Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Kauno radijas ir televizija skaičiuoja paskutinius mėnesius
2006-12-15
Remigijus JURGELAITIS
Po Valstybės kontrolės įspėjimų neefektyviai naudojant biudžeto lėšas nuspręsta uždaryti LRT Kaune įsteigtą viešąją įstaigą
Kitų metų pavasarį Kaune bus likviduota Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) prieš kelerius metus įsteigta viešoji įstaiga “Kauno radijas ir televizija” (KRT). Ketinama atleisti daugiau kaip 30 darbuotojų bei antruoju LTV kanalu nebetransliuoti Kauno regiono žinių, kitų laidų.
Tokį sprendimą priėmė LRT taryba, nors jam prieštaravo kai kurie nariai. “Manau, kad buvo galima rasti mažiau skausmingų išeičių”, - įsitikinęs Tarybos pirmininkas Romas Pakalnis. Oficialios viešosios įstaigos uždarymo priežastys - Valstybės kontrolės išvados. Jose teigiama, kad skirdamas lėšų KRT visuomeninis transliuotojas neefektyviai naudoja biudžeto asignavimus. Nuostolių LRT patyrė ir viešajai įstaigai perdavusi valstybės turtą.
Neoficialiai teigiama, kad toks Tarybos sprendimas tenkina dabartinį KRT vadovą Petrą Garnį, kuris siekė visiškos nepriklausomybės nuo LRT.
Pats P.Garnys neigia KRT pagrindu ketinantis kurti privačią bendrovę, gaminsiančią TV produkciją.
Prisiėmė pernelyg daug įsipareigojimų
LRT taryba po ilgų diskusijų nusprendė pritarti LRT vadovybės sprendimui uždaryti KRT. “Nebuvo lengva. Kai kurie nariai prieštaravo. Ir man atrodė, kad gali būti kitokių sprendimų. Galbūt Valstybės kontrolės nurodytus trūkumus įmanoma pašalinti kitais būdais, tačiau sprendimas jau priimtas”, - sakė R.Pakalnis.
LRT vadovai pasiūlė vienintelį kelią, tam pernelyg neprieštaravo KRT direktorius. Sprendimas likviduoti viešąją įstaigą grįstas Valstybės kontrolės išvadomis.
Jose teigiama, kad LRT pagal sutartį KRT įsipareigojo atlyginti už kai kurių laidų rengimą, mokėti keturių ūkio darbininkų atlyginimus bei padengti komunalines išlaidas. Vien 2005 m. LRT už komunalinius patarnavimus KRT sumokėjo per 40 tūkst. litų.
Nurodoma, kad KRT pernai vien už LTV2 kanalu transliuotą reklamą gavo daugiau nei 1 mln. 700 tūkst. pajamų, nors reklamos transliavimo išlaidas apmokėjo LRT.
Be to, LRT nuostolių patyrė ir dėl panaudos būdu KRT perduoto turto Kauno centre. Vien pernai - daugiau nei 70 tūkst. litų. Kai kurias veltui perleistas patalpas KRT išnuomojo ir už tai gavo papildomų pajamų. Valstybės kontrolė įpareigojo pašalinti šiuos trūkumus.
Neketina rodyti žinių iš Kauno
LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis sakė matęs vienintelę trūkumų pašalinimo galimybę - likviduoti viešąją įstaigą. “Kaune paliksime tik korespondentų punktą. Tam pritarė taryba. Valstybės kontrolė padarė aiškią išvadą, kad dėl KRT patiriame finansinių nuostolių”, - atkreipė dėmesį LRT generalinis direktorius.
LRT įstatymas draudžia antruoju TV kanalu transliuoti reklamą, o KRT išgyvendavo iš komercinių pajamų, už laidas nebuvo mokama. “Galbūt buvo galimybė rengti užsakomuosius reportažus, tačiau tai - irgi reklama. Tokių dalykų neturėtų būti”, - išeičių nematė K.Petrauskis.
