Geriausiu pripažintas kauniečių folkloro klubas po Lietuvą pėsčiomis keliauja net ir žiemą
Ne vienas Kauno Ąžuolo vidurinės mokyklos moksleivis yra miegojęs palapinėje, kai lauke 10 laipsnių šalčio.
Folkloro bei žygeivių klubo Gilė nariai nemažai laiko praleidžia ne tik keliaudami, bet ir koncertuodami.
Praėjusį sekmadienį jie gavo geriausio vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio apdovanojimą - Aukso paukštės statulėlę.
Sudrebino sostinės Rotušę
Mane pritrenkė Gilės nuoširdumas. Žiūrint į juos dainuojančius scenoje, akivaizdu, jog vaikai tai daro iš širdies, - pristatė kauniečius Aukso paukštės atrankos komisijos narė Veronika Povilionienė. Į įteikimo ceremoniją Vilniaus Rotušėje atvyko per 50 Gilės narių, mokyklos vadovai.
Gilė su Aukso paukšte rankose surengė įspūdingą pasirodymą: pūtė ragus ir skudučius, šoko liaudišką ratelį, šokį Viens velnis, dainavo keletą dainų.
Paklausta, kokį įspūdį paliko Gilė, V.Povilionienė pateikė neįprastą palyginimą. Giliukai man primena tikrai skaniai valgantį žmogų ir tuo labai patenkintą. Tuo man jie yra nuostabūs ir nepakartojami, - sakė folkloro žinovė.
Geriausiu kaimo folkloro ansambliu pripažinta Ievužė iš Molėtų, geriausiu miesto folkloro ansambliu - Verpeta iš Kaišiadorių, geriausiu tradicinės instrumentinės muzikos atlikėjais - Sutaras iš Vilniaus.
Kauniečiai nugali antrą kartą
Siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas prieš metus įsteigė meno kolektyvų ir jų vadovų metų nominacijas. Garbės, pripažinimo ir įvertinimo ženklas yra Aukso paukštės statulėlės.
Pernai geriausiu vaikų ir jaunimo folkloro ansambliu taip pat tapo kauniečiai - Domeikavos vidurinės mokyklos folkloro kolektyvas Serbentėlė.
Klubą įkūrė fizikai
Vakarus leisdavom prie laužo: skambindavom gitara, dainuodavom. Būtent laužo dainos mus ir paskatino išbandyti folklorinį dainavimą, - sako ansamblio vadovas bei įkūrėjas fizikos mokytojas Dobilas Juška. Jam klubo gyvavimo pradžioje talkino kita fizikė - mokytoja Asta Račinskaitė.
Dabar D.Juškai padeda etninės kultūros mokytojas Artūras Sinkevičius. Jis yra vienas pirmųjų giliečių. Pirmą kartą su Dobilu į žygį išėjau būdamas devintoje klasėje. Puikiai pamenu, kai grįžęs pasakiau: Niekada gyvenime daugiau neisiu į žygį! - prisimena jaunasis klubo vadovas. Dvidešimt trejų metų vaikinas studijuoja Vilniaus pedagoginiame universitete socialinę pedagogiką.
Repetuoja stovyklaudami
Tada, lygiai prieš 10 metų, kai tik įsikūrė Gilė, klube buvo vos per dešimtį narių. Dabar jų daugiau nei pusšimtis. Mums Gilė - geriausias klubas, nes čia mes mokomės dainuoti, daug koncertuojame, einame į turistinius žygius, - aiškino penktokų būrelis.
Giliukai repetuoja kartą per savaitę, tačiau jau moka tiek dainų, kad visų nebesuskaičiuoja. Moksleiviai dainuoti ir šokti mokosi ne vien repeticijų metu. Per pavasario ir rudens atostogas važiuojame į mokytojo Dobilo etnografinę sodybą Raseinių rajone. Ten mes ne tik pailsime nuo mokslų, bet taip pat noriai mokomės naujų dainų, vakarais linksminamės šokdami liaudiškus šokius, - pasakojo dešimtokė Lina Meškeliūnaitė.
