Į Baltijos jūrą nukritus sraigtasparniui, du Lietuvos kariškiai nuskendo, keturiems pavyko išsigelbėti

Vakar apie vienuoliktą valandą iš Baltijos jūros buvo ištraukti Lietuvos karinių oro pajėgų 32 metų majoro Alvido Brazlausko ir 41 metų viršilos Edmanto Vizbaro kūnai. Jie žuvo trečiadienį vakare pratybų metu, įvykus sraigtasparnio katastrofai. Keturiems ekipažo nariams pavyko išsigelbėti. Ši katastrofa - didžiausia Lietuvos karinių oro pajėgų istorijoje.

Tiriamos kelios versijos

Dvidešimties metrų gylyje nuskendusį sraigtasparnį “Mi-8” nutarta iškelti. Iškėlimo darbai prasidėjo jau vakar. Spėjama, kad katastrofa įvyko dėl techninių nesklandumų, tačiau Karinių oro pajėgų (KOP) laikinai einantis pareigas vadas pulkininkas leitenantas Jonas Marcinkus užtikrino, kad sraigtasparnis techniškai buvo tvarkingas. Kitos versijos - staiga pasikeitusios atmosferinės sąlygos arba piloto klaida. Išsigelbėję kariškiai teigė neįsivaizduoją, kas galėjo įvykti. Sraigtasparnis staiga krustelėjo ir smigo žemyn.

Katastrofa įvyko jūroje ties Nemirseta, maždaug už 3 jūrmylių nuo kranto. Vandens gylis toje vietoje siekia apie 20 metrų. Nelaimė įvyko beveik ramiu oru.

Trečiadienį vėjo stiprumas siekė tik 7 metrus per sekundę, bangų aukštis jūroje - apie 70 centimetrų.

“Šie du sraigtasparnio pilotai žuvo, tobulindami savo profesinius įgūdžius, kad galėtų gelbėti į nelaimę patekusius žmones. Niekam nepavyko išgelbėti jų pačių”, - sakė Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis. Užuojautą žuvusiųjų artimiesiems pareiškė Prezidentas Rolandas Paksas.

Sraigtasparnio avarija įvyko trečiadienio vakarą, planinių treniruočių metu, kai mašinos įgula tobulino žmonių nukėlimo nuo laivo įgūdžius. Pagal planą buvo numatyta treniruotis ir šviesiu, ir tamsiu paros metu. Apie 21 val. 19 min. sraigtasparniui staiga dingus, pratybose kartu dalyvavusio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) gelbėjimo laivo “Šakiai” įgula dar bandė užmegzti ryšį, tačiau jokio atsakymo nebuvo.

Paspruko iš skęstančio orlaivio

Netrukus laivo “Šakiai” įgulos nariai pastebėjo nelaimės metu naudojamus šviesos signalus. Juos siuntė iš jau skęstančio orlaivio spėję ištrūkti keturi kariškiai - dešinysis lakūnas seržantas Dalius Udrys, gelbėtojai vyr. seržantas Mindaugas Vaitkus, vyr. seržantas Egidijus Paliukas ir seržantas Ramūnas Jankauskas. Jie vandenyje susibūrė į vieną vietą ir laukė gelbėtojų. Ant vandens vyrus laikė gelbėjimo liemenės. Iš laivo buvo nuleistas kateris ir kariškiai ištraukti. Lakūnas D.Udrys vos nesušalo, nes vandens temperatūra buvo vos vienas laipsnis šilumos. Gelbėtojai dėvėjo pašildytus kostiumus, todėl jiems buvo lengviau ištverti keliasdešimt minučių vandenyje.

Nelaimės vietoje visą naktį tęsėsi žmonių ir sraigtasparnio paieškos. Jose dalyvavo karinės oro pajėgos, karinių jūrų pajėgų laivai, KVJUD gelbėjimo laivas “Šakiai” ir “Viesulas”, Valstybės sienos apsaugos tarnybos laivas “Christine”.

