Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Kėdainių ”bojarinas užsimojo valdyti Lietuvą (2)
2004-08-12
Stasys GUDAVIČIUS
V.Uspaskichui milijonus sukrovė ofšorinė kompanija, dirbusi dujų versle
Bene mįslingiausia su Viktoru Uspaskichu susijusi istorija - apie “Jangilą”.
Ši įtartiną veiklą vykdžiusi ofšorinė kompanija vartė šimtus milijonų, uždirbtų iš tarpininkavimo tiekiant rusų dujas į Lietuvą.
Manoma, kad didesnė dalis jų nusėdo V.Uspaskicho kišenėse.
Veikė Lietuvoje, bet registruota kitur
Tarptautinė verslo bendrovė “Jangila Incorporated” buvo įsteigta 1995 metų birželio 8 dieną Didžiosios Britanijos Virdžinijos salose.
Tai mokesčių lengvatų teritorija, kur įregistruotos bendrovės moka itin mažus mokesčius arba jų nemoka visiškai. Tokia sistema vadinama ofšoru.
Bendrovės “Jangila” įkūrėjas ir vienintelis akcininkas - Kėdainiuose gyvenantis Erlandas Petrūnas.
Lietuvoje “Jangila” nebuvo registruota, tačiau mūsų šalyje ji 1995 -1997 metais vykdė ūkinę-komercinę veiklą.
Bendrovė užsiėmė itin pelningu verslu - didmenine prekyba gamtinėmis dujomis.
Ji taip pat tarpininkavo atsiskaitant už gamtines dujas tarp bendrovės “Lietuvos dujos” ir Rusijos koncerno “Gazprom”.
Be to, “Jangila” prekiavo maisto produktais ir vartojimo prekėmis, tarpininkavo atsiskaitant už elektros energiją tarp “Lietuvos energijos” ir “Achemos” bei “Panevėžio stiklo”.
Įtariama, kad iš viso “Jangilos” pajamos per tuos kelerius metus siekė 271 milijoną litų. Iš jų 213 mln. litų “Jangila” uždirbo iš tarpininkavimo tarp “Lietuvos dujų” ir “Gazprom”.
“Jangilai” įgaliojimus perdavė “Vikonda”
Kaip “Jangila” susijusi su V.Uspaskichu? Tą įrodo keletas dokumentų, liudijančių, kaip ofšorinėje zonoje įregistruota kompanija plovė Lietuvoje iš tarpininkavimo parduodant dujas gaunamus pinigus.
1996 metų gruodžio 20 dieną koncernas “Vikonda”, kurios steigėjas ir akcininkas yra V.Uspaskichas, sudarė sutartį Nr. IGLI-97 su Rusijos akcine bendrove “Gazprom” dėl gamtinių dujų į Lietuvą eksportavimo ir tarpininkavimo jas parduodant.
O “Vikonda” ir “Jangila” dar anksčiau sudarė kelias sutartis: 1995 metų liepos 1 dieną Nr. 95/5-1, 1996-ųjų birželio 10 dieną Nr. 96/7-1 ir 1997 metų spalio 27 dieną Nr. 97/7-4. Jomis visus savo įgaliojimus ir įsipareigojimus, susijusius su gamtinių dujų tiekimu ir pardavimu, “Vikonda” perdavė “Jangilai”.
Be kita ko, “Vikonda” įgaliojo “Jangilą” tarpininkauti atsiskaitant maisto prekėmis už iš “Gazprom” gautas dujas.
“Vikonda” formaliai pirko iš “Gazpromo” dujas, jas eksportavo į Lietuvą ir tarpininkavo parduodant jas čia, imdama nemenką mokestį. Tačiau visus šiuos piniginius reikalus tvarkė ne “Vikonda”, o “Jangila”, registruota ne Lietuvoje, todėl nemokėjusi mokesčių ir taip susikrovusi milijonus.
Įtariama, kad pasirašydami tarpininkavimo sutartis ir pervesdami pinigus įstatymus galėjo pažeidinėti “Lietuvos dujų” atsakingi pareigūnai.
Įpainioti mokesčių inspektoriai ir teisėjai
Pagal Lietuvos įstatymus iš neteisėtos veiklos gautos pajamos turėtų būti konfiskuotos. Tačiau dėl kai kurių mįslingų aplinkybių “Jangilos” atveju taip neįvyko. Tiesa, rimtų bandymų tai daryti būta, bet jie atsimušdavo į įvairių teisėsaugos instancijų sieną.
1997 metų spalio 20 dieną Panevėžio apygardos prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą “Dėl neteisėtos “Jangilos” veiklos”.
Tiriant bylą Panevėžio apygardos prokuratūra buvo įpareigojusi Kauno apskrities mokesčių inspekciją išieškoti iš “Jangilos” neteisėtai įgytas lėšas bei pareikšti civilinį ieškinį.