Jau tradicija yra tapę naktiniai žygiai. Jie trunka kelias valandas. Vienas žmogus, kol kas tai būna Artūras, dieną išeina į sodybos apylinkes su žemėlapiu ir sukabina (dažniausiai ant medžių) naktį šviečiančius ženklus, - kalbėjo studentas Tomas Kazlauskas. Kai sutemsta, belieka susiskirstyti į grupeles, pasiimti po žibintuvėlį ir su žemėlapiu leistis ieškoti ženklų.
Patys gamina liaudiškus instrumentus
Aš Gilėje jau penkti metai. Per šį laiką išmokau skambinti kanklėmis, groti fleita, - pasakoja L.Meškeliūnaitė. Dabar mergina pati to moko jaunėlius. Gilėje moksleiviai mokosi ne tik dainuoti, šokti liaudiškus šokius ir groti, bet ir gaminti instrumentus, austi juostas ir siūtis drabužius.
Pernai nusiaudžiau tris juostas, pasiuvau ir išsiuvinėjau visą tautinių drabužių kostiumą, - sakė dvyliktokė Aušra Pociūtė. T.Kazlauskas su kitais giliukais yra pagaminęs kelias kankles. Instrumentų gaminimo tradicija buvo susižavėjęs ne vienas, - pasakojo A.Sinkevičius. Jis savo pirmosiomis pasigamintomis kanklėmis iki šiol skambina repeticijose ir didžiausiuose klubo koncertuose.
Plaustais iš Vilniaus į Kauną
Giliečiai kas mėnesį organizuoja bent po vieną kelių dienų žygį, o kiekvieną vasarą - dviejų savaičių. Mes labai laukiam vasaros, nes tada mes eisim į dvylikos dienų žygį! - išpoškina Gilės jauniausieji - penktokai.
Pamenu, buvo nežmoniškas karštis, kojų padus tiesiog dengė pritrintos pūslės, nes keliavom pėsti penkias dienas. Kitas penkias dienas mūsų laukė plaustai, upė ir karšta saulė. Vilniuje sulipę į plaustus tikėjomės pagaliau pailsėti, patinginiauti nors truputį. Bet niekas nesitikėjo, jog ta diena bus bjauriausia, kokia tik gali būti. Mus užklupo audra! Su perkūnu ir žaibais. Plaustuose sėdėjom tiesiog vandeny, nes išsemt nespėdavom - vis prilydavo, - atsiminė dabar jau studijuojanti Vytauto Didžiojo universitete Rima Meškeliūnaitė.
Nebaugina šaltukas
Žygis žiemą - jokia naujiena Gilės nariams. Mes žinome, kaip reikia miegoti, kad nesušaltume, todėl be problemų keliaujame ir žiemą, - pasakojo dvyliktokė Milda Petraitytė. Žinoma, ne visi tėvai išleidžia vaikus kelioms dienoms į mišką spaudžiant šaltukui.
Kartą su plaustu plaukėm gruodžio mėnesį. Buvo tikrai smagu, nors kitiems gali atrodyti, jog plaukti Dubysa žiemą yra kvaila. Bet mums patinka tokie iššūkiai, todėl mes tai ir darom! - linksmai pridūrė M.Petraitytė.
Pasitaiko, kad naujokai neklauso ar pažeidžia Gilės žygeivio taisykles. Tai yra mūsų pačių sukurtos taisyklės, kaip privalo elgtis kiekvienas, išėjęs į žygį su mumis, - pasakojo patyręs žygeivis T.Kazlauskas.
Jaunesnieji keliautojai kartais neleidžia naktį miegoti, ilgai ir garsiai triukšmaudami stovyklavietėje, arba šiukšlina gamtoje. Tokiais atvejais mes taikome baudas. Žinoma, pirmą kartą įspėjame, o jei nepaklūsta, tenka visą dieną virti valgį ir plauti visų indus, - aiškino vaikinas.
Kai kurie baigusieji mokyklą giliečiai klubo veikloje dalyvauja toliau. Nenoriu palikti Gilės. Čia beveik visi mano draugai, - pasakoja Rima. Su jais mergina pėstute apkeliavo didelę dalį Lietuvos.
Naujausi komentarai