LTOK prezidentas A.Poviliūnas Vilniaus ir kitų miestų sporto vadovams siūlė lygiuotis į kauniečius

Kartu su 2004 metais baigiasi ir dar vienas olimpinis ciklas, kurio ritmu gyvena ir sportuoja geriausieji šalies atletai. Kaunas turi kuo didžiuotis - jis išsaugojo sportiškiausio Lietuvos miesto vardą, laimėjęs 2001-2004 metų šalies jaunučių, jaunių ir jaunimo, taip pat moksleivių sporto žaidynes.

“Kaunas - Lietuvos sporto karalius”, - vertindamas kauniečių nuopelnus pareiškė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artūras Poviliūnas.

Pergales gimdo konkurencija

“Per ketverius metus ne tik išlaikėme pozicijas, bet ir padidinome atotrūkį nuo Vilniaus, - didžiavosi Kauno savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Albinas Grabnickas. - Siekiant rezultatų labai naudinga yra sportininkų konkurencija, kuri tarp Vilniaus ir Kauno kasmet stiprėja”.

Kauno sportininkai per ketverių metų olimpinį ciklą surinko 81347,1 taško, Vilniaus - 76472,62. Kauniečiai pagrindiniams varžovams nepralaimėjo nė karto, įveikė juos 2001, 2002, 2003 ir 2004 metais. Šiemet Kaunas surinko 15911 taškų, Vilnius - 15191,73. Sostinės kūno kultūros ir sporto skyriui vadovauja Lietuvos futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Algimantas Liubinskas.

2004 metų Lietuvos moksleivių sporto žaidynių pirmosios miestų grupės rezultatai: 1. Kaunas - 1550 taškų, 2. Vilnius - 1466, 3. Panevėžys - 1452, 4. Šiauliai - 1220, 5. Klaipėda - 1128. Kauno moksleiviai taip pat nepralaimėjo nė karto per visą olimpinį ciklą.

“Jeigu nebus pernelyg sureikšminamas Lietuvos olimpinis sportininkų centras (LOSC), kur nuteka geriausieji sportininkai, manau, Kaunas ir ateityje išliks sportiškiausiu miestu ir didžiausia olimpiečių kalve”, - tvirtino A.Grabnickas ir pridūrė, kad su olimpiniu centru stengiasi visapusiškai bendradarbiauti.

Kuriama sporto gimnazija

Tarp miestų bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų 2004 metais trečiąją vietą užėmė žinomo sporto veikėjo Vlado Janiūno vadovaujama Kauno S.Nėries vidurinė mokykla, o šios grupės viso olimpinio keturmečio prizininke tapo Dainavos vidurinė mokykla.

“Manome, kad pasiteisino mūsų lūkesčiai, kai buvo įkurtos specializuotos sporto klasės S.Nėries vidurinėje mokykloje, - sakė A.Grabnickas. - Pasirūpinome iš kitų miestų į Kauną atvykusių sportininkų ir gyvenimu, ir maitinimu. Manau, ši mokykla ateityje turėtų tapti sporto gimnazija”.

Sėkmingai varžėsi ir Kauno apskrities sportininkai. Olimpinio ciklo bei 2004 metų kompleksinės įskaitos nugalėtojais apskričių grupėje tapo Kauno apskritis, įtikinamai aplenkusi Vilniaus apskritį.

Laimėjo jau antrąjį olimpinį ciklą

LTOK prezidento A.Poviliūno teigimu, tai, kad Kaunas jau daugelį metų neužleidžia šalies sporto lyderio pozicijų, yra Kūno kultūros ir sporto skyriaus nuopelnas: “Manau, jog skyriaus vadovai gerai bendradarbiauja ir su miesto vadovais, kurie yra neabejingi sportui. Esu dėkingas Kauno merui Arvydui Garbaravičiui, Tarybai, kurie padeda plėtoti sportą, esu dėkingas ir tiems, kurie vykdo sporto veiklą - Albinui Grabnickui, sporto mokykloms, organizacijoms. Jiems padedant Kaunas dar kartą įrodė, kad yra sportiškiausias miestas šalyje. Dėl to, kad esame labai vertinami ir Europoje, ir visame pasaulyje - vienas didžiausių Kauno nuopelnų. Vilnius, Klaipėda, kiti miestai turi į ką lygiuotis”.