Tačiau Kauno mokesčių inspekcija net neparengė tokio ieškinio. Tik praėjus kuriam laikui ji nutarė už finansinius pažeidimus nurašyti nuo koncerno “Vikonda” sąskaitų 60 tūkst. litų.
Tada pati Panevėžio apygardos prokuratūra pareiškė 271 mln. litų ieškinį “Jangilai”. Tai padaryta 1999 metų birželio mėnesį. Būtent tiek ši firma užsidirbo per visą savo veiklos Lietuvoje laikotarpį, nemokėdama į biudžetą jokių mokesčių.
Panevėžio apygardos teismo teisėjui Vyliui Kryževičiui ieškininis pareiškimas pirmą kartą buvo įteiktas 1999 metų liepos 3 dieną, tačiau teisėjas pareiškimą priimti atsisakinėjo, nurodinėdamas ištaisyti įvairius neva buvusius trūkumus.
Tik po Apeliacinio teismo nutarties, panaikinusios Panevėžio apygardos teismo sprendimą ieškinio nepriimti, spalio 21 dieną V.Kryževičius pareiškimą pagaliau priėmė ir paskyrė bylos nagrinėjimą 2000-ųjų gegužės 25 dieną.
Teismo dieną paaiškėjo, kad “Jangilai” apie bylos nagrinėjimą nebuvo pranešta. Taip pat buvo sakoma, kad “Jangilos” vadovas E.Petrūnas gyvena Maskvoje. Dėl to bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2001 metų vasario 8 dienos.
Ieškinys užstrigo teismų labirintuose
Dėl bylos vilkinimo 2000 metų gegužės pabaigoje tuometinis Generalinis prokuroras Kazys Pėdnyčia netgi kreipėsi į Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių. Bet viskas veltui.
2001 metų vasario 12 dieną Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad didžiausias Lietuvos teisėtvarkos istorijoje privačiai įmonei pateiktas Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro Justino Pupkos pasirašytas ieškinys šiame teisme nebus nagrinėjamas, nes ši byla nėra teisminga Lietuvos jurisdikcijai. Buvo patenkintas “Jangilos” prašymas bylą nagrinėti ne Lietuvoje, o pagal bendrovės registravimo vietą bei atsakovo gyvenamąją vietą.
Nors “Jangilos” prezidentas E.Petrūnas buvo registruotas Kėdainiuose, jo advokatas teigė, kad jis gyvena Maskvoje, o pati “Jangila”, kaip minėta, registruota ofšorinėje Virdžinijos salų zonoje.
Panevėžio apygardos teismas, priimdamas tokią nutartį, be kita ko, rėmėsi Aukščiausiojo Teismo senato 2000 metų gruodžio 21 dienos nutarimu “Dėl LR teismų praktikos, taikant privatinės teisės normas”. Byla neteisminga Lietuvos teismams buvo laikoma dėl to, kad teismo sprendimą reikėtų vykdyti užsienio valstybėse, o jose neva nebus įmanoma Lietuvos teismų sprendimų legalizuoti.
Panevėžio apygardos prokuratūra teismo sprendimą apskundė Apeliaciniam teismui. Skunde buvo nurodyta, kad galimas ir dalinis sprendimo vykdymas Lietuvoje, nes įvairiose Lietuvos įmonėse “Jangilai” priklausė apie 9 mln. litų turto.
2001 metų kovo 30 dienos nutartimi Apeliacinis teismas prokuratūros skundą atmetė, nepateikdamas išsamesnių paaiškinimų, ir paliko galioti apygardos teismo sprendimą. Tuo būdu buvo užkirstas kelias civilinio proceso tvarka išieškoti iš “Jangilos” Lietuvos valstybei padarytą stambią turtinę žalą.
Tikino žalos valstybei nepadaręs
Dar iki Panevėžio apygardos teismo sprendimo Generalinėje prokuratūroje lankėsi tuomet jau Seimo narys V.Uspaskichas.
Jis įtikinėjo, kad “Jangila” veikė teisėtai ir jokios žalos valstybei nepadarė. Pasak jo, tai įrodo Valstybės kontrolės atliktas tyrimas. Vėliau prokuratūra išsiaiškino, kad Valstybės kontrolės akte rašoma apie kitą, Airijoje registruotą “Jangilą”, kuri nieko bendra su teisme nagrinėjama civiline byla neturi.
V.Uspaskichas vėliau tvirtino, kad baudžiamoji byla “Jangilai” iškelta dėl 1996-2000 metais valdžiusių konservatorių politinių motyvų. Jis neigia, kad “Jangila” yra jo bendrovė, nors yra informacijos, jog pirkdamas įvairias Lietuvos įmones, V.Uspaskichas mokėjo iš “Jangilos” sąskaitose buvusių pinigų.
Teisėsauga turi informacijos ir apie tai, kad “Jangilos” prezidentas E.Petrūnas sudarinėjo su kai kuriais fiziniais asmenimis (pavyzdžiui, kėdainiškiais A.Jasaityte, D.Markeliu ir kitais) pavedimo sutartis.