Gelbėtojams vakar, apie 11 val. pavyko rasti žuvusių lakūnų kūnus. Narai nuskendusį sraigtasparnį aptiko maždaug už 7 kilometrų nuo kranto ties Palanga. Pirminiais duomenimis, vienas lakūnas nespėjo atsisegti saugos diržų, kitą prispaudė skęstantis sraigtasparnis. Kariuomenės vadovybė apie nelaimę buvo informuota tik ryte.

“Ši netektis mums labai skaudi. Nuoširdžiai užjaučiame didelę tragediją išgyvenančias šeimas, artimuosius. Kariškio profesija yra pavojinga, nesvarbu, kur jam tektų tarnauti - padidintos rizikos vietoje ar dalyvauti pratybose. Matyt, neatsitiktinai kario profesiją renkasi drąsūs, pareigingi, didelį atsakomybės jausmą turintys žmonės”, - sakė krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius.

Patyrę kariškiai

Majoras Alvidas Brazlauskas gimė 1970 metais Šiauliuose. Besimokydamas Vilniaus karinėje mokykloje pradėjo lankyti S.Dariaus ir S.Girėno aeroklubą, mokėsi skraidyti lėktuvu “JAK-52”. 1988 metais jis įstojo į Ufos (Rusija) aukštąją karinę aviacijos mokyklą, kur skraidė sraigtasparniais “Mi-2” ir “Mi-8”. . Karinėse oro pajėgose A.Brazlauskas tarnavo nuo 1993 m., dalyvavo daugelyje karinių pratybų ir mokymų, gelbėjimo darbuose virš Kuršių marių. Majoras buvo laikomas vienu labiausiai patyrusių sraigtasparnio pilotų. Būdamas orlaivio vadu jis skraidė 550 val. Karininkas buvo vienas jauniausių KOP įgulų vadų. A.Brazlauskas kartu su žmona Aušra augino 8 metų sūnų.

Viršila Edmantas Vizbaras gimė 1962 metais Kupiškio rajone. 1982 m. pradėjo dirbti Panevėžio aeroklube, užsiiminėjo sklandymo sportu. 1987 m. tapo lakūnu instruktoriumi. 1992 m. E.Vizbaras įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, po dvejų metų perėjo tarnauti į KOP antrąją aviacijos bazę. E.Vizbaras yra skraidęs 1520 val. Jis buvo pasirengęs skraidyti sudėtingomis meteorologinėmis sąlygomis, dalyvavo daugelyje tarptautinių mokymų. E.Vizbaras su žmona Rita augino 19 metų dukrą. Žuvusieji bus laidojami karšto apsaugos ministerijos (KAM) lėšomis, jų artimiesiems bus išmokėtos kompensacijos.

KOP II aviacijos bazės štabo viršininkas majoras Viktoras Krivobokas apie žuvusius lakūnus sakė: “Alvidas buvo nuoširdus, draugiškas, jaunas, perspektyvus lakūnas, puikus tėvas. Jis - grupės lyderis, skraidymo grupės lakūnų vadas ir pats jauniausias įgulos vadas. Edmantas nuo pat vaikystės “sirgo” aviacija, prieš tarnybą Karinėse oro pajėgose pilotavo lėktuvą “Wilga”. Jis skraidė visą gyvenimą, iki pat paskutinės minutės”.

Sraigtasparnis buvo tvarkingas

Avariją patyręs sraigtasparnis pagamintas 1991 metų birželio 17 dieną. Jis gali skraidyti 25 metus nuo pagaminimo arba 17 tūkst. val. Kapitalinis remontas atliekamas kas 7 metus arba po 1500 val. ore. Paskutinis kapitalinis remontas atliktas 1999 metų birželio 2 dieną. Nuo tada šis sraigtasparnis skraidė 418 val.

