Kruopštumas plius fantazija


2006-04-14
Jurgita ŠAKIENĖ
Kruopštumas plius fantazija

Technologijų olimpiadoje mokiniai iš visos Lietuvos demonstravo savo nagingumą

“Čia tau ne mišrainę sumaišyti”, - kalbėjo dvi technologijų mokytojos, apžiūrinėdamos moksleivių pagamintus lietuviškus suvenyrus. Nemažai dėmesio sulaukė ir jaunieji drabužių aksesuarų autoriai bei sveikos mitybos žinovai.

Į Kauną suvažiavęs 101 mokinys, kuriuos atlydėjo 102 mokytojai, tris dienas rodė, ką sugeba ir moka. Lietuvos mokinių technologijų olimpiadoje “Technologijų taikymo integralumas” dalyvavo septyniasdešimt šešių gimnazijų, vidurinių ir pradinių mokyklų atstovai. Didmiesčiams galėjo atstovauti po 9, kitiems miestams, rajonams - po 3 mokinius, todėl buvo rengiami atrankiniai turai. Olimpiada vyko Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centre.

Gamino spektakliui

Raseinių “Žemaičio” gimnazijos abiturientas Gedas Dukauskas olimpiados dalyvių vertinimo komisiją sužavėjo namų darbu - krėslu ir kūrybinės užduoties rezultatu - elektronizuotu mediniu malūnėliu. “Krėslą drožiau spektakliui, kuriame turėjau vaidinti karalių Mindaugą. Visi darbai užtruko apie mėnesį - labai daug drožybos. Krėslas - rimčiausias mano darbas”, - pasakojo G.Dukauskas.

Krėslas yra iš liepos medienos. “Ne, pats jos neperku. Mokytojas Kęstutis Bakutis duoda”, - sakė abiturientas, technologijų olimpiadoje dalyvaujantis jau trečius metus.

Akį traukė ne tik moksleivio padirbdintas krėslas, bet ir renginio metu pagamintas malūnėlis, kurio sparnus automatiškai suko medinis žmogeliukas. “Norėjau sukurti dirbinį, kuris atspindėtų Lietuvos kultūrą. Tam pasirinkau malūną, veikiantį elektroniniu principu”, - teigė G.Dukauskas, pristatydamas kūrybinės užduoties projektą.

Malūnėliui jis irgi naudojo liepos medieną, o dar prireikė laidų, tranzistorių, kondensatoriaus, varžos, baterijos, jungiklių, variklio ir klijų. Dirbant jam prireikė ne tik obliaus, kaltuko, bet ir siūlų.

Drožinėjimu G.Dukauskas susidomėjo nuo penktos klasės. Nuo tada jis nuolat varsto medžio meninio drožinėjimo studijos “Druvis” duris. Studijai vadovauja minėtas technologijų mokytojas ekspertas K.Bakutis.

Išdrožė medinę kaukę

Kretingos Salantų vidurinės mokyklos vienuoliktokas Martynas Untulis, kaip ir Gedas, įvertintas geriausiai iš visų dalyvių, pasakojo drožinėti pradėjęs virtuviniu peiliu. Namuose radęs malkų jas bandydavo pjaustinėti. Kuo toliau, tuo geriau sekėsi, kol perėjo prie sudėtingų kūrinių - skulptūrėlių.

Moksleivis tobulėja skulptoriaus Liudo Ruginio dirbtuvėse. “Nemažai darbų išpardaviau, jų yra išvežta į užsienį”, - pasakojo M.Untulis.

Pasidomėjome jo kūrinių kainomis. “Šventas Rokas - šimtas litų. Rūpintojėlis - irgi šimtas”, - lėtai įvertino kelias ant stalo išdėliotas skulptūrėles.

Kūrybinei užduočiai jis iš liepos medienos išdrožinėjo dekoratyvinę Užgavėnių kaukę. Tam prireikė kaltų ir peilio. Iš pradžių moksleivis aptašė medžio gabalą, po to jam suteikė pagrindines formas. Daugiausiai laiko M.Untulis sugaišo prie apdailos, kruopščiai iškaldamas šaržuoto veido bruožus.

Mokyklos maketas

Klaipėdos “Baltijos” vidurinės mokyklos dvyliktokas Karolis Grigaliūnas, olimpiadoje pelnęs pirmo laipsnio diplomą, pristatė savo mokyklos ir medžio dirbtuvių maketus. Anksčiau jis yra pagaminęs Klaipėdos dramos teatro maketą.

“Darbas reikalauja labai daug kruopštumo, tačiau tai geras būdas atitrūkti nuo realybės. Smagu klijuoti, kai nereikia skubėti, nespaudžia terminai”, - kalbėjo K.Grigaliūnas. Prie maketų praleisto laiko jis negaili. “Tai, ką išmoksiu, pravers ateity”, - įsitikinęs abiturientas.

Kūrybinei užduočiai, kurią reikėjo atlikti renginio metu, jis pasirinko švyturį. “Tai dekoratyvinis simbolis, primenantis uostamiestį, o taip pat namus”, - aiškino K.Grigaliūnas. Švyturį jis sukonstravo iš vatmano, kartono ir klijų, naudodamas braižybos reikmenis, skalpelį ir švirkštą. “Siūlių užpildymas švirkštu leidžia kruopščiai atlikti darbą, minimaliai rizikuojant klijų nuvarvėjimo”, - teigė dvyliktokas.

Arbatžolių pavyzdžiai

Mitybos specialistai apgailestavo, kad sveiko maisto skiltis sulaukė mažiausio dalyvių populiarumo. “Suvenyrus, aksesuarus kuriame juk ne kiekvieną dieną. O maistą valgome kasdien, ir net po kelis kartus”, - paradoksą įžvelgė mokytojai.

Jonavos Lietavos pagrindinės mokyklos aštuntokė Aušra Butrimavičiūtė, puikiai įvertinta komisijos narių, dalyvaudama olimpiadoje norėjo įrodyti, kad ir moksleiviai gali maitintis sveikai, pietums pasitenkinti ne vien traškučiais ir šokoladais.

Renginio metu ji iš morkų, obuolių, bananų, citrinų sulčių gamino salotas “Draugystė”. Namų darbams moksleivė pasirinko sveikatai naudingų arbatų analizę. Į olimpiadą A.Butrimavičiūtė atsivežė 16 arbatžolių pavyzdžių. “Man skaniausia yra ramunėlių arbata”, - teigė aštuntokė.

Gausiausioje - aksesuarų skiltyje dominavo merginos. Jos kūrė įmantrius diržus, kaklo papuošalus, drabužių puošybos elementus.

Tapo tiltu

Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorės pavaduotoja Nijolė Deksnienė pasakojo, kad ši olimpiada - puikus tiltas tarp bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo. “Vidurinėje mokykloje moksleiviai turi teorinę galimybę pasirinkti technologinę kryptį - tekstilės ir pan. Tačiau maža kaimo mokykla neišgali turėti visų šių sričių specialistų. Vaikai mokosi to, kurios srities mokytojas dirba”, - kalbėjo N.Deksnienė.

Pasak jos, per technologijų pamokas nesiekiama išugdyti aukštos klasės drožėjo. Svarbu, kad jis savo sugebėjimus mokėtų pritaikyti buityje.