“Jangila” jiems už pavedimų vykdymą buvo įsipareigojusi sumokėti 15 tūkstančių litų, tačiau jokia administracinė nuobauda dėl nelegalaus darbo E.Petrūnui nebuvo paskirta, nes minėti asmenys nurodė bendrovėje nedirbę, nors yra jų parašai ant pavedimo sutarčių.
Iškelti baudžiamąją bylą už melagingus parodymus ir atlikti tyrimą Panevėžio apygardos prokuratūra neturėjo galimybių, nes informacija iš Darbo inspekcijos atėjo jau suėjus senaties terminui.
Domėjosi dviejų šalių specialiosios tarnybos
Dujų verslą “Jangila” nutraukė 1997 metų liepą, kai Seimas nutarė 29 procentų tarifu apmokestinti lėšas, pervedamas ofšorinėms įmonėms už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes.
“Jangilos” veikla domėjosi kelios Lietuvos bei Latvijos specialiosios tarnybos. Buvo nustatyta, kad V.Uspaskicho patikėtiniu laikomas E.Petrūnas ir šios bendrovės buhalterė Audronė Jasaitytė nuo 1995 iki 1997 metų iš Latvijos į Lietuvą kontrabandos būdu nuolat įveždavo dideles grynųjų pinigų sumas. Manoma, kad iš viso į Lietuvą buvo įvežta nuo 10 iki 50 mln. dolerių grynųjų pinigų.
Grįžtančius iš Latvijos E.Petrūną ir A.Jasaitytę saugodavo apsaugos vyrai. Pinigai būdavo paimami iš Rygos “Hansa” banke buvusių “Jangilos” sąskaitų. Mažiausia paimta suma - 100 tūkst., didžiausia - 1 mln. JAV dolerių.
Įtariama, kad būtent taip pinigai ir galėjo patekti į V.Uspaskicho kišenę.
Šią bylą tyrė Valstybės saugumo departamento Panevėžio apygardos pareigūnai, tačiau prokuratūrai dokumentus perduoti atsisakydavo.
Bankui vadovavo dabartinis Kėdainių meras
Operatyviniais duomenimis, didelės grynųjų pinigų sumos 1995-1997 metais buvo imamos ir iš Ūkio banko Kėdainių skyriuje buvusių ofšorinių bendrovių sąskaitų. Tuo metu Ūkio banko Kėdainių skyriui vadovavo dabartinis Kėdainių meras Viktoras Muntianas.
Jis laikomas V.Uspaskicho statytiniu. V.Muntianas yra turtingiausio Seimo nario įsteigtos ir vadovaujamos Darbo partijos pirmininko pavaduotojas.
Prokurorai įtaria, kad iš ofšorinių bendrovių sąskaitų pinigai būdavo paimami klastojant dokumentus. Paimant pinigus pasirašydavo užsienio piliečiai, kurių tuomet net nebuvo Lietuvoje. Tačiau to nepavyko įrodyti, nes prokuratūra negavo užsienio piliečių rašysenos pavyzdžių.
Prokuroras J.Pupka teigė, kad dėl įstatymų netobulumo nebuvo įmanoma patikrinti versijos, ar “Jangila” nebuvo finansinių grupuočių pinigų plovimo tarpininkė. Iš Virdžinijos salų nelabai išsamų atsakymą prokuratūra gavo tik po 2 metų, kai išsiuntė paklausimą, o iš JAV apskritai negavo. Dėl to nebuvo įmanoma nustatyti “Jangilos“ ir “Vikondos” įgytų pinigų kilmės ir kaltus asmenis bausti už pinigų plovimą.
Pasak J.Pupkos, pats verslininkas, gavęs didžiules pinigų sumas iš ofšorinių bendrovių, turėtų įrodyti legalią pinigų kilmę.
Mįslingos paskolos
Žinoma, kad pirmąsias didžiules paskolas su V.Uspaskichu susijusios įmonės pradėjo gauti 1995 metais. Jas suteikė JAV įregistruota ofšorinė bendrovė EPP.
Tuo metu mažai kam žinomas V.Uspaskichas be jokių garantijų iš EPP kelis kartus gavo milijono dolerių ir didesnes paskolas. Duodama šias paskolas pati EPP buvo nemoki, nesugebėjo atsiskaityti su JAV mokesčių inspekcija.
Prokuratūros duomenimis, už šiuos pinigus buvo perkamos įvairios Lietuvos įmonės.
Tad tos mįslingos paskolos bei iš “Jangilos” uždirbti milijonai tapo tuo pagrindu, kuris leido V.Uspaskichui tapti Kėdainių valdovu, laimėti šio krašto simpatijas ir kartu su savo partija tapti populiariam visoje šalyje.
Kitame “Kauno dienos” numeryje skaitykite, kaip ir iš kokių pinigų gimė V.Uspaskicho koncernas “Vikonda”, kaip buvo tiriama jam priklausančios “Krekenavos agrofirmos” byla.
