Įtarimai ir teismai - ne kliūtis pakeliui į Seimą


2004-08-31
Arūnas IVAŠKEVIČIUS
Įtarimai ir teismai - ne kliūtis pakeliui į Seimą

Šiemet į Seimo narių kėdes taikosi atsisėsti kaip niekad gausus būrys įtariamų, nusikaltimų padarymu kaltinamų ir teisiamų politikų

Galimybę kelti savo kandidatūrą per rinkimus svarsto arba apie tokį apsisprendimą jau yra paskelbęs ne vienas nušalintojo Prezidento Rolando Pakso aplinkos žmogus, Prezidentūros skandalo metu įsivėlęs į konfliktines situacijas, virtusias baudžiamosiomis bylomis. Į Seimą ketina grįžti ir bent du iš trijų eksparlamentarų, įtariamų korupcija. Sąrašuose yra ir daugiau su Temide susipykusių kandidatų.

“Kauno dienos” kalbinti politikai tvirtina, kad Seimo nario mandato siekia visiškai ne dėl to, kad prisidengtų juo kaip skydu nuo įtarimų ir kaltinimų.

Tačiau jeigu šiems asmenims rinkimai būtų pergalingi, Temidės tarnams vėl tektų minti Seimo slenksčius ir prašyti leidimo tęsti pradėtus darbus. Kaip žinia, Seimo narius nuo baudžiamojo persekiojimo saugo parlamentinė neliečiamybė.

VRK baiminasi galvosūkių

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas priminė, kad asmens baudžiamasis persekiojimas iki tol, kol nėra įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio, negali būti laikomas kliūtimi asmens kandidatūros iškėlimui per Seimo rinkimus.

Tuo labiau kad toli gražu ne visi ikiteisminiai tyrimai ar baudžiamosios bylos galų gale vainikuojami apkaltinamaisiais nuosprendžiais.

“Rinkėjai, kaip ir dera demokratinėje valstybėje, turi labai svarų žodį. Jeigu jie nusprendžia, kad vis dėlto tas kandidatas, nežiūrint jam pareikštų kaltinimų ar įtarimų, yra nusipelnęs to, kad būtų išrinktas, jų žodis yra labai svarbus”, - “Kauno dienai” sakė Z.Vaigauskas.

Įtariamas, kaltinamas ar teisiamas asmuo, jeigu jis yra išrenkamas, įgauna neliečiamybės statusą. Tačiau Z.Vaigauskas primena, kad parlamentaro imunitetas gali būti panaikintas per apkaltos procesą.

VRK susidurtų su kebliu klausimu, ką daryti, jei apkaltinamasis teismo nuosprendis įsigaliotų jau po to, kai kandidatas būtų išrinktas.

“Į tokį klausimą labai sunku atsakyti. Atsiranda daugybė įmanomų variantų. Matote, reikėtų žiūrėti, kada nuosprendis įsigalioja. Nuo datų eiliškumo gali būti pritaikytas vienoks ar kitoks modelis. Aš tikiuosi, kad šį kartą nė vienos bylos datos nesutaps taip, kad iškiltų diskusijų. Gal neturėsime galvosūkių, kur svarbus vienos ar kitos dienos terminas. Nelinkėčiau sau tokių dalykų”, - sakė Z.Vaigauskas.

“Jeigu nuosprendis įsiteisės jau po to, kai asmuo bus išrinktas Seimo nariu, tai turės būti vykdoma apkalta ir kitos su ja susijusios procedūros. Seimas pats turės spręsti, ar toks asmuo turi teisę turėti Seimo nario mandatą. Panašiai, kaip buvo su Audriumi Butkevičiumi”, - “Kauno dienai” sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis.

G.Jasaitis pripažino, kad po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų gali sustoti ne vienas ikiteisminis tyrimas ar teismo procesas. Jie galėtų būti atnaujinti tik gavus Seimo sutikimą. Jei išrinktasis yra tik įtariamasis, tokio sutikimo turės prašyti prokuratūra. Jei jis dar iki rinkimų buvo teisiamasis - sutikimo turės prašyti teismo atstovai.

Pasak Z.Vaigausko, būtų idealu, jei visų kandidatų teismų procesai pasibaigtų dar iki kandidatų registracijos, tačiau VRK pirmininkas mano, kad tai visiškai nerealu. Beje, tam tikrą neliečiamybę įgyja ne vien išrinktas į Seimą, bet ir oficialiai kandidatu patvirtintas asmuo. Ar galima jį toliau persekioti, sprendžia VRK.

Gresia nauja byla

Ne vieną R.Pakso bendražygį iki šiol slegia šmeižto bylų našta. Net patį dar neseniai prezidentine vadintos Liberalų demokratų partijos pirmininką Valentiną Mazuronį turėjome progos išvysti teisiamųjų suole.