Pasak LTOK prezidento, Kauno sportas labai didelės pagarbos nusipelnė ir už tai, kad laimėjo jau antrąjį olimpinį ciklą: “Kauniečiams išlaikyti pozicijas buvo labai sunku, nes sportui didelį dėmesį skiria ir Vilnius, turintis didesnį biudžetą, kiti miestai. Juk sakoma, kad išlaikyti pozicijas yra sunkiau, nei jas iškovoti”.

Kaimynai pavydi lietuviams

“Prieš ketverius metus taip pat aptarinėjome praėjusio olimpinio ciklo rezultatus ir džiaugėmės jaunųjų sportininkų rezultatais. Kai kurie iš tų atletų jau džiugino mus Atėnuose. Viliuosi, kad po šio olimpinio ciklo geriausias jaunimas skinsis kelią į Pekino olimpiadą”, - Vilniuje surengtame viso olimpinio ciklo bei 2004 metų šalies jaunučių, jaunių ir jaunimo sporto žaidynių nugalėtojų pagerbime sakė LTOK prezidentas A.Poviliūnas.

Pasak jo, tokių kompleksinių Kūno kultūros ir sporto departamento rengiamų varžybų lietuviams pavydi Latvija ir Estija bei daugelis kitų valstybių.

“Kai praėjusiais metais Paryžiuje vykusiame olimpiniame jaunimo festivalyje Lietuva užėmė 11 vietą tarp 48 šalių, iškovojo ne vieną medalį, daugelio šalių atstovai stebėjosi, kaip tokia maža valstybė sugebėjo tiek pasiekti. Tai - sporto mokyklų, klubų, federacijų, trenerių, mokslininkų, visų sporto organizacijų, auginančių jaunimą, miestų ir rajonų vadovų nuopelnas, - kalbėjo A.Poviliūnas. - Olimpinės žaidynės - tai ledkalnio viršūnė, kurią visi mato, bet lieka nepastebimas nuoseklus ir sunkus darbas, kuris atliekamas ugdant jaunąją kartą”.

Sportuojančiųjų kasmet daugėja

Šių metų kompleksinėse jaunių žaidynėse kauniečiai prieš sostinės sportininkus laimėjo 13 sporto šakų varžybose: vaikinų krepšinio, baidarių ir kanojų irklavimo, bokso, buriavimo, dailiojo čiuožimo, dziudo, irklavimo, laisvųjų imtynių, orientavimosi sporto, plaukimo, sportinių šokių, stalo teniso ir žirgų sporto.

“Per ketverius metus tobulinome sportininkų rengimo sistemą, pagal masiškumo ir meistriškumo kriterijus numatėme sporto plėtros strategiją - prioritetinių olimpinių, pagrindinių ir kitų sporto šakų grupes, iškėlėme konkretesnius tikslus ir uždavinius sporto specialistams, treneriams ir sportininkams”, - aiškino A.Grabnickas.

Sporto specialistų vertinimu, teisingas žingsnis buvo žengtas po Sidnėjaus olimpiados, kai buvo pradėta sporto mokyklų reorganizacija, kuri net nepareikalavo papildomų lėšų.

Tuomet Kūno kultūros ir sporto skyriaus žinion buvo perduotos 12 sporto mokyklų, anksčiau priklausiusios Švietimo skyriui.

Kaune kasmet daugėja sportuojančiųjų sporto mokymo įstaigose ir klubuose - 2001 metais jų buvo 19 466, 2004 metais - 25160.

Parengta skatinimo sistema

Kaunas išsaugojo lyderių pozicijas nepaisant to, kad kai kurie geriausi Kauno sportininkai anksčiau buvo išvilioti į sostinę. Kauną į Vilnių išmainė olimpinė vicečempionė lengvaatletė Austra Skujytė, keli graikų-romėnų imtynių atstovai, penkiakovininkas pasaulio čempionas ir Atėnų žaidynių vicečempionas Andrejus Zadneprovskis.