Sraigtasparnio techninis aptarnavimas atliekamas kas 6-7 mėn. Paskutiniai darbai atlikti 2002 metų spalio 16 dieną. Varikliai kapitališkai suremontuoti 1999 metais Rusijoje gamykloje, kurioje buvo pagaminti. Jiems duota garantija 10 metų arba 1500 skrydžio valandų. Sraigtasparnio kapitalinį remontą atlieka konkursą laimėjusi kompanija “Helisota”. Nešančios mentės pagamintos 2002 sausio 12 dieną, o pradėtos eksploatuoti 2002 metų kovo mėn. Jos gali būti eksploatuojamos 7 metus arba 2000 val. Iki avarijos buvo eksploatuotos 179 val.

Padeda gelbėti neatsargius žvejus

KOP vadovybė prieš keletą metų yra pareiškusi, kad net 90 procentų incidentų ore įvyksta dėl lakūnų kaltės, o ne todėl, kad technika būtų netvarkinga. Anot kariškių, bet kuris orlaivis prieš skrydį kruopščiai tikrinamas, ir neleidžiama pakilti techniškai netvarkingam.

Lietuvoje pirmoji gelbėjimo operacija panaudojant sraigtasparnį atlikta 1993 metais. Tada kariškiai išgelbėjo ant ledo buvusius žvejus. Nuo 1996 metų kariškiai nuolat budi pasirengę gelbėti nelaimių ištiktus žmones. Pagal Krašto apsaugos ministerijos susitarimą su medikais, karo lakūnai sraigtasparniais neretai skraidina medikų komandas su donorystei skirtais organais.

Pernai Kuršių mariose buvo išgelbėti 44 žmonės. Šiemet pagalba buvo suteikta dvylikai žvejų: 2 kartus jų gelbėti vyko laivas su oro pagalve “Christina”, 2 kartus - KOP sraigtasparnis, 3 kartus vyko priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Dėl remonto buvo kilęs skandalas

Dauguma KOP sraigtasparnių, kaip ir patyręs avariją, yra remontuoti Kauno bendrovėje “Helisota”. Dėl jų remonto buvo kilęs skandalas, į kurį įsivėlė ir kita Kauno aviakompanija “Aviabaltika”.

Praėjusiais metais Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atsisakė kelti baudžiamąją bylą dėl tariamos korupcijos prieš ketverius metus organizuojant sraigtasparnių remonto konkursą. STT gavo “Aviabaltikos” raštą, kuriame teigiama, kad 1998 metais rengiant aštuonių sraigtasparnių remonto konkursą, kuriame buvo pasirinkta kita remonto bendrovė “Helisota”, Lietuvos biudžetas patyrė milijoninius nuostolius.

Minėtuosius aštuonis sraigtasparnius “Mi-8T” kontrabandos keliu 1993 metais į Lietuvą atgabeno Lenkijos pilietis Kšištofas Krupa. 1998 metais teismo sprendimu sraigtasparniai buvo konfiskuoti ir perduoti Lietuvos Vyriausybei. Ji po kelerių metų laikymo po atviru dangumi orlaiviams gaivinti skyrė 26 milijonus litų. Nors orlaiviai buvo visiškai nauji, po ilgo stovėjimo juos teko remontuoti. Po remonto sraigtasparniai buvo perduoti krašto apsaugai.

Nustatyta, kad sraigtasparnius remontavusi bendrovė “Helisota” konkurso paskelbimo metu buvo vienintelė bendrovė, turėjusi būtiną Civilinės aviacijos departamento pažymėjimą, suteikiantį teisę remontuoti sraigtasparnius “Mi-8”. Pasak STT, sprendimas pirkti iš vienintelio šaltinio buvo teisėtas, taip pat nėra pagrindo abejoti remonto kainų pagrįstumu. Pernai iš “Helisotos” gavusi dar du suremontuotus sraigtasparnius, dabar KAM iš viso jų turi 10.

Lemia pilotų klaidos

1997 birželio 20 dieną Aleksoto aerodrome atliekant eksperimentinius skraidymus kildamas apsivertė ir užsidegė dvivietis sraigtasparnis “ECXC-162”. “Aviabaltikai” priklausantį sraigtasparnį pilotavęs Povilas Noreika nenukentėjo. Kilęs gaisras buvo užgesintas per 4 minutes, nes į įvykio vietą skubiai atvyko šalia oro uosto įsikūrusi ugniagesių komanda.

