Lietuvio dirbtuvėse elektrinis grąžtas naudojamas vietoj kuro


2006-07-29
Remigijus JURGELAITIS
Lietuvio dirbtuvėse elektrinis grąžtas naudojamas vietoj kuro

Druskininkiečio Tauro Česnulevičiaus išradimai - medžio apdirbimo įrankiais varomas elektromobilis ar vaikščiojantys mediniai vilkai pribloškia net visko mačiusiuosius

Žmogaus fantazija - beribė. Kai kalbama apie 37-erių metų druskininkietį Taurą Česnulevičių, šis posakis vartojamas dažniausiai. Savo idėjomis jis stebina ne tik vietinius, bet ir kai kurių Europos šalių žmones.

“Artimiausiu metu elektromobilį ketinu pristatyti Olandijoje, galbūt kitose Europos šalyse, viskas priklausys nuo mano rėmėjų”, - kviesdamas į savo dirbtuves sako menininkas ir skuba rodyti neįprastus savo kūrinius.

Įkvėpė amžinojo judėjimo ratas

Jeigu pasaulyje kas nors būtų sukūręs transporto priemonę, varomą elektriniais grąžtais, ko gero, savaime išsispręstų atmosferos taršos ir gamtinių išteklių problemos. Tauras pasaulio išradėjams meta lietuvišką iššūkį.

Beveik visos jo idėjos susijusios su judėjimu. “Tai pagrindinis gyvenimo variklis”, - nusišypso vyras ir žada parodyti tai, ką daugelis mokslininkų pavadino novatorišku atradimu. Įrenginys stovi mažesniojoje dirbtuvių patalpoje. Greta - skaptuojami laiptai, darbo įrankiai, pjuvenos, medžio atplaišos ir menininkui reikalingi rakandai. “Štai jis, - rodo be jokios pompastikos. - Transporto priemonė, kurią kūriau beveik keturis mėnesius”.

Kūrėjai neabejoja: viskas prasideda nuo idėjos. Tauras visuomet priduria: idėja realizuojama, kai yra pinigų. Būtent dėl lėšų stygiaus elektromobilis sukurtas tik šiemet, nors apie riedantį apskritimą menininkas galvojo jau kelerius metus.

“Perpetuum mobile” (amžinojo judėjimo ratas) - ne mūza, o šis simbolis, prieš kelerius metus nuolat besisukdavęs LNK televizijos vinjetėse, tapo tikruoju menininko įkvėpėju. “Neturiu tiek energijos, kad aiškinčiausi, ar mano darbas tikrai originalus. Žinau viena - jis gimė mano galvoje”, - Tauras neabejoja įgyvendinęs naują idėją.

“Festool” medienos apdirbimo įrankiais prekiaujanti bendrovė ilgai nesvarstė, ar verta finansuoti projektą. Sukonstruotas elektromobilis turėjo tapti puikia jų pardavinėjamų elektrinių grąžtų reklama. “Tai buvo savotiška avantiūra ir man, ir firmos atstovams, tačiau jie pasitikėjo, nes žino ir kitus mano sukurtus įrenginius”, - prisiminė Tauras. Sukirtęs rankomis, jis ėmėsi darbo.

Dideliam vyrui - brangūs žaislai

Tauras kasdien beveik po dešimt valandų praleisdavo dirbtuvėse. “Technologija nėra sudėtinga, - dabar nusišypso išradėjas. - Tačiau reikėjo sugalvoti, kaip ją pritaikyti ir įgyvendinti”. Iš pradžių suformavo korpusą. Tai atėmė daug laiko. Siauras medžio plokštes privalėjo suklijuoti apskritimu. “Buvau užsivedęs, todėl darbas tikrai neprailgdavo”, - prisimena išradėjas.

Daugelis nekalba apie technologijas, tačiau Tauras supranta, kad to neįmanoma nuslėpti. “Jei kam reikės, tai ir taip nukopijuos. Svarbu, kad jaučiu pasitenkinimą, man pirmam pavyko sukurti tokį įrenginį”, - skuba pasakoti apie elektromobilio technologiją.

Elektromobilio judėjimas paremtas naujovišku elektrinių grąžtų pritaikymu. Pasirodo, kad jie gali būti naudojami ne tik medienai apdirbti, bet ir kaip judėjimo variklis. “Prie dviejų akumuliatorinių grąžtų galvučių pritvirtintos dviračio galinio rato žvaigždutės perduoda energiją grandinei, kuri iš abiejų pusių juosia transporto priemonės kėbulą. Grąžtu paprasta reguliuoti apsisukimų greitį ir kryptį.

Kiti techniniai duomenys nėra įspūdingi, tačiau juos galima tobulinti. Elektromobilis gali išvystyti apie 9 kilometrų per valandą greitį. Energijos užtenka beveik pusei valandos. Beveik 2 metrų transporto priemonės korpuso šonai išgaubti iš 16 faneros sluoksnių, suklijuotų vienas ant kito, plonesnėse kėbulo vietose panaudota 6-12 faneros lapų.

Būtent apie technologines subtilybes menininkas gali kalbėti netaupydamas laiko. “Kuo didesni vyrai, tuo brangesni jų žaislai”, - juokauja Tauras, kalbėdamas apie elektromobilį.

