Kūrybinės veiklos dvidešimtmetį minintis šokio teatras “Aura” savo žiūrovus
pasveikino festivaliu

Šešiolika spektaklių, su kuriais Kauno publiką supažindina įvairių šalių trupės, atskleidžia šiuolaikinio šokio stilistinę įvairovę, kūrybinius ieškojimus. Jau dvyliktąjį kartą mūsų mieste rengiamame tarptautiniame susitikime pristatomos kelios premjeros, o specialiai festivaliui sukurti projektai rodo susidomėjimą šiuo renginiu.

Lietuviškoji šokio mokykla

Tradiciškai pirmąjį festivalio vakarą žiūrovams prisistatė mūsų šalies šokėjai. Šįkart tai buvo bendras “Auros” ir britų choreografės Tamaros Maklorg (Tamara McLorg), kompozitoriaus Bario Gandbergo ir šviesų dailininko Piterio Aireso (Peter Ayres) spektaklis “Balsai tamsoje”, skirtas “Auros” teatro jubiliejui. Argentiniečio Chuano Eduardo Gimenezo, Pauliaus Budraičio ir tango šokio grupės “Percanta”, nauju žvilgsniu pažvelgdami į sensualųjį tango, nepamiršo pabrėžti šio šokio prigimties, kylančios iš meilės ilgesio. Trupė šoko tik fragmentus, tad apie visumą negalima kalbėti. Tačiau paties Chuano Eduardo Gimenezo šokamas tango buvo puiki klasikinės tradicijos ir šiuolaikiškos jo estetikos dermė.

Iš pirmo žvilgsnio Andriaus Pulkauninko fizinis vizualinis teatras, savo spektaklio išeities tašku pasirinkęs Jono Biliūno apsakymą “Kliudžiau”, kėlė šiokių tokių abejonių, ypač tiems, kurie baiminasi dėl per daug tiesmuko vizualinio meno suliteratūrinimo. Tačiau tęsdami ir plėtodami literatūrinio kūrinio sąvoką, spektaklio “Kliudyk.lt” kūrėjai sukuria aktualų, ryškaus choreografinio piešinio, dinamišką reginį.

Pirmoji festivalio diena, pristačiusi Lietuvos šokėjus ir publikai, ir žiūrovams, sceną užleido svečiams, kad baigiamajame spektaklyje spalio 6 d. “Aura” parodytų tarptautinius apdovanojimus pelniusį jubiliejinį spektaklį “Extremum mobile”.

Svajonės ir realybė

Paklausta, kurie iš prabėgusiųjų metų buvo įsimintiniausi, “Auros” šokio teatro vadovė Birutė Letukaitė pirmiausiai prisiminė Taline vykusį tarptautinį šokio festivalį. Tada aštuonerių metų darbo patirtį sukaupusi, tačiau vis dar mažai kam žinoma trupė pelnė pirmuosius laurus. Šis pripažinimas padėjo į “Aurą” atkreipti dėmesį ir Lietuvoje.

Nors po to “Aura” pelnė daug pripažinimų įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose, kurį laiką šokio teatras balansavo ant išnykimo ribos. Tik tapus Savivaldybės dotuojamu kolektyvu, kuriam kasmet skiriama 115 tūkst. litų, “Auros” materialinė bazė tapo geriausia iš visų šiandien Lietuvoje egzistuojančių moderniojo šokio trupių. Tačiau tuo rūpesčiai nesibaigia. “Auros” studijoje, sename įdrėkusio mūro sandėlyje, basakojai šokėjai ilgas repeticijų valandas praleidžia ant cementinių, specialios dangos neturinčių grindų, reikia didelės vaizduotės, jog patikėtum, kad tai yra šokio teatro patalpos. Tačiau viltingai nuteikia vienas šio festivalio akcentų: architektas Audrius Karalius pristatys savo projektą, kuris ne tik padėtų pripažintam teatrui turėti savo pastogę, bet ir būtų naudingas Kauno kultūros centrui, kurio interjere būtų padaryta racionali pertvarka.

Rūpesčiai, lydintys šventę

Nenuspėjamų nesusipratimų grandinė lydi kiekvieną festivalį. Ne išimtis ir šis. Svečiai iš Didžiosios Britanijos, Suomijos, Norvegijos, Lenkijos, Vengrijos, Kanados, apsigyvenę viešbučiuose “Takioji Neris” ir “Kunigaikščių menė”, buitinėmis sąlygomis patenkinti. Tačiau patiems organizatoriams daug rūpesčių kelia Vytauto Didžiojo universiteto salės, kurioje vyksta festivalis, apkrovimas. Nors universitetas ir yra renginio rėmėjas, tačiau salėje numatyta ir daugiau renginių, jų laikas nedaug skiriasi nuo festivalinių spektaklių, tad trupėms sunku pasirengti. Kaip “Kauno dienai” sakė Birutė Letukaitė, diskusijų kyla net ir dėl scenoje esančio fortepijono. Pirmuosius vakarus instrumentas šokėjams ne tik nekliudė, bet ir buvo reikalingas, tačiau kitų trupių spektakliams reikia visiškai laisvos erdvės. Festivalio rengėjai paprastai sumoka derintojui, kai instrumentas sugrįžta į vietą, kas skatina šį nesusipratimą, tiesiog neaišku.

Festivalis, į kurį susirinko Europos šokio meistrai, įsibėgėjo. Tarp svečių daug atvykusiųjų pirmą kartą. Tai šokio trupės iš Vengrijos, Austrijos, Estijos ir Kanados. Tęsdami renginio nuostatą vieną spektaklį festivalio rengėjai skyrė vaikų namų auklėtiniams. Vakar parodytas Didžiosios Britanijos ir Norvegijos šokėjų projektas, kuriame šoko 15-18 metų šokėjai, adresuotas specialiai vaikų globos auklėtiniams.