Daug metų skelbti duomenys, kad Kauno IX forte nužudyta 80 tūkstančių žmonių, akivaizdžiai prieštarauja istorinei tiesai  

Teiginys, kad Antrojo pasaulinio karo metais IX forte, kuris buvo pramintas mirties fabriku, sunaikinta 80 tūkstančių žmonių, daug metų buvo pateikiamas kaip neginčijamas istorinis faktas. Tačiau dabar tapo aišku, kad šis skaičius smarkiai “išpūstas” ir neatitinka tikrovės.

Skaičių “karuselė”

IX forto muziejaus direktorė Julija Menciūnienė “Kauno dienai” pripažino, kad pirminis aukų skaičius - 80 tūkstančių žmonių - “buvo paimtas iš lubų ir mums primestas”. Ji sakė mananti, kad tikrasis čia nužudytų žmonių skaičius siekia maždaug 50 tūkstančių.

Tačiau, kai kurių kitų istorikų nuomone, mirties fabrike sunaikinta dar mažiau - apie 30 tūkstančių įvairių tautybių žmonių, daugiausiai žydų. Remiantis dar kitais apskaičiavimais, IX forte iš viso nužudyta 17-18 tūkstančių nelaimingųjų. Tokie prieštaringi duomenys naudingi istorijos klastotojams, kurie apskritai neigia žydų genocido mastą Antrojo pasaulinio karo metais.

Vienas žmogus, paskambinęs į “Kauno dieną”, bet panorėjęs išlikti anonimu, su ironija klausė: “Kaip galima patikėti, kad tas genocidas buvo tokio masto, jeigu iš IX forte tariamai nužudytų aukų skaičiaus šaiposi patys žydai, sakantys, jog keisti tie lietuviai, prisiimantys didesnę kaltę negu tikroji!”

Skaičių “karuselė” apsunkina kelią į istorinę tiesą. Kodėl ir kam prireikė klastoti aukų skaičių?

A.Sniečkaus iniciatyva

Pokario laikais tuometinė okupuotos Lietuvos valdžia, vadovaujama Antano Sniečkaus, sudarė vadinamąją valstybinę komisiją, kuri turėjo nustatyti, kiek žmonių buvo nužudyta Lietuvoje, ir konkrečiai IX forte. Komisijai buvo duotas nurodymas žodžiu - dėl skaičių daug galvos sau nesukti, kitaip sakant, “rekomenduota” nacių aukų skaičių padidinti.

Kai kurie istorikai teigia, jog A.Sniečkus, kuris tuomet buvo beveik visagalis Kremliaus vietininkas Lietuvoje, gavęs parengtą projektą, juo neliko patenkintas. Jame aukų skaičius buvo padidintas, tačiau ne tiek, kad patiktų kompartijos vadovui. Komisija projekte parašė, kad mirties fabrike naciai ir jų talkininkai nužudė 70 tūkstančių žmonių. Reaguodamas į tai, A.Sniečkus esą pasakė: “Padarykim, kad būtų 80 tūkstančių”. Štai taip atsirado tas fantastinis skaičius, verčiantis raudonuoti bet kurį rimtą istoriką.

Galimas dalykas, kad į tą skaičių buvo įtrauktos ir kelios dešimtys tūkstančių sovietų karo belaisvių, kuriuos naciai badu numarino Kaune. Todėl daugelį metų visiems Kauno ir IX forto muziejaus svečiams buvo aiškinama, kad naciai šiame mirties fabrike sunaikino 80 tūkstančių žmonių.

Motyvai neaiškūs

Dabar istorikai spėlioja, kokiais motyvais vadovaudamasis, A.Sniečkus sąmoningai didino aukų skaičių. Kai kurie jų mano, jog jis taip norėjo savo šeimininkams Kremliuje kuo šiurpiau pavaizduoti nacių siautėjimą Lietuvoje, įskaitant ir Kauną.

Atrodo, kad kompartijos vadovas samprotavo maždaug taip: kuo šiurpesnių skaičių pateiksim Maskvai, tuo daugiau lėšų respublikos atstatymui, genocido aukų įamžinimui iš jos gausim.