Viešosios įstaigos reorganizavimą į korespondentų punktą ketinama baigti iki gegužės pabaigos. “Negaliu prognozuoti, ar KRT kuriamos laidos liks LTV2 eteryje, nedalijame jokių garantijų. Kūrybiniai darbuotojai turės galimybę steigti prodiuserines kompanijas ir kaip kiti, siūlyti savo laidas”, - sakė K.Petrauskis. Jis neslepia, kad LRT toliau tikrai neketina rodyti Kauno žinių.
Tokiai LRT vadovybės pozicijai prieštaravo keli tarybos nariai. Tarp jų - pirmininkas Romas Pakalnis ir jo pavaduotoja Diana Vilytė. “Manau, kad neišanalizavome visų įmanomų variantų. Yra būdų, kaip visuomeninį transliuotoją išlaikyti Kaune, kaip tenkinti viešąjį interesą”, - įsitikinusi pirmininko pavaduotoja. Jos nuomone, Valstybės kontrolės išvados nėra rimtas pagrindas panaikinti viešąją įstaigą. Be to, tarybos narė ragino išklausyti visuomenės, ypač kauniečių, nuomonę.
“Nemanau, kad buvo pažeistas viešasis interesas. Kažkokiu būdu ir toliau bus atspindėtas Kauno gyvenimas. Kaip ir kitų šalies miestų gyventojai, kauniečiai gaus tokią pačią informaciją. Iki šiol šis miestas turėjo išskirtinę poziciją, dabar ją praranda”, - pripažino tarybos pirmininkas R.Pakalnis.
Vadovas galvoja apie savo firmą?
Kai kuriuos tarybos narius nustebino KRT vadovo Petro Garnio laikysena. Anot jų, direktorius nerodė jokios iniciatyvos ir tylomis pritarė įstaigos likvidavimui. Kas lėmė tokią jo poziciją, P.Garnys neatskleidžia.
“Įstatymas yra įstatymas, - tarybos sprendimas nė kiek nenustebino P.Garnio. - Antruoju kanalu negali būti transliuojama reklama, todėl buvo vienintelė išeitis”. KRT sukurta iki antrojo kanalo starto, o savo laidas transliuodavo komercinėse televizijose, tačiau P.Garnys teigia, kad grįžti prie tokio veiklos modelio nebuvo naudinga. “Tai reikia svarstyti iš naujo. Manau, kad rasime geriausią išeitį”, - P.Garnys neatsakė, kodėl nepateikė jokių viešosios įstaigos išsaugojimo pasiūlymų.
Neoficialiai teigiama, kad P.Garnys neketina trauktis iš TV verslo, esą rengiasi kurti televizijos laidas kuriančią kompaniją, tačiau jis to oficialiai nepatvirtina. “Kiekvienas kūrėjas gali siūlyti savo laidą, o LRT - ją įsigyti. Negaliu pasakyti, ar ir toliau liksiu TV versle. Turiu apgalvoti visus žingsnius”, - teigė P.Garnys. Tačiau jis neatmetė galimybės, kad privačią prodiuserinę kompaniją steigs kiti KRT kūrybiniai darbuotojai.
P.Garnys neatskleidžia, kam atiteks KRT kurtų laidų autorinės teisės, kitaip tariant, galimybė jas kurti uždarius viešąją įstaigą. Tačiau žada atsiskaityti su visais laiku atlyginimų negaunančiais darbuotojais.
Pats P.Garnys, vadovaudamas KRT, sugebėjo pasistatyti namą prestižiniame Kauno rajone.
Išgyveno iš politikų “dotacijų”
Valstybės kontrolės išvados ne pirmą kartą atskleidė P.Garnio gebėjimus sudaryti abejotinas sutartis. “Kauno diena” rašė, kad miesto Taryba prieš kelerius metus su viešąja įstaiga “Kauno radijas ir televizija” buvo sudariusi bendradarbiavimo sutartį, kurios vertė - apie 700 tūkstančių litų. Ši istorija sudomino teisėsaugos institucijas, ir byla pasiekė teismą.
