Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Karmėlavos kapinės beldžiasi į gyventojų langus
2005-05-20
Dainoras LUKAS
Sovietų valdžios neištesėti pažadai dvi savivaldybes stumia į karą dėl laidojimo vietų
Dar dveji metai - ir dabartinėje Karmėlavos kapinių teritorijoje neliks vietų mirusiesiems. Jau dabar kapinių teritorija kai kur priartėjo prie gyvenamųjų namų arčiau nei per 300 metrų, kurie yra laikomi dar saugiu sanitariniu atstumu. Gyventojai rado garsių užtarėjų, bet ir jie negali sustabdyti kapinių plėtros, nes kol kas daugiau nėra kur laidoti mirusiųjų.
Gyventojai nerimauja
Vadinamųjų naujų Karmėlavos kapinių riba visiškai priartėjo prie Pelenių kaimo. Jį nuo mirusiųjų karalystės dar skiria nedidelis medžių plotelis. Nors jo nesirengiama kirsti, gyventojai mato, kaip mirusieji laidojami vis arčiau jų.
Kaimo gyventojai pasakojo, kad niekas nėra teiravęsis jų nuomonės apie kapinių plėtrą. “Tikiuosi, kad šito paskutinio miškelio neiškirs. Tada atsidurtume visai šalia kapinių. Jau ir taip užtenka, kad kasdien pro jas reikia važiuoti”, - sakė Liudmila Mikelionienė.
“Bet juk turi būti kažkokie atstumai? Juk nepradės laidoti visai po mūsų langais?” - klausė Jurijus Korosteliovas. “Ir taip esame nuskriausti ir pamiršti. Žiemą čia keliai nevalomi, vaikų į mokyklą niekas neveža”, - pridūrė Tatjana Lisauskienė.
Renata Ivančikienė, auginanti tris vaikus, jaudinasi, kad, priartėjus kapinėms, bus užterštas šulinių vanduo. “Dabar nežinome, koks jame vanduo. Niekada jis nėra tikrintas”, - sakė ji.
“Nenorime kapų, vasarą nuo šiukšlių yra baisus dvokas. Tegu plečiasi kareivinių link”, - sakė Romualdas ir Nijolė Ivanauskai, kaip ir dešimtys kitų kaimo gyventojų, pragyvenimui užsidirbančių iš prekybos gėlėmis kapinėse.
Turi garsius užtarėjus
Kaimo gyventojų interesus gina žinoma estrados dainininkė Liveta Kazlauskienė, kuri yra Karmėlavos bendruomenės tarybos pirmininkė. “Aš gyvenu kokie 3 km nuo kapinių, bet suprantu, kokia tai svarbi problema kitiems. Ten, kur aš gyvenu, svarbiausia yra įrengti drenažą, nes pavasarį visi skęstame”, - sakė ji.
Žinomas lenktynininkas, Seimo narys Saulius Girdauskas taip pat teigia, kad gina Pelenių kaimo gyventojų interesus, tačiau jis turi ir savų priežasčių, nes visai šalia minėto kaimo jam priklauso sodyba kolektyviniuose soduose. Ją politikas paveldėjo iš senelių 1996 metais. Kapinės jau pavojingai priartėjo ir prie šios sodybos, tačiau jas dar skiria nedidelis miško ruožas, kurio nesirengiama kirsti.
Neliks kur laidoti karmėlaviškių
Užvakar susitikę abiejų - Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybių atstovai bandė ieškoti išeities. Po ilgų ginčų nutarta, kad situaciją galima spręsti tik aukščiausiu lygiu, tai yra susitariant miesto ir rajono merams.
Dar 1983 metais tuometinis Kauno rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomasis komitetas Kauno miesto Komunalinio ūkio valdybai perdavė 82,2 ha žemės Kauno kapinėms prie Karmėlavos įrengti.
Anot Karmėlavos seniūno Juozo Mozerio, sklypas buvo perleistas su sąlyga, kad, įrengus kapines, jose 3 ha plotas bus grąžintas rajono reikmėms. “LTSR Ministrų Tarybos nutarimu turėjo būti iškeldintos Pelainių (anksčiau buvo ir toks pavadinimas) kaimo gyventojų sodybos. Deja, sovietinė valdžia to nepadarė, o rajonui 3 ha žemės nebuvo sugrąžinti. Turbūt dėl nekompetentingumo ar neapsižiūrėjimo 2000 metais Kauno miestas ir rajonas susitarė, kad 1,5 ha kapinių ploto perleis Karmėlavos seniūnijos gyventojų laidojimui. Perduotas plotas yra šiaurės vakarų dalyje, t.y. kaip tik šalia Pelenių kaimo”, - sakė J.Mozeris.
Anot jo, 2002 metais užlaidojus seniūnijai skirtas vietas senosiose kapinėse, mirusieji pradėti laidoti Kauno miestui skirtoje vietoje. “Tada Pelainių gyventojai ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad kapai priartėjo arčiau nei 300 metrų iki kaimo sodybų ir kolektyvinių sodų”, - sakė seniūnas. Anot jo, beveik visa miesto rajonui perduota teritorija yra šioje zonoje.
