Geriausi tarpukario J.Muralio kirpyklos meistrai tobulinosi Paryžiuje pas garsiausią pasaulyje šio amato meistrą, draugavo su Lietuvos elitu ir perduodavo savo žinias vaikams 

Tarpukario Lietuvoje šalies Prezidento, Vyriausybės narių, užsienio diplomatų žmonas, garsiąsias teatro primadonas, kitas įžymybes buvo galima pamatyti ne tik operos spektaklyje, bet ir pačioje žinomiausioje ir moderniausioje anuomet Juozo Muralio kirpykloje. Vyresniojo amžiaus kaunietės ir sovietmečiu tą pastatą Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvių sankirtoje vadino “Muralio kirpykla”. Mat toje pačioje vietoje sovietmečiu išties veikė kirpykla, tik buvo praradusi tarpukario veidą ir sielą.

Kaune gyvena garbaus amžiaus kirpėja, kurios vyras Juozas Rubšys buvo geriausias J.Muralio mokinys ir dirbo kartu su juo iki pat rusų okupacijos.  

Privataus muziejaus relikvijos  

Regina Rubšienė kartu su dukros šeima gyvena erdviame name, kurį po karo šešerius metus statė su savo vyru. “Žinoma, statėme ne mes, o darbininkai, tačiau tais laikais bet kokia statyba buvo verta žygdarbio. Juk klestėjo ponas “deficitas”, - kalbėjo Regina Rubšienė, atsargiai leisdamasi laiptais į namo rūsį, kuriame įrengtas tikrų tikriausias muziejus.

Čia pagarbiai išdėliota paties Juozo Rubšio, geriausio Juozo Muralio mokinio, iš Paryžiaus 1927 metais parsivežta speciali įranga ilgalaikėms garbanoms formuoti (iki tol nieko panašaus Lietuvoje nebuvo), neįprasta mūsų akiai priemonė plaukams džiovinti, įvairūs įrankiai šukuosenoms daryti ir kitokie prietaisai, kurių anuomet jokiose lietuviškose kirpyklose nebuvo.

Į Paryžių J.Rubšys vykdavo ne tik naujos įrangos parsivežti, bet ir stažuotis. Reginos Rubšienės įrengtame muziejuje saugomi vyro diplomai, kuriuos jis gavo tarptautinėse stažuotėse ir kirpėjų konkursuose. Beje, vienas iš diplomų liudija, kad J.Rubšys - aukštos klasės plaukų dažymo meistras.

Regina Rubšienė parodė nepaprasto grožio merginos nuotrauką. Pasirodo gražuolė - 1931 metų Pabaltijo mis. Ji estė. Šią merginą Kaune vykusiam konkursui šukavo Juozas Rubšys. Ir ne vien todėl, kad buvo nepaprastai gabus kirpėjas, bet ir todėl, kad vienintelis tuomet Kaune turėjo kaitinamąsias žnyples plaukams sukti.

“Jas naudojant reikėjo ypatingo rankų miklumo ir karščio pojūčio”, - aiškino Regina Rubšienė, demonstruodama, kaip anuomet buvo naudojamas minėtas įrankis. Parodė, kaip arti prie savo veido kirpėjas turėjo prikišti įkaitintas žnyples, kad įsitikintų, jog jau galima suimti jomis klientės plaukus.  

Mokėsi pas pasaulio kirpėjų karalių  

Juozas Muralis, pas kurį mokėsi Juozas Rubšys, kirpėjo amato kartu su broliu Povilu išmoko Petrapilyje, o pirmąją modernišką kirpyklą Kaune įsteigė 1920 metais. Netrukus J.Muralis ir jo mokiniai taip išgarsėjo, kad pas juos patekti buvo sunkiau nei pas patį Lietuvos Prezidentą. Vienas žinomiausių J.Muralio mokinių buvo J.Rubšys, turėjęs savo kirpyklą ir gausią klientūrą.