Po kelių teismo posėdžių televizijos atstovai kreipėsi į Savivaldybę, kad sutartis būtų nutraukta. Tačiau “Kauno radijas ir televizija” liko skolinga apie 472 tūkstančius litų. Prokuratūros atstovai pareikalavo, kad būtų sudarytas pinigų grąžinimo grafikas. Tik po to, kai jis buvo patvirtintas, prokurorai atsiėmė savo ieškinį.
Tyrimą atlikę pareigūnai buvo įsitikinę, kad Savivaldybė, sudarydama sutartį su “Kauno radiju ir televizija”, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Savivaldybės atstovai šiuos kaltinimus neigė. Ginčams persikėlus į teismą, viešosios įstaigos turtas buvo areštuotas.
Teigiama, kad ir šį kartą P.Garnys reikalavo, kad viešoji įstaiga nebūtų likviduojama iki rinkimų, priešingu atveju, esą nepavyktų įvykdyti įsipareigojimų politikams.
Kituose regionuose rekonstruoja padalinius
Kituose šalies regionuose LRT stiprina savo padalinius. Praėjusio mėnesio pradžioje Alytuje iškilmingai atidarytas Lietuvos radijo ir televizijos korespondentų punktas. Metus trukusi Alytaus biuro statyba ir įrengimas LRT kainavo 0,5 mln. litų.
K.Petrauskis teigė, kad Alytuje dirbantys korespondentai rengs reportažus ne tik iš Dzūkijos, bet ir iš Baltarusijos, Kaliningrado ir Lenkijos. Kol kas Alytaus biure dirba tik žurnalistė Rūta Lankininkaitė ir operatorius Jonas Griškonis, tačiau ateityje turėtų dirbti daugiau žmonių.
Ankstesniais metais LRT rekonstravo biurus Klaipėdoje ir Šiauliuose. 2007-aisiais numatoma įrengti biurą Panevėžyje.
Ar KRT uždarymas neprieštarauja bendrai LRT plėtros strategijai? “Dar kartą noriu pakartoti, kad normalias darbo sąlygas turės ir Kauno žurnalistai. Naujienas siekiame transliuoti iš visos Lietuvos. Ketiname rekonstruoti patalpas, kuriose dabar įsikūrusi KRT”, - žada K.Petrauskis. Tiesa, investicijas gali stabdyti tai, kad iki šiol nėra galutinai išpręstas pastato nuosavybės klausimas.
Kauno korespondentų punktas galės naudotis ir visa KRT technine baze, kuri pastaruoju metu gerokai atnaujinta. LRT kol kas neplanuoja įdarbinti visų atleidžiamų KRT darbuotojų.
Pasitvirtino intelektualų prognozės
Reorganizuoti Lietuvos radiją ir televiziją prieš kelerius metus pradėjo tuometinis jos vadovas Valentinas Milaknis. 2003-iųjų kovą atsistatydinusio vadovo sprendimai kėlė visuomenės pasipiktinimą.
Kauno intelektualai ir kiti visuomenės veikėjai priešinosi LRT siekiams panaikinti visuomeninės televizijos padalinį Kaune. Vienas iš motyvų buvo, kad ši televizija tragiškomis 1991-ųjų sausio dienomis sugebėjo būti pagrindine Lietuvos televizija. Nepaisant to, siekiant taupyti lėšas, nuspręsta Kaune įsteigti viešąją įstaigą “Kauno radijas ir televizija”, kuri, kitaip nei lig tol, kurtų daugiausiai regionines programas.
Tuomet neigta, kad galiausiai bus panaikintas Kaune veikęs televizijos padalinys.
