Ilgas gyvenimas drauge verčia tobulėti


2006-01-10
Daiva VALEVIČIENĖ
Ilgas gyvenimas drauge verčia tobulėti

Priimta manyti, kad santuoka yra reikšmingesnė moteriai, tačiau šįsyk į ją - vyrišku žvilgsniu

Tikri profesionalai - policijos vyriausiasis komisaras, fotomenininkas bei advokatas į gyvenimą žvelgia skirtingais žvilgsniais ir iš skirtingų kampų. Kur kas jie panašesni kaip netrumpą santuokinio gyvenimo patirtį turintys vyrai. Pasišnekučiavus su jais, peršasi išvada: keletas dešimtmečių drauge verčia žmones tobulėti. Jei vyrui tik jo paties sumanymai atrodo verti išskirtinio dėmesio - tiesus kelias į skyrybas.

Jaunystėje pakanka grožio

Algirdas Kaminskas, Kauno policijos vadovas, kaip ir dauguma pareigūnų, ne visuomet sugrįždavo namo nakvoti ar drauge su namiškais sėsdavo prie švenčių stalo. Žmonai, kuri tiesiog neturi teisės konkuruoti su vyro tarnyba, visuomet nelengva. Tik pati Vita žino, kiek nerimo, o gal ir pavydo minučių jai teko išgyventi. O kaip savo šeimyninį gyvenimą vertina vyras, iki šiol traukiantis moterų žvilgsnius?

“Vedžiau jaunas, buvau 22-ejų, todėl nereikėjo didelių apmąstymų. Mus suartino daina, pakako jausmų ir pagarbos vienas kitam. Vyresni žmonės daugiau galvoja apie tai, kaip bus ateityje, o man buvo svarbu, kad Vita graži. Man ji tokia ir po 29-erių santuokos metų. Vesdamas tikėjausi, kad žmona valgyti virs ir marškinius išlygins, iki šiol jai esu už tai dėkingas, bet jokiu būdu nelaikau šių darbų jos prievole”, - sako A.Kaminskas.

Jis mano, kad labai natūralu, jog jo žmona dominuoja virtuvėje, nes ji yra puiki šeimininkė. Tikina visada jai padedąs sudoroti užaugintą derlių - drauge marinuoja agurkus, burokėlius ir apgailestauja, kad šiemet apsileido: nebeužraugė kopūstų.

“Kantriai dirbu pagalbinius darbus, nesiveržiu vadovauti ten, kur kito sugebėjimai didesni. Vita dirba policijos personalo tarnyboje, o namie moka viską - siuva, mezga. Užauginome dvi dukras, vyresnioji Gintarė jau ištekėjusi, džiaugiamės dviem anūkais. “Mažylei” dukrai Emilei, dešimčia metų jaunesnei už seserį, - aštuoniolika, šį pavasarį ji baigs gimnaziją”, - pasakoja A.Kaminskas.

Įvertino ištvermę ir išdidumą

Fotomenininko Romualdo Rakausko žmona Dalia niekuomet neprisipažino pavyduliaujanti jaunutėms dailioms merginoms, kurias fotografuodavo vyras. O gal ji išties tikėjo, kad vyras jomis domisi tik kaip menininkas. Buvo metas, kai trys žinomi Kauno fotografai fotografavo tą pačią nuogą merginą ir po to surengė parodą. Romualdui bene vieninteliam po to neteko išgirsti žmonos priekaištų.

Dalia kantriai viena nešdavo šeimos buitinių rūpesčių naštą, kol jos vyrą kamuodavo kūrybos kančios. Ji nesipriešino, kai Romualdas, su kuriuo gyveno tris dešimtmečius, staiga panoro laisvės, sutiko skirtis, o paskui, kai šis panoro sugrįžti į šeimą, dar kartą už jo ištekėjo.

“Žvelgdamas iš dabartinių pozicijų ir turėdamas 40 metų vedybinį stažą, galiu pasakyti, kad vyriškos ar moteriškos ambicijos, noras apginti savo pozicijas yra tiesus kelias į skyrybas. Blogai, kai žmonės, užuot mėginę rasti kompromisą, savaitėmis nebesišneka. Daug sveikiau, kai į kažką tiesiog numoji ranka. Tačiau, deja, ta ranka lanksti pasidaro tik kai esi brandaus amžiaus. Kol jaunas, to padaryti negali, net jei ir supranti, kad elgiesi kvailai”, - šypsosi R.Rakauskas.