“Jo nuolatinės klientės buvo Antano Smetonos ir Stasio Lozoraičio (tėvo) žmonos, operos solistės, kitos garsios ponios, - pasakojo apie savo vyrą ponia Regina. - Mat jis važiuodavo stažuotis į Paryžių pas mesjė Antuaną Cirplikovskį - pasaulio kirpėjų karalių ir menininką, kuris turėjo savo kirpimo salonus beveik visose pasaulio šalyse, važiuodavo pagal iškvietimus šukuoti įvairių šalių karalienes. Net JAV prezidento Franklino Ruzvelto žmona tik jam patikėjo nukirpti savo gražiąsias kasas. Beje, jis parinkdavo savo klientėms ne tik šukuosenas, plaukų spalvą, bet ir medžiagas suknelėms”.

Regina Rubšienė tvirtino, kad ano meto kirpėjai buvo nepaprastai išsilavinę žmonės, draugavę su menininkais, literatais, diplomatais. “Mano vyras mokėjo kelias užsienio kalbas, daug keliavo po pasaulį, iš visur parsiveždamas meno leidinių. Jo draugai buvo žinomas anuomet grafikas Vytautas Kazimieras Jonynas, dailininkas Rimtas Kalpokas. Jis bendravo su garsiuoju rusų dainininku Fiodoru Šaliapinu, Kipru Petrausku ir jo žmona aktore Elena Žalinkevičaite, kitais meno žmonėmis”, - pasakojo Regina Rubšienė.

Jos žodžius patvirtino ant sienų namuose kabantys garsių dailininkų dovanoti tapybos ir grafikos darbai, žinomų žmonių nuotraukos su dedikacijomis.  

Trečias kartas nemelavo  

Pirmą kartą su savo būsimuoju vyru ponia Regina susitiko tuomet, kai jai tebuvo 15 metų. “Mano sesuo tuo metu rengėsi tapti kirpėja. Tad paprašė būti jos modeliu egzaminų metu. Štai tuomet pirmą kartą pamačiau Juozą Rubšį - jauną, elegantišką ir galantišką vyriškį, - prisiminė Regina Rubšienė. - Antras mūsų susitikimas įvyko po kelerių metų Rotušėje, kur vyko kažkoks Kirpėjų korporacijos balius. Mane tenai nusivedė sesė. Vėl pamačiau Juozą - linksmas ir gražus jis šokdino kitas merginas, bet ne mane. Tačiau trečias kartas, kaip sakoma, nemelavo”. 

Tas trečias susitikimas įvyko Elenos Zinkevičienės kirpykloje “Gražina” (Maironio gatvėje). Čia pas garsiąją meistrę būsimoji kirpėja Regina mokėsi amato. Ši kirpykla, beje, taip pat buvo populiari - ateidavo plaukų tvarkytis angeliško, anot ponios Reginos, charakterio generolo Vinco Vitkausko žmona, diplomatinio korpuso dailiosios lyties atstovės. “Prisimenu, artėjant karui, anglų diplomato žmona pareiškė norinti išmokti kirpėjos amato, nes sakė, neaišku, kaip netrukus pakryps gyvenimas. Tuomet mane toks diplomato žmonos prašymas suglumino, tačiau vėliau aš įvertinau šios moters gilią išmintį”, - prisipažino ponia Regina.

Prasidėjus rusų okupacijai ir buvusiai kirpyklos savininkei pasitraukus į Vakarus, Juozas Rubšys tapo naujuoju jos šeimininku, o Regina tuo metu dirbo kirpyklos vedėja. Kartą ilgai po darbo užtrukusią jauną vedėją J.Rubšys pasisiūlė palydėti namo. Taip prasidėjo jų pažintis, 1944 metais pasibaigusi vedybomis.  

Veržėsi pas Muralį ir jo mokinius  

Garsiąją Kauno kirpyklą Laisvės alėjoje, buvusio “Pieno centro” administracinėse patalpose, Juozas Muralis įrengė 1931 metais. Populiarusis kirpėjas į moderniausiais Lietuvoje įrengimais aprūpintą kirpyklą pakvietė dirbti vieną iš savo brolių - Kazį ir Juozą Rubšį, jau turėjusį savo kirpyklą. Jie trise įkūrė akcinę bendrovę M-R-M, ir ši kirpykla suklestėjo.

Tai buvo prašmatni kirpykla, tviskėte tviskėjusi švara. Prie lauko durų klientus (pirmajame aukšte buvo kerpami vyrai, o antrajame - moterys) sutikdavo pasitempęs šveicorius ir palydėdavo į modernų kirpyklos saloną. Plaukai buvo dažomi, kerpami, džiovinami, šukuojami atskirose kabinose su užtraukiamomis užuolaidėlėmis. Buvo ir manikiūrininkių.

