Lietuviškoms pėdkelnėms veriasi Vakarų rinkos


2005-09-22
Lina NAVICKAITĖ
Lietuviškoms pėdkelnėms veriasi Vakarų rinkos

Stambių Europos įmonių “migracija” į Rytus suteikė naujų galimybių Kauno bendrovei

Beveik prieš dešimtmetį žlugus didžiausiai šalyje moteriškų pėdkelnių gamintojai “Koton”, daug kas abejojo, ar Lietuvos moterims dar teks mūvėti lietuvišką produkciją. Tuo metu tik pradėjusi savo veiklą smulki Kauno įmonė ėmė gaminti kojines su prekiniu ženklu “Dana”, kuris šiuo metu žinomas ne tik vietos rinkoje.

Rizikingas verslas

Bendrovės “Dana ir Ko” direktorius ir vienas akcininkų Arnoldas Varanavičius pripažino, kad rizikos šiame versle buvo nemažai ir 1991-aisiais, kai buvo kuriama įmonė, ir šiuo metu, kai Vakarų Europą drebina tekstilės ir trikotažo gamintojų “migracija į Rytus”.

“Ėmėmės pėdkelnių gamybos, nes Kaune buvo sukaupta nemažai potencialo. Daug specialistų atėjo iš žlugusio “Koton” fabriko. Žinoma, rizika buvo, tačiau ir dabar reikia įdėti nemažų pajėgų, kad išliktume, nes tekstilės rinka yra labai permaininga”, - tvirtino didžiausios Lietuvoje moteriškų pėdkelnių gamintojos vadovas.

Mintis įmonei ir gaminamai produkcijai suteikti “Danos” vardą kilo ne sutrumpinus Danutės vardą. Būtent toks buvo pirmųjų įrengimų pavadinimas, tapęs prekiniu ženklu, kuris išliko ir įmonei pakeitus statusą, ir savininkus.

Šiuo metu, anot A.Varanavičiaus, įmonė gyvena permainų nuotaikomis ir planuoja modernizuoti gamybą, be to toliau išlikti šiame versle būtų nebeįmanoma. Praėjusių metų gruodį “Dana ir Ko” iš Kauno aviacijos gamyklos įsigijo patalpas, kurias ilgus metus nuomojo. Netolimoje ateityje įmonė planuoja jas remontuoti ir pasistatyti naują produkcijos sandėlį.

Smulkūs užsakymai liks Europoje

“Pastaraisiais metais Vakarų Europoje: Anglijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Danijoje masiškai uždaromi tekstilės ir trikotažo fabrikai. Apie 70-80 proc. gamybos planuojama iškelti į kitas šalis: Indiją, Kiniją, Turkiją, Pakistaną ir kitur. Tačiau nedidelius užsakymus finansiškai neapsimokės gaminti tokiuose tolimuose kraštuose. Todėl šis laikotarpis kaip tik yra palankus momentas tokioms įmonėms kaip mūsų, kurios gali atlikti nedidelius specializuotus užsakymus greitai ir kokybiškai. Manau, kad tokios bendrovės ir liks naujosiose ES šalyse”, - prognozavo bendrovės “Dana ir Ko” vadovas.

Šie metai jau parodė, kad didžiųjų įmonių “migracija” tapo palanki Kauno bendrovei, kuri sulaukė daugiau užsakymų nei pernai. “Dana ir Ko” imasi gaminti ir 5 tūkst. porų gaminių, nors dėl tokio užsakymo didžiosios gamintojos net nesileistų į kalbas.

“Žinoma, mums teko persiorientuoti ir atnaujinti asortimentą. Gamindami pigią produkciją tik iš poliamido jau nebegalime konkuruoti, todėl pasirinkome specializuotus, kitos sudėties gaminius. Po truputį atsisakome paprasčiausių pėdkelnių, puskojinių, kojinaičių iš poliamido. Esame pasirengę tuos pačius gaminius pasiūlyti iš apsuktų verpalų, mikropluošto, “lycra” priedų. Jau pradėjome gaminti daug raštuotų pėdkelnių, puskojinių, kojinaičių iš kokybiškesnės žaliavos”, - tvirtino A.Varanavičius.

Užsieniečiai stebi ir kontroliuoja

Kad patenkintų užsakovų norus, kauniečiai kaip tik šiuo metu atnaujina gamybos įrengimus. Modernizacijos planai intensyviai įgyvendinami nuo pavasario, kai įmonė iš vieno uždaromo fabriko Anglijoje įsigijo itališkų mezgimo mašinų.

“Įrengimus įsigijome tuomet, kai jau buvome užsitikrinę užsakymus, kuriuos galime atlikti tik turėdami tobulesnes mašinas”, - pripažino A.Varanavičius, užsiminęs, jog pasižvalgyti į įmonę atvyksta vis daugiau užsakovų, pageidaujančių įsitikinti, kokius įrengimus turi Kauno įmonė.

