Šimkevičiams daviau ligos istorijos išrašą, bet jis ekspertui netiko. Kai atvežė eksperto raštą, tada jiems ir buvo išduota ligos istorija.”

Gydytoja teigė, kad kortelė buvo išvežta į Voškonis todėl, kad D. ir Ž. Šimkevičiai prisirašę Voškonių medicinos punkte. “Viskas Šimkevičiams buvo paaiškinta, bet jie iš pat pradžių buvo konfliktiškai nusiteikę”, - teigė R.Bubliauskienė.

Domeikavos ambulatorijos vedėja Jolanta Bugenienė taip pat tvirtino, kad ligos istorijos ligoniams į rankas neduodamos. “Turi būti raštu pateiktas teismo eksperto prašymas, kad jiems reikia tos kortelės ir tik tada galime ją išduoti”, - sakė J.Bugenienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Biekšienė teigė, kad ligos istorija - gydymo įstaigos nuosavybė, o ligonis gali susipažinti su įrašais istorijoje, jei nori, gali už savo lėšas nusikopijuoti šį dokumentą.

“Šiuo atveju buvo nusižengta vidaus tvarkos taisyklėms: medikai neturi reikalauti atvežti eksperto raštą. Pakanka artimųjų prašymo ir gydytojas privalo išduoti medicininį išrašą iš ligos istorijos arba, raštu paprašius gydymo įstaigos vadovo, ligonis ar jo artimieji turi teisę nusikopijuoti medicinos kortelę. Ambulatorija šiuos dalykus turi susitvarkyti”, - sakė R.Biekšienė.