Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Įtakingų Kauno brolių artimieji žengia į Fredą
2007-03-28
Gediminas STANIŠAUSKAS
Palankiomis sąlygomis skandalingajame kvartale politikų giminaičiai įsigijo įvairaus nekilnojamojo turto
Fredos miestelyje, kurį Lietuvoje išgarsino už Kauno savivaldybės pinigus išasfaltuotos gatvės, įsikurs miesto merui Arvydui Garbaravičiui ir jo broliui Seimo nariui Ramūnui Garbaravičiui artimi žmonės.
Su Garbaravičių pavarde siejamas jau ne vienas, o keli nekilnojamojo turto objektai. Įkurtuvėms trijų kambarių bute rengiasi mero brolio R.Garbaravičiaus sūnus. Vilų alėjoje dviejų sklypų savininkė yra R.Garbaravičiaus žmonos sesuo.
Dėmesys kvartalo gatvėms
Kauną pernai sukrėtė skandalas, kai paaiškėjo, kad privačiame gyvenamajame Fredos kvartale už 2,6 mln. litų iš valstybės biudžeto buvo išasfaltuotos Saulėgrąžų ir Gebenių gatvės.
Kvartalą pastatė UAB “Beržolė”, kurios akcininkų įgaliotas asmuo yra Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Arvydas Žilevičius. Jis yra Kauno miesto mero Arvydo Garbaravičiaus bendraklasis ir partijos bendražygis.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nustatė, kad A.Žilevičius pažeidė viešuosius ir privačius interesus, nes 2005-2006 metais nenusišalino nuo sprendimų Taryboje dėl Fredos miestelio gatvių asfaltavimo. Mėgindamas sudaryti kovotojo su negerovėmis įspūdį, pats Kauno meras kreipėsi į VTEK, Specialiųjų tyrimų tarnybą.
Tačiau, atrodo, A.Garbaravičiui jau nelieka prasmės vaizduoti kovotojo. “Kauno diena” gavo įrodymų, kad artimi merui asmenys Fredoje itin palankiomis kainomis apsirūpino nekilnojamuoju turtu.
Erdvus butas už mažą kainą
Iki šiol sklandė tik gandai, kad už “Beržolei” palankius sprendimus suinteresuotiems asmenims buvo atsilyginta šešiais nekilnojamojo turto objektais. Nei politikai, nei specialiosios tarnybos, į kurias kreipėsi meras, neaptiko įrodymų, keliančių bent jau įtarimų dėl tokio galimo sandėrio.
Tačiau vėliau pradėjo aiškėti, kad turtą Gebenių ir Saulėgrąžų gatvėse įsigijo su Garbaravičiais siejami žmonės.
2006 metais trijų kambarių butą Saulėgrąžų gatvėje už 94 tūkst. litų nusipirko Kauno mero brolio Seimo nario Ramūno Garbaravičiaus sūnus Saulius, nors 71 kvadratinio metro ploto būstas toje vietoje vertas maždaug 200-250 tūkst. Lt.
Iškilus viešumon šiam faktui, parlamentaras tikino, kad kažkas nori dirbtinai sukelti skandalą prieš savivaldybių tarybų rinkimus, nors pats juose nedalyvavo.
Už arą - po 5 tūkst. litų
2004 metų pradžioje, kai Savivaldybė už vieną litą įsigijo neasfaltuotas Fredos miestelio gatves, o vėliau joms sutvarkyti skyrė 2,6 mln. litų, dabartinis Seimo narys R.Garbaravičius vadovavo tuometinei valdančiajai koalicijai priklausiusiai miesto Tarybos Tėvynės sąjungos frakcijai.
Būtent po to Seimo nario sūnus nusipirko butą. Tačiau “Kauno diena” išsiaiškino, kad ir parlamentaro žmonos Birutės Garbaravičienės sesuo Gebenių gatvėje 2005 metų pabaigoje įsigijo net du sklypus. “Kauno dienai” nepavyko paklausti Kauno klinikose medike dirbančios moters, kam jai reikalingi sklypai dviem namams statyti.
Indeksuota 10,6 ir 14,5 aro sklypų vertė yra 132 tūkst. litų arba tik maždaug 5 tūkst. Lt už arą. “Šiuo metu ji su vyru yra išvykusi į labai tolimą kelionę, bet jos įsigyto turto nesieju su Fredos gatvių istorija”, - gynėsi Seimo narys R.Garbaravičius.
Namai stovės Vilų alėjoje
B.Garbaravičienės sesers sklypuose šiuo metu statybos dar neprasidėjo. Tačiau iš abiejų Gebenių gatvės galų beveik vienodus namus stato bendrovė “Virmalda”. Tai labiausiai vertinama vieta Fredos miestelyje. Ji vadinama Vilų alėja.
Statybininkai negalėjo pasakyti, kada pradės statybas B.Garbaravičienės sesers sklypuose. “Tada, kai užbaigsime šiuos namus”, - kalbėjo darbininkas.