1997 metų liepos 22 dieną Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) 1-osios aviacijos bazės sraigtasparnis “Mi-8” patyrė avariją dėl lakūno kaltės. Pilotas Dainius Gudas pernelyg intensyviai stabdė sraigtasparnį, sraigtasparnis nusileido už 700 metrų nuo pakilimo tako į pievą. Trys įgulos nariai bei kiti keturi skridę kariškiai nenukentėjo.

1998 m. rugpjūčio 30 dieną į Platelių ežerą nukritusiu sraigtasparniu skrido 10 vestuvių pokylio dalyvių ir pilotas. Visi žmonės žuvo. Nustatyta, kad “Mi-2” nukrito dėl piloto kaltės. Orlaivis buvo techniškai tvarkingas, tačiau pilotas keleivius skraidino, neturėdamas licencijos ir sertifikato, šiurkščiai pažeidė skrydžių taisykles, vykdydamas neleistinas evoliucijas ir pažeisdamas nepavojingo skrydžio aukštį. Telšių ekspertai nustatė, kad sraigtasparnio “Mi-2” pilotas buvo neblaivus. Atlikus medicininę ekspertizę, piloto kraujyje buvo rasta 2,2 promilės alkoholio, o šlapime - net 3,54 promilės.

1999 metų birželio mėnesį Prienų rajone skrendant virš Pociūnų aerodromo KOP sraigtasparnis “Mi-8”, iš jo iššokus devyniems parašiutininkams, kurį laiką buvo nevaldomas. Vėliau sraigtasparnis sėkmingai nusileido.

2001 metų gegužės mėnesį Vilniuje leisdamasis į iš anksto numatytą aikštelę “Aviabaltikai” priklausantis sraigtasparnis mentėmis nutraukė antžeminę telefono liniją, kuria buvo transliuojamos laidinio radijo programos. Šis incidentas įvyko dėl piloto klaidos, nes nusileidimo vieta nebuvo gerai apžiūrėta. Manoma, kad pilotą apakino ryški saulė. Sraigtasparnį pilotavo patyręs lakūnas Domas Mažutis.

2002 m. vasario mėnesį Lietuvos KOP sraigtasparnis “Mi-8T” patyrė nesėkmę gelbėdamas į Baltijos jūrą nublokštos, o vėliau ant seklumos įstrigusios žemkasės įgulą. Prie išmestos ant seklumos žemkasės negalėjo priplaukti gelbėjimo laivas, todėl iš gelbėtojų posto Nemirsetoje buvo iškviestas “Mi-8T”, tačiau dėl pūgos jis taip pat negalėjo priskristi prie žemkasės. Žemkasės įgulą - keturis suomius, du lietuvius ir vieną daną - išgelbėjo iš Švedijos Gotlando salos atvykęs gelbėjimo tarnybų sraigtasparnis “Super Puma”. Niekam iš išgelbėtųjų neprireikė medikų pagalbos. Nustatyta, jog paieškos ir gelbėjimo veiksmai nebuvo pakankamai koordinuojami tarp civilinių ir karinių žinybų, o Lietuvos pilotams reikia geresnio pasirengimo dirbti ekstremaliomis sąlygomis.

Maždaug prieš dvidešimt metų avariją patyrė virš Kauno marių skridęs sraigtasparnis. Vienų šaltinių teigimu, tai buvo karinis orlaivis, kiti nurodo, jog katastrofą patyrė brakonierius gaudę gamtosaugininkai.

Sraigtasparnių avarijos aviacijos specialistams yra įprastas įvykis. Per karą Irake ir prieš jį jau sudužo keli JAV ir Didžiosios Britanijos kariniai sraigtasparniai. Žuvusieji skaičiuojami dešimtimis. Pernai sudužo keliolika JAV karinių sraigtasparnių, dauguma - eilinių pratybų metu. Kare Čečėnijoje pernai nukrito ar buvo numušta keliolika rusų karinių sraigtasparnių, žuvusiųjų - šimtai.