Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Marvos dvaro liekanas vis dar ketinama restauruoti
2004-03-17
Dainoras LUKAS
Aplaidumas, delsimas, teisiniai nesusikalbėjimai leido visiškai sugriauti pagrindinius komplekso rūmus
Marvos dvaro pagrindinių rūmų jau nebėra. Sienos išardytos prieš keletą metų, dabar iškasti net pamatai. Buvusią pastato vietą primena statybinių nuolaužų krūva ir vis dar stovintis kaminas.
Nustelbė vandenvalos įmonė
Marvos dvaras buvo įkurtas XVII amžiuje. Sunkiausi laikai prasidėjo maždaug prieš dešimtmetį, kai šalia jo imta statyti vandenvalos įmonę. Šis objektas nustelbė senovišką grožį ir unikalumą išsaugojusį kultūros paminklą.
Prasidėjus statyboms, dvaras pateko į vandenvalos įmonės sanitarinę zoną, todėl iš jo reikėjo iškelti čia gyvenančias šeimas. Joms buvo pasiūlyti butai Šilainiuose. Ištuštėjusiose patalpose ėmė lankytis valkatos, prasidėjo pastatų niokojimas. “Kauno vandenys” juos bandė saugoti: užkaldavo išplėštus duris, langus. Tačiau asocialūs asmenys įsibraudavo naktimis. Dvaras tapo valkatų nakvynės ir pasilinksminimų vieta. 1997 metais “Kauno vandenys” atsisakė šio objekto ir perdavė jį Savivaldybės žinion. Pastatas liko nesaugomas. Netrukus čia kilo gaisras, kuris buvusį dvarą pavertė sąvartynu.
Bus teisiškai įregistruotas
Komunalinio ūkio skyriaus konsultantas juristas Algimantas Savukynas negalėjo atsakyti, kas turėtų jaustis kaltas dėl to, kad dvaras neišsaugotas.
“Ilgą laiką pastatai neturėjo savininko. 1993 metais sklypas su pastatais perduotas “Kauno vandenims”. Ši įmonė ketino išnaudoti visą teritoriją savo reikmėms, bet, sumažėjus vandens suvartojimui, buvo statomi mažesni ir valymo įrengimai. Dvaro pastatus ketinta panaudoti administracinėms patalpoms, tačiau jų remontas būtų buvęs per brangus įmonei. Prieš keletą metų apžiūrėti dvaro buvo atvykęs savininkas, norėjęs jį atgauti. Tačiau apgriuvę pastatai jau nebesudomino. Pastačius vandenvalos įrenginius, teritorija kaip dvaras tapo neįdomi”, - sakė A.Savukynas.
Anot jo, Savivaldybės užsakymu VĮ “Registrų centras” atlieka kadastrinius sklypo matavimus. “Ankstesni buvo netikslūs, be to, teismo keliu buvo atlaisvinti keli užimti butai, panaikinti jų privatizavimo sandoriai. Nors pastatų nedaug liko, kadastrinius matavimus ir teisinę registraciją reikia atlikti, nesvarbu, ar būtų nuspręsta restauruoti, ar nurašyti”, - sakė A.Savukynas.
Tvarkymo planai - be datų
Kultūros vertybių apsaugos departamento Kauno teritorinio padalinio vadovė Irena Vaškelienė teigė, kad atsakomybė už dvaro sugriovimą tenka Savivaldybei.
“Ji neatsisako restauruoti statinius. Galime džiaugtis, kad yra išlikę visi projektai ir dvaro rūmus galima atstatyti. Be to, dalis pastatų nesugriauti”, - sakė I.Vaškelienė.
Anot jos, reikalai gali pajudėti. Pernai lapkritį teismas panaikino Marvelės g. 195 namo 8 buto teisinę registraciją Benedikto Bubnelio vardu. Komunalinio ūkio skyriui pavesta šiemet atlikti teisinę registraciją Savivaldybės vardu.
Pernai balandžio mėnesį buvo parengtas Marvos dvaro sodybos tvarkymo ir apsaugos planas. Jame nenurodyta, kada turėtų būti pradėti teritorijos ir pastatų tvarkymo darbai.
Neatstatomi ir vertingesni objektai
Anot I.Vaškelienės, Savivaldybės paminklotvarkos poskyris dalį plytų išvežė saugoti. Laikinai einantis poskyrio vedėjo pareigas Alfredas Antanas Jakučiūnas teigė, kad tai tik ruošiamasi daryti.
“Dar nėra paskirta vieta, kur jas vežti. Žinau, kad rūmai nugriauti, bet tai nebuvo vertingas statinys, vertingas yra pats ansamblis. Dabar jį saugo Savivaldybės pasamdyta apsaugos firma “Jungtis”, daugiau plytų neturėtų dingti”, - sakė jis.
A.A.Jakučiūnas skeptiškai vertina šio komplekso atstatymo galimybes. “Yra vertingesnių objektų, kurie neatstatomi”, - paaiškino jis.
Painiava dokumentuose
1998 metų gruodį, kai miesto Tarybos sprendimu įmonei “Kauno vandenys” leista sumažinti įstatinį kapitalą, likutine verte skaičiuojamas Marvos dvaras buvo įvertintas 909 Lt. Tuo metu žemė dar buvo miesto nuosavybė. Kiek vėliau Kauno miesto valdybos sprendimu “Kauno vandenys” Savivaldybei perdavė ir pastatus. Dokumentai liudija, jog dvaro apsaugą buvo pavesta užtikrinti “Kauno vandenims”.
“Miesto Taryba nutarė juos perduoti “Kauno vandemis”, bet perdavimo akto nesurašė”, - teigė I.Vaškelienė.
Prieš keletą metų V.Pileika, kuriam priklausytų ketvirtadalis dvaro, lankėsi Lietuvoje, apžiūrėjo dvaro liekanas. Pamatytas vaizdas jį prislėgė. Viskas jau buvo gerokai apirę, iš šalia esančios vandenvalos įmonės sklido nemalonūs kvapai.
V.Pileikai tvarkantis nuosavybę į dvarą patvirtinančius dokumentus iškilo tiesiog absurdiškų kliūčių. Buvo rasti dokumentai, liudijantys, jog V.Pileikos nuosavybės adresas: Kaunas, Garliavos valsčius, Marvos dvaras. Tačiau tokio Garliavos valsčiaus nėra, todėl reikėjo įrodyti, kad dvaras yra mieste, o ne valsčiuje. V.Pileikos atstovas Lietuvoje turėjo daug pretenzijų Kultūros apsaugos vertybių departamentui.
Domėjosi net čigonai
Šalia vandenvalos įmonės esantis Marvos dvaras į privatizavimo objektų sąrašą buvo įtrauktas dar 1996 metais. Tačiau netrukus jį teko išbraukti iš programos, nes teises į dvarą pareiškė V.Pileika. Kiti dvaro paveldėtojai gyvena Australijoje ir Argentinoje.
Marvos dvaro liekanas 2001 metais buvo ketinama parduoti aukcione. Pradinė kaina - 250 tūkstančių litų. Privatizavimui buvo pateikiamas visas dvaro ansamblis, kurį sudarė vienuolika daugiau ar mažiau apgriuvusių pastatų, išsidėsčiusių 55 tūkstančių kvadratinių metrų plote. Tai dvaro rūmai, buvę kumetynai, ūkiniai pastatai, arklidės.
Susidomėjimas unikalaus objekto privatizavimu buvo nemenkas. Dvarą norėjo įsigyti čigonai. Jie tvirtino, kad pinigų gaus iš Vengrijoje veikiančių organizacijų. Čigonai čia ketino įkurti romų kultūros centrą. Tačiau, atsiradus pretendentui iš Amerikos bei iškilus kitoms juridinėms kliūtims, čigonai pasitraukė.