Gali būti, kad B.Garbaravičienės sesuo yra tik statytinė. Juolab kad abu Garbaravičiai neatmetė galimybės ateityje įsikurti Fredos miestelyje.
“Geresnės vietos apsigyventi Kaune neįmanoma rasti. Gali būti, kad ir aš čia apsigyvensiu”, - sakė R.Garbaravičius.
Panašiai kalbėjo ir Kauno miesto meras, kuris visuomenę anksčiau mėgino įtikinti Fredos miestelyje neturintis jokių interesų.
Susitarė su Vilniaus valdininkais
Iškilus viešumon Fredos miestelio skandalui paaiškėjo, kad ir Savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Keserauskas 2005 metais įsigijo kotedžą Fredos miestelyje. Tiesa, daugiausia sprendimų yra priimta Savivaldybėje dirbant Giedriui Buinevičiui.
Pastarajam vadovaujant, tarp Savivaldybės, Lietuvos automobilių kelių direkcijos ir įmonės “Kauno keliai” 2004 metų kovo 16 d. buvo pasirašyti net trys skirtingi gatvių remonto finansavimo sutarties priedai.
“Prieduose skiriasi gatvėms skirtų lėšų dydžiai, nors galutinė suma sutampa”, - teigiama Seimo Antikorupcijos komisijos pažymoje.
Būtent Savivaldybei pavyko kažkokiu būdu susitarti su Lietuvos automobilių kelių direkcija, kad būtų remontuojamas ne Europos prospektas, kaip buvo numatyta iš pradžių, o Fredos miestelio gatvės.
Faktus siūlo ištirti teisėsaugai
Pasak Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Rimanto Jono Dagio, po truputį pasitvirtina įtarimai, kad Fredos miestelyje yra giliai pakasti politikų interesai.
“Procesas nuo pat pradžių buvo neskaidrus ir susijęs su asmeniniais interesais, - sakė R.J.Dagys. - Specialiosios tarnybos turėtų detaliau ištirti Fredos miestelio istoriją.”
Antikorupcijos komisija tik šią savaitę iš Kauno miesto savivaldybės gavo duomenų, kokį nekilnojamąjį turtą valdo administracijos darbuotojai. Tiriama, ar dalis jų nėra įsigiję turto Fredos miestelyje. “Medžiagai peržiūrėti prireiks laiko, todėl išvadas pateiksime po kelių savaičių”, - sakė R.J.Dagys. Savivaldybėje dirba per 900 tarnautojų. Kai kurie jų iš pradžių nesutiko pateikti asmens kodų.
Komisiją labiausiai domina Komunalinio ūkio skyriaus ir Savivaldybės administracijos vadovybės turimas turtas.
Prokurorai turi daugiau medžiagos
Kauno miesto apylinkės prokuratūra dar nebaigė tirti, ar teisėtai buvo panaudotos Lietuvos automobilių kelių direkcijos lėšos tvarkant Gebenių ir Saulėgrąžų gatves.
“Tyrimas užtruks dar maždaug du mėnesius, - sakė prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Juozas Bagdonavičius. - Mums svarbu išsiaiškinti, ar įstatymams nenusižengė Savivaldybės administracijos tarnautojai.”
Pasak J.Bagdonavičiaus, prokurorai tiria tik lėšų panaudojimo teisėtumą. “Politikų kol kas nekabiname, kaip ir galbūt jų įsigyto nekilnojamojo turto”, - teigė J.Bagdonavičius.
“Kauno dienos” žiniomis, dalį dar neištirtos medžiagos prokurorai vis dėlto turi, bet neaišku, ar jie ryšis tikrinti politikus.
Kauno miesto mero A.Garbaravičiaus žodžiais, skandalas yra politizuotas nuo pradžių iki pabaigos.
Politikai iš balos išlips sausi
Kauno miesto tarybos narys A.Žilevičius tikino, kad jam jau atsibodo Fredos miestelio skandalas. “Menamas skandalas dar labiau atgrasė verslininkus nuo investicijų į Kauną, - kalbėjo A.Žilevičius. - Projektu, kuris buvo iškoneveiktas, iš tikrųjų siekta tik gero miestui. Savivaldybė, kaip ir visame pasaulyje, turėjo padėti, nesvarbu, ar tai buvo “Beržolė”, ar ne “Beržolė”.
A.Žilevičiaus žodžiais, Kaune investuoti pasidarė lygiai taip pat rizikinga kaip ir Baltarusijoje.
Vis dėlto Fredos miestelio istorijoje visi taškai dar nesudėti. Už įstatymų pažeidimus papeikimais yra nubausti keli Komunalinio ūkio skyriaus tarnautojai.
Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas R.J.Dagys įsitikinęs, kad jei politikai net ir dalyvavo neskaidrioje veikloje, juos nubausti nėra jokios galimybės. Pasak jo, tik tokiu atveju, jei politikams reikėtų prisiekti, sulaužius priesaiką, politikai neišvengtų bausmės.
“Tačiau priesaikos institutui labai daug kas priešinasi”, - reziumavo R.J.Dagys.