Mistinis vilkas lieka svajone

“Žaislų” Tauras turi ir daugiau. Garbingiausioje jo namų vietoje stovi prieš kelerius metus sumontuotas medinis vilkas. Iš pažiūros vilkas niekuo neypatingas, tačiau jo konstrukcija labai reta. Kūrinys sukonstruotas iš plonų medžio plokščių, tačiau jis gali judėti tarsi žmogus - rankos ir kojos prie korpuso pritvirtintos mediniais sąnariais, pagamintais remiantis gyvo žvėries analogais.

Kodėl būtent vilkas? “Jokių sąsajų tarp manęs ir kunigaikščio Gedimino, - nusišypso menininkas. - Atmetu bet kokią mistiką, tačiau vilkas mano galvoje gimė keistomis aplinkybėmis. Nenoriu jų išduoti”. Atviriau Tauras kalba apie artimiausiu metu ketinamą konstruoti geležinį vilką, kuris bus arklio dydžio ir judės tarsi gyvas. “Tai irgi nauja technologija”, - pripažino menininkas.

Dažnai Tauras girdi klausimą, kaip jo galvoje gimsta neįprastos idėjos, tačiau neturi parengęs atsakymo. “Tokia kūryba man tiesiog patinka, dažnai neturiu ką pridurti, - nutęsia menininkas. - Kaip sakiau, judėjimas yra esmė, todėl visuomet siekiu, kad mano kūriniai nestovėtų vietoje. Kai kas tai vadina eksperimentais, tačiau visuomet siekiu tobulinti įgūdžius, kad galiausiai pavyktų sukurti minėtą geležinį vilką. Jį laikau svarbiausiu savo darbu”, - savo idėjomis tiki menininkas.

Tikėjimas Taurui dažnai padėjo apginti savo sumanymus. Piršto sukiojimas ties smilkiniu ar kandžios replikos prieš kelerius metus būdavo neatsiejami Tauro palydovai. “Niekuomet neatsisakau savo idėjų, tik taip galima pasiekti tikslų. Sukiojusieji suprato, kad klydo”, - neabejoja vyras.

Pardavinėja tik sukūręs

Naujos idėjos nėra pigios, tačiau T.Česnulevičius niekada pernelyg nesureikšmindavo pinigų. Kūrinius, kurių vertė realiai siekia keliasdešimt tūkstančių litų, jis parduoda už kelis. “Svarbiausia, kad turiu galimybę kurti. Nenoriu tiražuoti savo darbų. Labai svarbu kaskart daryti vis ką nors naujo”, - tvirtina menininkas. Jis dar nėra išskaptavęs dviejų vienodų krėslų, spintų ar laiptų.

Gal jo darbus įsigyja tik nuolatiniai turtingi klientai? “Pirkėjus surandu aš, o ne jie - mane, - galvą nuleidžia Tauras. - Nuojauta yra vienas pagrindinių mano įrankių. Jaučiu, kad vienas ar kitas daiktas būtinai ką nors sudomins. Prieš kurį laiką skaptavau indaują. Nežinojau, ar kas nors ją nupirks, bet įsiūliau”.

Pagrindinė menininko savybė, anot T.Česnulevičiaus, - mąstyti. To jo mokė profesinės mokyklos dėstytojai ir šiuo principu jis vadovavosi visą gyvenimą. “Kai tai įvertini, gauni neblogą rezultatą”, - užtikrintai kalba išradėjas.

Šrekas - mėgstamiausias personažas

Žmona Aušra jau įprato, kad vyro nuolat nebūna namuose. Nors jo dirbtuvės tame pačiame kieme, tačiau kai Tauras į rankas paima elektrinį grąžtą, jis nesugeba vienu metu dirbti dviejų darbų. “Toks jau esu”, - nusišypso vyras, prieš dvejus metus su šeima persikėlęs gyventi į Druskininkus. “Nėra kitos vietos, kur menininkas turėtų tokias erdves kūrybai”, - tikina T.Česnulevičius.

Iš Kauno į Druskininkus persikrausčiusi Aušra irgi neliko be darbo. Geriausia Lietuvos gide ne kartą pripažinta moteris Druskininkuose nepamiršo savo veiklos. “Tik dabar ekskursijas vedžioju ir po vyro dirbtuves, - nusišypso moteris. - Daugeliui jos palieka neblogą įspūdį”.

Prieš aštuonerius metus susituokusi pora turi ir savų gyvenimo įpročių. Tauras prieš kurį laiką nusprendė: sekmadienis - tik poilsiui. “Supratau, kad nuolat dirbdamas tampu ne toks darbingas, todėl sekmadienį iki 12 valandos vartausi lovoje, vėliau ilsiuosi kieme”, - rodo į pro kiemą tekančią Ratnyčėlę.

Animacija - dar viena menininko aistra. Šrekas - jo mylimiausias animacinis personažas. “Gal atrodys keista, bet aš ignoruoju futbolą, kitas sporto šakas. Man neįdomu, mieliau pažiūriu gerą animacinį filmą”, - dar kartą nustebina T.Česnulevičius.