“Jeigu kaimo gyventojai kreiptųsi į teismą, pašydami uždrausti laidoti sanitarinėje zonoje, ir laimėtų bylą, seniūnijos gyventojus jau artimiausiu metu tektų vežti į planuojamas Vainatrakio kapines šalia Rokų”, - sakė seniūnas. Anot jo, kuo skubiau reikėtų pradėti laidoti miesto gyventojus Vainatrakio kapinėse, kad nereikėtų ten vežti mirusiuosius iš Karmėlavos.
Naujų kapinių dar teks palaukti
Kauno miesto Komunalinio ūkio skyriaus naujų objektų poskyrio vedėjas Vytautas Ceringis teigė, kad juridiniu požiūriu aktas, kuriuo miestas perdavė žemės sklypą rajonui, yra niekinis. “Tai buvo tik draugiškas gestas”, - sakė jis.
V.Ceringis pridūrė, kad Vainatrakio kapinėse numatoma pradėti laidoti nuo 2007 metų. “Tačiau kol kas iš gyventojų nėra išpirkta žemė, o šis procesas gali užtrukti mėnesius ir metus. Kol kas daugiau nėra kur laidoti gyventojų, tik Karmėlavoje”, - sakė jis. V.Ceringis pridūrė, kad, atsižvelgus į Karmėlavos gyventojų skundus, jau prieš keletą metų nutarta kapinių nebeplėsti, o apsiriboti 40 ha plotu.
Palaikų deginimas problemą išspręstų
Kauno rajono vyriausiasis architektas Feliksas Jackevičius teigė, kad vien specialistų noro neužteks. “Reikia, kad abu merai susėstų ir susitartų, ką daryti. Aš matau vieną išeitį: reikia, kad miestas rajonui perduotų Karmėlavos kapinėse kitą žemės sklypą, kuris nebūtų arti gyventojų namų”, - sakė jis.
Anot jo, to užtektų, kol gyventojai patys pradėtų daugiau naudotis krematoriumo paslaugomis, o kapinėse tiek vietos nebereikėtų. Karmėlavoje kasmet miršta apie 50 žmonių, todėl manoma, kad vieno hektaro užtektų maždaug dešimčiai metų.
Baiminasi ne dėl sveikatos
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) gyvenamosios aplinkos higienos gydytojas Jonas Tartėnas sakė, kad Pelenių kaimo gyventojai jau kreipėsi į KVSC. Šia situacija domėjosi ir parlamentaras S.Girdauskas.
“Mes parašėme abiem savivaldybėms, kad kol kas reikia sustabdyti kapinių plėtrą 300 metrų apsauginės zonos ribose. Tačiau, mano manymu, gyventojų sveikatai niekas negresia. Šita 300 metrų zona gal net yra didoka. Didžiausia grėsmė iš kapinių - galima grunto tarša. Pelenių kaime nėra centralizuoto vandentiekio, o jis padėtų išvengti užteršimo.
Ar tai įmanoma, būtų galima atsakyti atlikus poveikio aplinkai tyrimą. Tada matytųsi, ar reikia įvesti centralizuotą vandentiekį, kad į vandenį nepatektų sunkieji metalai, fosforas, mikrobinė tarša. Kapinės būtų pavojingos, jei gruntiniai vandenys tekėtų ta kryptimi. Tačiau gyventojai labiau bijo ne taršos. Jiems nemalonu gyventi prie pat kapinių, bijomasi, kad dėl to kris žemės vertė ir pan.”, - sakė J.Tartėnas.
Bus toliau laidojama
Savivaldybės įmonės “Kapinių priežiūra” direktorius Valdemaras Olšauskas teigė, kad kauniečiai toliau bus laidojami Karmėlavoje.
“Gali žmonės kiek nori piktintis, streikuoti, tai nieko nepakeis. Žmones juk reikia laidoti, o dabar tai galima tik Karmėlavoje. Be to, keliolikos žmonių interesai negali būti svarbiau už viso miesto interesus. Kol kas dar nelaidojama arčiau kaip 300 metrų iki gyventojų namų. Be to, ne mes kalti, kad valdžia nesilaikė pažadų iškelti gyventojus. Kapinės įsteigtos jau prieš 20 metų, visi matė, kad jos artėja. Tačiau kai kurie gyventojai netgi patys statėsi namus vos už kelių šimtų metrų nuo kapinių”, - sakė V.Olšauskas.
Kapai skaičiuojami
Apie 1,5 ha užimančiame miškelyje, kuris dar skiria kapines nuo Pelenių kaimo ir buvusių kolektyvinių sodų, dirbo darbininkai. “Kol kas šis miškas priklauso urėdijai ir medžių nesirengiame pjauti”, - teigė Kauno miškų urėdijos Karmėlavos girininko pavaduotojas Giedrius Vilkevičius.
Valstybės įmonės “Registrų centras” darbuotojai šiuo metu atlieka kapinių inventorizaciją. Jau suskaičiuota 16 tūkstančių kapų. Manoma, kad iš viso kapinėse yra 26-27 tūkstančiai kapų. Vasarą bus žinomas tikslus skaičius. Viename hektare telpa apie 600 kapų.