Sovietmečiu buvo įprasta skaičius “pūsti”. Taip būdavo daroma ataskaitose apie žemės ūkio ir kitus tariamus laimėjimus. Jeigu skaičiai bus neįspūdingi, solidžių lėšų iš Maskvos nesitikėk. Todėl skaičius neretai tekdavo imti, kaip sakoma, iš lubų.

Atrodo, kad tokiu principu vadovaudamasis A.Sniečkus “nustatė” žuvusiųjų skaičių. Tie pramanyti duomenys automatiškai buvo viena priežasčių, dėl kurių daug metų buvo ignoruojamas vienas svarbus dokumentas.

Tai - aktas, kurį 1943-iaisiais surašė iš IX forto stebuklingai pabėgę žmonės - lavonų degintojai. Akto paskutiniame punkte buvo pateikti apytiksliai mirties fabriko aukų duomenys. Jie buvo kelis kartus mažesni už tuos, kuriuos palaimino A.Sniečkus.

Išsamių dokumentų nerasta

Kol kas nėra aptikta išsamių dokumentų, iš kurių būtų galima tiksliai nustatyti, kiek žmonių iš viso sunaikinta IX forte. Būtent ši spraga kliudo nustatyti istorinę tiesą.

Tiesa, kai kurie dokumentai išliko. Vienas jų - aukšto nacių pareigūno Karlo Jegerio ataskaita apie masines žudynes Lietuvoje. Tačiau ir šis dokumentas neišsamus - jame nėra duomenų apie žydų naikinimą, pavyzdžiui, Šiaulių apskrityje.

Dabar Vokietijoje yra prieinami dauguma archyvų, kuriuose būtų galima surasti ne vieną atsakymą į painius klausimus. Tačiau tiek Lietuvos, tiek Izraelio istorikai neskuba užpildyti baltąsias istorijos dėmes. O kai jų nestinga, atsiranda galimybių piktnaudžiauti. Klijuojamos “žydšaudžių tautos atstovo” etiketės; atsikertant neigiama, jog žydų genocidas apskritai buvo. Pastaroji nuomonė vis labiau plinta Vakarų Europoje.

Ne veltui Vokietijoje kiekvienas asmuo, viešai neigiantis, jog holokaustas - istorinė tiesa, gali atsidurti teisiamųjų suole.

Bet istorinė tiesa - tai tikslūs skaičiai ir faktai. Kai jų nėra, prasideda istorijos klastojimas.

Baisusis ruduo

Istorijos klastojimas atveda į klystkelius. Tokios pozicijos laikosi Kauno žydų bendruomenės aktyvistas, gidas ir istorikas Chaimas Bargmanas. Jis “Kauno dienai” sakė, kad, jo duomenimis, IX forte iš viso sunaikinta apie 15-17 tūkstančių žmonių. Pašnekovas teigė, kad anas skaičius - 80 tūkstančių - “jau anksčiau žinomas kaip absurdiškas”.

Kodėl 15-17 tūkstančių? Šį skaičių sudaro per dvi vadinamąsias akcijas (sušaudymus) sunaikinti žydai, taip pat jų tautiečiai, atgabenti iš kitų šalių, vietos gyventojai - antinacinės kovos dalyviai bei kriminaliniai nusikaltėliai ir sovietų karo belaisviai, kurių keli šimtai buvo badu numarinti mirties fabrike.

Mažoji akcija buvo įvykdyta 1941 metų spalio 4-ąją. Ji vyko tik mažajame gete - jis buvo likviduojamas. Todėl naciai visiems žydams įsakė pereiti į didįjį getą. Tačiau į jį galėjo patekti tik tie, kurie turėjo darbo sertifikatus. Kiti buvo sumėtyti į sunkvežimius, nuvežti į IX fortą ir ten sušaudyti. Tai buvo pirmasis masinis žmonių naikinimas. Tuomet, tik apytiksliais duomenimis, buvo sušaudyta nuo tūkstančio iki pusantro tūkstančio nelaimingųjų.

Didžioji akcija vyko tų pačių metų spalio 29 dieną. Tada sušaudyta maždaug devyni tūkstančiai du šimtai žmonių. Tai liudija K.Jegerio ataskaita.