Kaunui laimėti vadinamuosius kompleksinius renginius - jaunučių, jaunių, jaunimo ir moksleivių sporto žaidynes, A.Grabnicko įsitikinimu, labiausiai padeda teisingas lėšų paskirstymas ir rinktinių komplektavimas.

“Su treneriais rengiame rezultatų analizes. Pirmenybę skiriame toms sporto šakoms, kurios miestui uždirba daugiausia taškų. Parengėme netgi skatinimo programą - sporto šakos, kurios didžiausiu taškų skirtumu laimi prieš vilniečius, metų pabaigoje savo reikmėms gauna papildomai lėšų. Šiai programai skirta apie 50 tūkstančių litų. Manau, tai irgi skatina norą kovoti. Beje, Vilniaus ir Panevėžio atstovai jau pradeda kalbėti, kad galbūt visai neverta skaičiuoti žaidynių taškų, tiesiog sportuojant šiaip sau. O koks sportas be pergalių?” - didžiavosi A.Grabnickas.

Padėka geriausiems

Kaunas nuolat parengia daugiausia olimpiečių. Atėnų žaidynėse dalyvavo 15 individualių sporto šakų atstovų. Tai - lengvaatlečiai, plaukikai, irkluotojas, buriuotojas, dziudo ir graikų-romėnų imtynių atstovai. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei atstovavo dabartiniai ir buvę Kauno “Žalgirio” krepšininkai.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre vykusioje miesto sporto bendruomenės šventėje apdovanojimai įteikti ir olimpiečiams, ir geriausių rezultatų svarbiausiose metų varžybose pasiekusiems kauniečiams: Artūrui Bižokui ir Editai Daniūtei (sportiniai šokiai), Vytautui Janušaičiui (plaukimas), Kęstučiui Skučui, Rolandui Urbonui ir Kęstučiui Bartkėnui (neįgaliųjų sortas), Viktorijai Žemaitytei (lengvoji atletika), Artūrui Mazeliauskui, Margaritai Čiuplytei ir Vytautui Viščiui (kiokušin karatė), Gintarei Volungevičiūtei, Laurynui Rimšui ir Vaidui Balčiūnui (buriavimas), Laimučiui Morkūnui (motorlaivių sportas), Simonui Krėpštui (orientavimosi sportas), Mariui Narkevičiui (boksas) ir kitiems.

Taip pat apdovanotos Lietuvos čempionėmis tapusios miesto vyrų krepšinio (“Žalgiris”), rankinio (“Granitas-Karys”), futbolo (FBK “Kaunas”), moterų tinklinio komandos, Lietuvos olimpinei vyrų krepšinio ir jaunimo rinktinėms atstovavę buvę ir esami kauniečiai, kurčiųjų vyrų ir moterų rinktinės.

Didžiausios padėkos nusipelnė olimpiečių treneriai - Ramojus Kalytis, Jūratė Statkevičienė, Šarūnas Mažutaitis, Rasa Duškinienė, Dalė Krasauskienė, Vida ir Virginijus Mikalauskai, Virginija Maleckienė, Aleksandras Ščepinas ir Linas Grabnickas, Vytautas Butkus, Vigmantas Sinkevičius, Antanas Sireika, Gintaras Krapikas, Aleksandras Kosauskas ir kiti.

Gerų žodžių sulaukė ir olimpiniu keturmečiu rezultatyviai dirbę treneriai - Henrikas Eismontas, Birutė Jankauskienė, Roma ir Algis Garkauskai, Viktoras Biga, Vidas Paleckis, Jolita Virbickienė, Vytautas Kirkliauskas, Petras Vinciūnas, Vilius Buika, Mindaugas Neoras, Voldemaras Novickis, Algirdas Arelis, Vytautas Valiauskas, Egidijus Gustas, Alvydas Gavėnas, Aleksas Stanislovaitis.