V.Mazuronis kaltinamas apšmeižęs Seimo Pirmininką Artūrą Paulauską. Maksimali už tokį nusikaltimą numatyta bausmė - dveji metai laisvės atėmimo.

Liberaldemokratų partija praėjusių metų pabaigoje išplatino V.Mazuronio pasirašytą pranešimą spaudai, kuriame A.Paulauskas kaltinamas į R.Pakso šalininkų mitingą atsiuntęs kontraversiškai tebevertinamą buvusio prosovietinio judėjimo “Jedinstvo” lyderį Valerijų Ivanovą. Dėl šmeižto V.Mazuroniui iškelta byla dar nebaigta nagrinėti teisme.

Buvęs R.Pakso patarėjas ir Alytaus miesto savivaldybės narys Gintaras Šurkus dar labiau įklimpęs į baudžiamąsias bylas. Kol kas nėra paskelbtas nuosprendis baudžiamojoje byloje, kurioje G.Šurkus kaltinamas to paties A.Paulausko apšmeižimu. Pagrindu šiam bylinėjimuisi tapo G.Šurkaus žodžiai televizijos laidoje apie tai, jog Seimo Pirmininkas neva dalyvavo surengiant sąmokslą prieš Prezidentą R.Paksą.

Be to, visai neseniai įsiteisėjo Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo G.Šurkus pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Nustatyta, kad vadovaudamas Nemunaičio oreivių klubui G.Šurkus be apskaitos panaudojo 62 980 litų. G.Šurkaus įsakymu klubo nariams buvo paskiriami pinigai komandiruotėms į užsienį, bet nerasta duomenų, kad jie būtų ten vykę. Buvusiam patarėjui teismas skyrė 1875 litų baudą.

Lyg būtų maža to, G.Šurkui gresia dar vienos baudžiamosios bylos iškėlimas. Šįkart liberaldemokratą į teismą ketina paduoti Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas. Pastarasis sužinojo, kad praėjusią savaitę Lazdijų rajone per R.Pakso komandos susitikimą su rinkėjais G.Šurkus socialdemokratą įvardijo kaip žemgrobį. Per susitikimą G.Šurkus neva paskelbė, kad J.Karosas yra įsigijęs daugybę žemės sklypų aplink Druskininkus ir dabar juos pardavinėja už milžiniškas pinigų sumas.

Teismo procesas baigėsi atsiprašymu

Šmeižtu kaltintas ir dar vienas buvęs įtakingas R.Pakso patarėjas Remigijus Ačas, ketinantis dalyvauti rinkimuose, tačiau jis prieš pusantro mėnesio nusprendė užgniaužti savo išdidumą ir taip išspręsti konfliktą su nukentėjusiąja Seimo Antikorupcijos komisijos vadove Nijole Steibliene. R.Ačas buvo teisiamas už tai, jog kalbėdamas telefonu vienoje televizijos laidų pareiškė, kad N.Steiblienė neva reikalavo iš bendrovės “VP Market” atstovo “milijoninės sumos kyšio”.

Liepos vidury R.Ačas teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir atsiprašė parlamentarės. Tuomet teismas nusprendė teisiamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R.Ačo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti, ar jis nesikišo į policijos veiklą, tačiau po tyrimo pareigūnai padarė išvadą, kad buvęs Prezidento patarėjas Baudžiamajam kodeksui nenusižengė. Tačiau Generalinėje prokuratūroje vis dar tęsiamas tyrimas dėl spaudimo bendrovės “Šiaulių plentas” vadovui Alfonsui Armalui, kad bendrovė R.Pakso bičiuliui ir buvusiam susisiekimo ministrui Gintarui Striaukui perleistų “Žemaitijos kelių” akcijas. Prokuratūra, be kita ko, aiškinasi, ar R.Ačas bei dar vienas buvęs R.Pakso patarėjas Visvaldas Račkauskas šioje istorijoje nepiktnaudžiavo tarnyba.

Sėkmingai konfrontacija su Temide baigėsi buvusiam Valstybės saugumo departamento (VSD) Alytaus apygardos skyriaus vadovui Albertui Sereikai, kuris perdavė bendrovės “Alita” privatizavimo bylą tuometiniam šalies vadovui R.Paksui. Per ikiteisminį tyrimą, kurį vykdė Generalinė prokuratūra, nenustatyta, kad A.Sereika būtų viršijęs tarnybinius įgaliojimus ar piktnaudžiavęs tarnyba. Per Seimo rinkimus liberaldemokratai ketina paremti darbo VSD netekusį A.Sereiką, kuris į parlamentą bandys patekti Varėnoje.