Per dvi akcijas sunaikinta maždaug vienuolika tūkstančių nelaimingųjų. Prie šio skaičiaus reikia pridėti iš užsienio atvežtas aukas.

Ch.Bargmano duomenimis, mirties fabrike sunaikinta ne 15 ar 18 tūkstančių žydų, atvežtų iš tuometinės Vokietijos, įskaitant ir Austriją, bei Čekijos, kaip buvo tvirtinama iki šiol, bet 5-6 tūkstančiai.

Dar reiktų pridėti nužudytuosius per smulkias akcijas. Taigi IX forte iš viso galėjo būti sunaikinta 17-18 tūkstančių žmonių, tvirtina Ch.Bargmanas. Jo skaičiavimo metodiką kai kurie istorikai smarkiai kritikuoja.

Kad ir kaip būtų, bet aukų skaičius turi tendenciją mažėti: nuo 80 iki 50 tūkstančių, nuo 30 iki 15 tūkstančių...

Klastočių yra ir kitur

Istorikai sutaria, kad aukų skaičius buvo “išpūstas” ne tik Kaune, bet ir kitose Lietuvos vietovėse. Pavyzdys - Virbalio miestelis, kur naciai esą sunaikino 11 tūkstančių žydų. Specialistai vienu balsu teigia, kad šis skaičius - fantastinis, jis - dar vienas sovietmečio laikų “šedevras”.

Gerai žinoma, kad šis miestelis - mažas. Taip pat žinoma, kad Vilkaviškio žydai buvo sušaudyti kaip tik šio miesto apylinkėse.

Galimas dalykas, kad į 11 tūkstančių aukų, tariamai nužudytų Virbalyje, skaičių sovietmečio “istorikai” įtraukė ir jame veikusios karo belaisvių, marintų badu, stovyklos aukas, jas irgi smarkiai “išpūsdami”.

IX forto muziejaus direktorė J.Menciūnienė pripažino, kad tie skaičiai buvo klastojami ne tik Kaune, bet kitose Lietuvos vietovėse. “Tas noras didinti skaičius mums tebėra nesuprantamas”, - sakė ji.

Nėra aukų sąrašų

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė Dalia Kuodytė “Kauno dienai” sakė, kad dar tuomet, kai ji prieš kelerius metus dirbo IX forto muziejuje, mirties fabriko aukų skaičiai buvo pateikiami skirtingi. Problema buvo ir yra ta, kad nėra nužudytųjų sąrašų, todėl negali būti ir tikslių duomenų, sakė ji. Pašnekovė sakė pati bandžiusi Centriniame valstybės archyve ieškoti tiesos, tačiau tos paieškos buvo nesėkmingos.

Ji teigė susidūrusi su kai kurių istorikų nuomone, kad IX forto aukų skaičius neviršija 30 tūkstančių. Pašnekovė priminė, kad ir dėl visoje Europoje nužudytų žydų skaičiaus istorikai nesutaria. Vieni mano, kad per holokaustą žuvo šeši milijonai žydų, kiti įsitikinę, jog aukų buvo du milijonai.

D.Kuodytė abejoja bendru IX forto aukų skaičiumi, kuriuo operuoja Ch.Bargmanas. Visaapimančių dokumentų nėra, todėl negalima skubėti su kategoriškomis išvadomis, sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė.

Istorikų laukia atsakingas darbas

IX forto muziejaus direktorė J.Menciūnienė pripažino, kad tas pramanytas mirties fabriko aukų skaičius - 80 tūkstančių - prasilenkia su istorine tiesa. Ji mano, kad čia buvo sunaikinta apie 50 tūkstančių žmonių.

Ši nuostata prieš kurį laiką atsispindėjo pačiame muziejuje: skaičius 80 buvo pakeistas į 50. Dabar net nuimta lenta, ant kurios pasikeitė skaičiai.

Kartu direktorė sakė mananti, kad Ch.Bargmanas, pateikęs savo versiją, tikriausiai nėra įsigilinęs į kai kuriuos turimus dokumentus, įskaitant K.Jegerio ataskaitą savo vadovybei.

J.Menciūnienė, paklausta, ar Lietuvos istorikai turėtų imtis darbo, kad nustatytų istorinę tiesą, sakė: “Taip, taip ir dar kartą taip!”