Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kova dėl rektoriaus kėdės
2005-10-27
Aldona KIBIRKŠTIENĖ
Dar vienai kadencijai pasiryžęs vadovauti profesorius Ramutis Bansevičius sulaukė studentų atstovybės pasipriešinimo
Lapkričio 9 dieną baigiasi Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus akademiko Ramučio Bansevičiaus kadencija. Šiai aukštajai mokyklai jis vadovavo penkerius metus, dabar vėl žada dalyvauti rinkimuose. Daugiau pretendentų į universiteto vadovus nėra. 66 metų profesoriaus kandidatūrai pritarė KTU taryba ir senatas, tačiau rektoriui kol kas tenka įveikti KTU studentų atstovybės pasipriešinimą: iš 27 atstovybės parlamento narių 15 balsavo prieš rektoriaus kandidatūrą.
Kandidatūrą iškėlė trys fakultetai
Iki šiol Aukštojo mokslo įstatymas reglamentavo, jog rektoriaus pareigas galėjo užimti asmenys, kuriems rinkimų dieną buvo ne daugiau kaip 65 metai. Nuo rugpjūčio 1 dienos įsigaliojo šio įstatymo 31 straipsnio 6 dalies pataisa, teigianti, kad į šias pareigas gali pretenduoti ir vyresni asmenys, jei tam pritaria taryba, senatas ir studentų atstovybė.
KTU studijuoja arti 20 tūkstančių studentų, o į studentų atstovybę jų išrinkta tik 300. Abejojama, ar 15 jiems atstovaujančio studentų parlamento narių gali nuspręsti, kas geriausiai galėtų vadovauti jų universitetui. “Studentų atstovybė nepateikė konkrečių argumentų, neišsakė rimtesnių nepasitenkinimo priežasčių, - sakė R.Bansevičius. - Mano kandidatūrą iškėlė trijų fakultetų dėstytojai, tad sutikau dalyvauti rinkimuose. Dabar viskas priklausys nuo senato”.
Ekonomikos ir vadybos fakulteto studentų atstovybė pirmoji nutarė su rektoriumi ieškoti atviresnio dialogo - pasikvietė jį padiskutuoti apie universiteto problemas. “Su rektoriumi susitinku retai, bet žinau, kad jis - įžymus mokslininkas, puikus organizatorius, rūpinasi universitetu. Tvarka aukštojoje mokykloje nebloga, aš kaip našlaitis gaunu finansinę paramą”, - sakė ketvirtakursis Albertas Vainauskas. Trečiakursis Klaudijus Kašinskis teigė, kad jam svarbiausia, kokia yra fakulteto valdžia, dėstytojai, o rektoratas tegul vadovauja bendrai KTU strategijai.
Studentai nori socialinių garantijų
Būsimoji ekonomistė Ona Stasiulaitytė teigė: “Mums trūksta socialinių garantijų. Dauguma studentų, norėdami mokytis, privalo dirbti. Jie nepatenkinti, kad dėstytojai reikalauja lankyti praktinius užsiėmimus. Pageidautume lanksčiau sudaryti jų tvarkaraščius”. Studentams, besiskundusiems, kad kai kurie dėstytojai reikalauja cituoti jų paskaitų tekstą, nes kitaip neišlaikys egzamino, R.Bansevičius patarė: “Jei taip bus, parašykite man elektroninį laišką. Tokį dėstytoją nubausiu”. Profesūros kvalifikacija, sakė rektorius, - vienas opiausių klausimų, studentai turi aktyviai dalyvauti apklausose ir dėl jų išsakyti savo nuomonę. Rektorius pripažino, jog iš tiesų prasti studentų bendrabučiai, netobula paskolų skyrimo tvarka, kurią iš tiesų reikėtų tobulinti. “Rektorių konferencija yra parengusi aukštojo mokslo plėtros programą, ten daug pozityvių dalykų”, - sakė profesorius.
R.Bansevičius, kuris yra Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, 7 respublikinių premijų laureatas, 7 knygų, 300 išradimų, 15 patentų užsienyje autorius, studentams priminė ir KTU laimėjimus. “Mes - vienintelis universitetas, kuris pats užsidirba daugiau, nei gauna iš biudžeto. Glaudūs mūsų ryšiai su Lietuvos pramone. Už padarytus ūkiskaitinius ir mokslinius tiriamuosius darbus su Lietuvos ūkio subjektais gavome arti 5 mln. litų. Iš ES struktūrinių fondų gavome 42,5 mln. litų - tai tiek, kiek gavo visos aukštosios mokyklos kartu”, - sakė R.Bansevičius.
Kreipėsi į Seimą
Pasak KTU studentų atstovybės prezidento penktakursio Viliaus Sekevičiaus, 15 atstovybės parlamento narių nėra nusiteikę prieš rektoriaus asmenį, bet universitete mato nemažai blogybių. “Atsainiai žiūrima į universiteto įvaizdžio formavimą, mažėja stojančiųjų į KTU, maždaug pusė pirmakursių neišlaiko egzaminų”, - vardijo penktakursis.
KTU senato pirmininkas Rimvydas Žilinskas kreipėsi į Seimo Teisės departamentą, prašydamas paaiškinti: kaip elgtis, kai vykdant Aukštojo mokslo įstatymo pataisų nuostatą dėl 65 metų amžiaus cenzo, universiteto taryba, senatas ir studentų atstovybė neturi vieningos nuomonės. Seimo Teisės departamento paaiškinime, kurį pasirašė vyresnioji patarėja J.Andriuškevičiūtė, teigiama: “Pagal Aukštojo mokslo įstatymo 22 straipsnį studentai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. senato narių, pagal 24 straipsnį aukštosios mokyklos taryboje turi būti bent vienas studentų atstovas. Todėl reikalavimas gauti studentų atstovybės pritarimą gali būti vertinamas kaip pažeidžiantis proporcingumo principą, nes studentų atstovai turi teisę dalyvauti priimant senato, tarybos sprendimus dėl kandidato galimybės dalyvauti konkurse bei kaip savarankiškas subjektas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad studentų atstovybė ar kita studentų organizacija veikia kaip savarankiškos visuomeninės organizacijos, o ne kaip aukštosios mokyklos valdymo institucijos. “Todėl kelia abejonių nuostata, pagal kurią teisę užimti ar neužimti aukštosios mokyklos ar jos padalinių vadovų pareigas spręstų visuomeninės organizacijos”, - teigiama Seimo paaiškinime.