Pats paprašys apriboti imunitetą

Dėl korupcijos skandalo Seimo nario mandato atsisakęs buvęs parlamento vicepirmininkas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis žada savo kandidatūrą kelti Vilniaus Žirmūnų vienmandatėje apygardoje. Generalinė prokuratūra jam yra pranešusi apie įtarimus dėl kyšio priėmimo. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, už bendrovei “Rubicon group” palankius spendimus V.Andriukaitis įtariamas per kelis kartus gavęs 95 tūkst. litų atlygį.

V.Andriukaitis atmeta jo atžvilgiu pareikštus įtarimus ir tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje pilna netikslumų ir klaidų, apie kuriuos jis plačiau kalbės, kai tyrimas bus baigtas.

“Aš labai norėčiau, kad mano atžvilgiu vykdomas procesas iki rinkimų būtų baigtas. Bent iki rugsėjo pabaigos. Yra didelė tikimybė, kad taip ir įvyks”, - sakė V.Andriukaitis, Seimo nario mandato atsisakęs po to, kai parlamentas atmetė prokuratūros prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn jį bei konservatorių Arvydą Vidžiūną ir socialliberalą Vytautą Kvietkauską.

V.Andriukaitis “Kauno dienai” tvirtino, kad jei jis vėl bus išrinktas į Seimą, tai neturėtų tapti kliūtimi ikiteisminiam tyrimui, jei jis dar nebus iki to laiko užbaigtas.

“Jeigu reikės, aš pats pasiprašysiu, kad Seimas man apribotų imunitetą ir tyrimas būtų pabaigtas. Aš nuo nieko nebėgu. Aš esu Andriukaitis, tarybiniais laikais du kartus sėdėjau kalėjime, aštuonis kartus buvau tardytas, savo biografijos niekuo nesutepiau. Ir kaip disidentas, kaip politinis kalinys, niekad niekšu nebuvau”, - tvirtino eksparlamentaras.

Vėl sugrįžti į Seimą, atrodo, ketins ir kitas šio skandalo veikėjas - A.Vidžiūnas, kuris pagal prokuratūros ikiteisminio tyrimo duomenis įtariamas iš “Rubicon group” gavęs 40 tūkst. litų kyšį.

Žada informuoti rinkėjus

Preliminariame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos rinkimų sąraše trečiu numeriu įrašyto Žemės ūkio rūmų pirmininko Jono Ramono, kaltinamo riaušių organizavimu, byla vis dar neišnagrinėta teisme. Aukščiau už J.Ramoną sąjungos kandidatų sąraše yra tik Seimo nariai Kazimira Prunskienė ir Kazys Bobelis.

Baudžiamoji byla J.Ramonui buvo iškelta po pernai pavasarį vykusių žemdirbių akcijų, kurių metu buvo blokuojami keliai ir reikalaujama, kad Vyriausybė skirtų daugiau lėšų kompensacijoms už smukusias pieno supirkimo kainas. Pats J.Ramonas neigia organizavęs akcijas ir nesutinka su tuo, kad jos apskritai prilyginamos riaušėms.

Vakar prokuratūra į teismą jau perdavė ir baudžiamąją bylą, kurioje įtarimai pareikšti Vilniaus miesto merui ir liberalcentristų lyderiui Artūrui Zuokui, “Rubicon group” vadovui Andriui Janukoniui bei dar dviem asmenims. Prokuratūra suformulavo įtarimus dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise, o taip pat dėl papirkimo ir neteisėto laisvės atėmimo.

“Tai yra politizuota byla, nes man yra nesuprantami bandymai mane kaltinti tuo, kad aš dariau poveikį savo partijos kolegoms. Tačiau, be abejo, kiekvienas pilietis privalo paklusti teisinei sistemai ir, jeigu byla būtų perduota teismui, o aš būčiau išrinktas į Seimą, tai ir aš pats, ir mano partijos kolegos balsuotų už tai, kad jokios privilegijos ar imuniteto teisė man nebūtų taikomos”, - garantavo sostinės meras, pabrėžęs, kad šį ikiteisminį tyrimą “inspiravo tuometinė Rolando Pakso aplinka ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovai ir pareigūnai”.

A.Zuokas tvirtina vienu metu suabejojęs, ar, atsidūrus tokioje situacijoje, jam derėtų kandidatuoti į Seimą, bet partijos kolegos jį paragino neatsisakyti planų. Tačiau, pasak mero, rinkimų kampanijos metu rinkėjai turi būti informuoti apie tai, kad A.Zuokas oficialiai yra įtariamasis. Prieš pusantros savaitės A.Zuokas pareiškė ketinąs Kėdainių rinkimų apygardoje susigrumti su populiariausios šiuo metu šalyje Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu.