Saugomoje teritorijoje be jokių leidimų iškirsta apie 400 medžių

Aplinkosaugininkai Kauno marių regioniniame parke, netoli Jakštonių kaimo, vakar dar skaičiavo padarytus nuostolius. Preliminariais duomenimis, iškirsta apie 400 įvairaus dydžio medžių. Parko direkcijos vyr. inspektoriaus Virginijaus Kiršio teigimu, sklypo savininkas Arūnas Stravinskas želdinius iškirto neturėdamas jokių leidimų. Neatmetama galimybė, kad šis savivalės aktas gali sudominti ir teisėsaugos institucijas. 

Pastebėjo rūkstančius laužus  

Apie vandalizmo aktą Kauno marių regioniniame parke sužinota atsitiktinai. Sekmadienį po marias plaukiojo laivas, kuriame buvo nemažai turizmo specialistų. Jie ir pastebėjo degančią marių pakrantę. “Iš pradžių pagalvojome, kad dega miškas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad medkirčiai degino nukirstų medžių šakas”, - pasakojo laivu plaukę žmonės.

Kaišiadorių rajono agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Antanas Masionis teigė, kad šiuo metu dar tikslinama, kiek ir kokių medžių buvo iškirsta. Kol kas jis neprognozavo, koks ieškinys galėtų būti pateiktas sklypo savininkų. “Tokio masto savivalės aktų pas mus retai pasitaiko”, - tikino inspektorius.

Preliminariais duomenimis, vien bauda gali siekti apie 4 tūkstančius litų. Dar keletą tūkstančių savininkui teks pakloti už padaryta žalą. Be to, aplinkosaugininkai ketina pareikalauti, kad miškas būtų atsodintas.

Nukirstų medžių amžiaus - 40-50 metų.  

Pėdsakus slėpė  

Kalbinti aplinkosaugininkai įtaria, kad medžiai iškirsti neatsitiktinai. “Gamtos kampelis vilioja verslininkus, norinčius čia statyti namus. Susidaro įspūdis, kad ir čia norėta parengti vietą statyboms”, - pasakojo keletas specialistų.

Saugomų teritorijų tarnybos vadovai ir specialistai keletą kartų buvo susitikę su Kauno marių regioniniame parke esančių sklypų savininkais. Tuomet net buvo rastas šioks toks kompromisinis variantas. Savininkai įpareigoti parengti detaliuosius planus. Tada būtų svarstoma galimybė šiose vietose statyti pastatus. Specialistų teigimu, tokios išimtys būtų taikomos tik ten, kur nėra medžių.

“Negalime atmesti galimybės, kad Jakštonyse būtent dėl šios priežasties ir iškirsti medžiai”, - sakė specialistai.

Šią prielaidą sustiprina faktas, kad medkirčiai dirbo labai operatyviai. Nukirsti medžiai iškart buvo išvežti. Taip pat bandyta paslėpti jų kelmus.  

Kaltinimus neigia  

Sklypo savininkas, verslininkas A.Stravinskas, vakar “Kauno dienai” tvirtino, kad nenusižengė jokiems įstatymams. “Aplinkosaugininkai tik pučia burbulą. Buvau nuvažiavęs pas miškininkus ir jie man sakė, kad sanitariniam valymui nereikia jokių leidimų. Kažkas mane paskundė, tačiau nematau savo kaltės. Turiu liudytojų, kad buvau pas miškininkus”, - tikino verslininkas.

Jo teigimu, 2,3 hektaro sklype iškirsti sausuoliai, krūmai ir menkaverčiai medžiai. “Tai buvo šabakštyno sutvarkymas”, - tikino jis.

Aplinkosaugininkų teigimu, tai paprasčiausi verslininko išvedžiojimai. “Bet kokiu atveju - pirmiausia reikėjo gauti leidimą. Tai saugoma teritorija”, - sakė vyr. inspektorius V.Kiršis.  

Teisinė kolizija  

A.Stravinsko teigimu, šis jo sklypas užregistruotas kaip žemės ūkio paskirties. Tuo tarpu prieš dvejus metus patvirtintame miškotvarkos projekte ši teritorija pažymėta kaip miško žemė.

“Galiu tik spėlioti, kodėl miškui buvo nustatyta žemės ūkio paskirtis. Tam reikėtų atlikti atskirą tyrimą. Susidaro savotiška kolizija, tačiau vadovausiuosi miškų įstatymu”, - teigė Kaišiadorių rajono agentūros atstovas A.Masionis.

Kalbinti aplinkosaugininkai pasakojo, kad Kauno marių pakrantėse tokių “neatitikimų” gali būti ir daugiau. “Anksčiau čia dirbo vienas matininkas. Dabar kartkartėmis atrandame “įdomių” jo darbo rezultatų”, - užsiminė keletas aplinkosaugininkų.  

Sklypus supirkinėja  

Kauno marių pakrantėse apie 20 procentų sklypų gali priklausyti privatiems savininkams. Jau ne pirmus metus verda diskusija, nes parko teritorijoje negalima vykdyti jokios veiklos. Dažniausiai čia atkurtos nuosavybės teisės savininkams, kurių sklypai liko marių dugne. Tačiau pastaruoju metu pastebima tendencija, kad verslininkai supirkinėja šiuos sklypus.

Kauno marių regioninio parko direkcijos vyr.inspektorius V.Kiršis baiminasi, kad saugomoje teritorijoje gali daugėti atvejų, kai savavališkai bus kertami medžiai. Verslininkų neatbaido ir gresiančios baudos. Jiems patogiau sumokėti keletą tūkstančių litų ir vėliau įteisinti statybas. Šią tendenciją puikiausiai iliustruoja Trakų pavyzdys, kur ežerų pakrantėse viena po kitos dygsta prabangios vilos.