“Kiek pelno uždirbame, tiek investuojame. Jeigu gamybos proceso nemodernizuotume, šioje rinkoje jau seniai mūsų nebebūtų”, - neslepia pašnekovas.

Įmonėje apsilankančius užsieniečius domina ne tik žaliavų kokybė, bet ir darbo saugos reikalavimai. Itin akylai stebima, ar įmonėje nedirba vaikai. Kartais kauniečiai sulaukia ir užsienio šalių darbo saugos specialistų vizitų.

Kauniečiai jau nuo pavasario bendradarbiauja su vienu garsiausiu pasaulyje Švedijos drabužių tinklu “Hennes and Mauritz” (“H&M”), pagal kurio užsakymą gamina produkciją prekybos centrams į 14 šalių.

“Kol kas ypatingų priekaištų iš užsakovų nesulaukiame. Jie lieka patenkinti atliktų darbų kokybe. Jeigu ateityje imsimės gaminti daugiau vaikiškų gaminių, teks įdiegti ir metalo detektorius, kad kojinaitėse netyčia neliktų nulūžusių adatų detalių”, - tikino įmonės direktorius.

Visų gaminių, siunčiamų į užsienį, kokybė itin detaliai tikrinama. Užsienio partneriai kauniečių produkcijos pavyzdžius, jų atsparumą ir kitus parametrus nuolatos tikrina savo šalių specializuotose tekstilės tyrimo institutuose bei laboratorijose.

Pėdkelnes išstumia kojinaitės

Pernai bendrovės apyvarta siekė 10 mln. litų, šiemet šias apimtis tikimasi padidinti dešimtadaliu. Per mėnesį Kauno įmonėje pagaminama apie 600 tūkst. vienetų įvairių rūšių gaminių. Apie trečdalį visos produkcijos parduoda su savo prekiniu ženklu “Dana” Lietuvoje ir Lenkijoje. Likusi dalis produkcijos, dažniausiai pažymėta užsakovų prekiniais ženklais, iškeliauja į Vokietiją, Angliją, Skandinaviją.

Kol kas prekybos ryšiai su Rusija klostosi ne taip, kaip pageidautų kauniečiai. Dėl muitinės, atsiskaitymo problemų į šią valstybę eksportuojama palyginti nedidelė produkcijos dalis. Prieš porą metų “Dana ir Ko” vadovai atsisakė planų dirbti ir Ukrainoje, kur nepavyko rasti patikimų partnerių.

“Konkurencija ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje yra labai didelė. Mūsų rinka domisi ne tik lenkai, bet ir italai, kurie iki šiol tebėra trikotažo madų ir gamybos lyderiai pasaulyje”, - pastebi A.Varanavičius.

Gamintojai pastebi, kad pėdkelnių pirkimo apimtys pastaruoju metu mažėja. Moterys, vis dažniau sijonus iškeičiančios į kelnes, kur kas rečiau perka pėdkelnes, o renkasi puskojines, kojinaites.

“Suprantama, kad vasarą labiau perkami vieni, o žiemą - visai kiti gaminiai. Jaučiame net skirtingų šalių pirkėjų poreikius. Pavyzdžiui, Anglijos rinkai iš medvilnės ir poliamido gaminame gana storas pėdutes, kurios Lietuvoje vargu ar būtų paklausios. Beje, lietuvaitės yra gana konservatyvios ir spalvų klausimu. Pas mus amžinai madinga juoda spalva, o labiausiai perkamos kūno spalvos pėdkelnės, nors rinkai siūlome itin plačią spalvų gamą. Tačiau spalvotų gaminių nuperkama vos 10-15 proc. Juos mieliau perka jaunimas, kurie drąsiau renkasi netradicinius įvairių spalvų ir raštų gaminius. Būtent šią produkciją jaunesnioji karta ir iškėlė į paskutinio sezono pardavimų topus”, - teigė direktorius.

Šiuo metu Kauno įmonės vadovai turi ir dar vieną galvos skausmą - ima trūkti nekvalifikuotos darbo jėgos. Tad kauniečiai pritaria idėjai įsivežti darbuotojus iš Baltarusijos ir kitų šalių.

“Darbo jėgos stygių greitai pajausime visi. Nors atlyginimai ir kils po 10 proc., vargu ar sugebėsime išlaikyti kvalifikuotus specialistus”, - ne itin šviesią perspektyvą mato A.Varanavičius.

Anot jo, jeigu Lietuvos gamybininkams nebus leista įsivežti pigesnės darbo jėgos, brangstantys produkcijos kaštai šalies pramonei gali suduoti itin skaudų smūgį.