Kirpykloje dirbo visi trys savininkai, J.Muralio žmona ir devyni samdomi darbuotojai. Visi jie buvo nepaprastai kultūringi specialistai, išmanantys etiketą, psichologiją, mokėję po keletą užsienio kalbų. Jų darbo sąlygos buvo labai geros. Visas personalas turėjo poilsio kambarį, gaudavo didelius atlyginimus (kirpėjas uždirbdavo apie 300 Lt, o pusbačius vyrai anuomet galėjo nusipirkti ir už 20-60 Lt). Beje, kirpyklos paslaugomis naudojosi pasiturintys ir turtingi žmonės. Pavyzdžiui, pusmetinis sušukavimas anuomet kainavo 60 Lt. Tai buvo didžiuliai pinigai.

Pirmą kartą Juozą Muralį ponia Regina pamatė savo vestuvėse. “Jis man paliko labai gerą įspūdį - apsiskaitęs, gražios laikysenos, taisyklingų veido bruožų, labai mandagus. Su juo buvo galima kalbėti bet kokia tema. Ano meto kirpėjai savo išsilavinimu gerokai pranoko dabartinius kirpėjus”, - įsitikinusi Regina Rubšienė.

Ilgainiui Juozas Rubšys tapo tikras kirpėjų karalius, nes Juozas Muralis kirpo ir šukavo vis rečiau, nors norinčiųjų pas jį patekti buvo daugybė. Ypač daug klienčių užplūsdavo kirpyklą operos premjeros dieną. “Ach, kokios anuomet būdavo premjeros... Vyrai ateidavo į teatrą, vilkėdami smokingais, o moterys - pasidabinusios vakarinėmis suknelėmis, pasipuošusios brangenybėmis, kvepiančios prancūziškais “parfumais”. Prieš premjerą daugybė moterų stengdavosi susišukuoti pas Juozą Rubšį, kuris puikiai išmanė savo darbą ir todėl buvo tiesiog garbinamas”, - dalijosi prisiminimais Regina Rubšienė.

Po karo, kai kirpykla buvo nacionalizuota, joje dirbo vienos moterys. Tiesa, buvo vienas kirpėjas vyras, pas kurį kiekvieną dieną nusidriekdavo eilė klienčių. Tas kirpėjas buvo Juozas Rubšys.  

Neišskyrė nė mirtis  

Sovietmečiu Juozas ir Regina Rubšiai įsikūrė Vilijampolėje, užaugino dvi dukras ir sūnų. Susilpnėjus sveikatai, Juozas Rubšys nebegalėjo intensyviai dirbti. Mirė anksti - 62 metų. Reginai tuo metu tebuvo 48. Tačiau ji nenuleido rankų - tapo žinoma Kaune kirpėja modeliuotoja, dalyvavo tarptautiniame kirpėjų konkurse Budapešte. Tiesa, tik garbės svečio teisėmis, tačiau sovietmečiu tai buvo fantastinis pasiekimas. Reginą Rubšienę dar iki šiol atsimena daugybė Kauno moterų, kurių plaukus lietė talentingos kirpėjos rankos. Beje, pats Juozas Rubšys jos rankas vadino “auksinėmis”.

Rubšių dukra Rasa taip pat tapo žinoma kirpėja modeliuotoja, o Rita, baigusi tiksliuosius mokslus, irgi išmoko kirpimo ir šukavimo paslapčių. Senelių ir mamų pėdomis dabar seka anūkai Juozas ir Ramunė, tęsdami žinomos Kaune kirpėjų dinastijos tradicijas. Beje, ir garsiojo Juozo Rubšio tėvas buvo kirpėjas. Tad jau ketvirta Rubšių karta renkasi kirpėjo profesiją.

Juozo Muralio sūnus, gyvenantis Kaune, dvi garsiojo kirpėjo vilnietės dukros nenuėjo tėvo pramintu keliu - pasirinko kitas specialybes. Beje, Juozas Muralis, jo žmona ir Juozas Rubšys, žinomiausi tarpukario Kauno kirpėjai, palaidoti tose pačiose, Eigulių, kapinėse.