Jis vedė būdamas 25-erių, o jo žmonai Daliai tuomet tebuvo 19-a. Po vestuvių iškyla ne tik nenumatytų mylimo žmogaus savybių, bet ir užgriūva buitis, reikia rūpintis mažais vaikais.

“Abu esame ambicingi ir emocingi, užsiplieskiame kaip degtukai, tad pasitaikydavo laikotarpių, kai sprogimas sekė sprogimą. Per pirmuosius penkerius santuokos metus gimė dvi dukros, Eglė ir Lina. Iki šiol nesuprantu, stebiuosi ir žaviuosi, kaip žmona be papildomos pagalbos jas augino. Prieš septynerius metus per kvailumą išsiskyriau ir tik tuomet sugebėjau įvertinti, ką praradau. Iki tol abu labiau vertinome save, o ne vienas kitą”, - filosofiškai žvelgia į praeitį R.Rakauskas.

Beveik pasaulio pabaiga

“Tai, kad dabar tėvai raginami eiti į “dekretines” atostogas, man atrodo tikras košmaras. Kūdikio pamaitinti krūtimi jie negali. Moterų ir vyrų lygybė nuėjo toli. Žiūrėdamas į praeivius Laisvės alėjoje, aš vis dažniau prisimenu dar vaikystėje girdėtas Mikaldos pranašystes, kad pasaulio pabaiga ateis tuomet, kai moterys rengsis kaip vyrai. Dabar dažnai nebesiskiria nei apranga, nei šukuosenos, tad tai turėtų atsitikti jau rytoj”, - sako R.Rakauskas.

Jo manymu, būna ir šiais laikais orių vyrų, kurie neskalbia, nelygina ir neverda maisto, laikydami tai grynai moteriškais darbais. Gyvenimas visus verčia suktis, kiekvienas stengiasi užsidirbti ir nebegalima griežtai skirstyti naminių pareigų, juolab smerkti už tai, kad nepaisoma tradicinių vaidmenų.

“Aš pats moku viską, nes neretai vienas išvažiuoju į sodybą visai savaitei. Tačiau kai sugrįžtu namo, žmona iškepa “kugelį” ar išverda cepelinų, ko aš nemoku. Kita vertus, žiūrėdamas į žmoną, kuri prieš Kūčias dirba dvi dienas, o prie stalo susėdusi šeima per pusvalandį viską suvalgo, nuoširdžiai užjaučiu visas moteris”, - neslepia fotomenininkas.

Jis, beje, pataria vyrams dažniau pasižiūrėti į veidrodį: pamatę savo pilvą ir praplikusią galvą jie mažiau galvosią apie suprastėjusią žmonos figūrą. Tokių gudruolių, kurie pareiškia, kad moteris su “celiulitinėmis” šlaunimis jų netenkina, o paskui vienatvėje prasigeria, jam teko matyti ne vieną.

Profesinis akiratis padeda šeimoje

Arūnas Gatelis - advokatas, kuriam ne kartą teko dalyvauti nagrinėjant sudėtingas skyrybų bylas. Kartais šeimos žlunga, griūva žmonių viltys ir nyksta kartu užgyventi turtai dėl dalykų, kurie pradžioje, regis, net neatrodo reikšmingi. Paskui jau vyniojasi nesutarimų kamuolys, nuo kurio tesinori pabėgti bet kokia kaina. Arūno žmona Rasa yra psichologė, kurios nestebina žmogaus silpnybės ir elgesio stereotipai. Nors apie darbą namuose Rasa ir Arūnas stengiasi šnekėti kuo mažiau, tai, ką jie žino apie žmones, padeda jiems kuriant tarpusavio santykius.

“Šeimyninės laimės receptų aš nežinau, manau, kad jų apskritai nėra. Iš profesinės patirties galiu pasakyti, kad vienus žmones skiria tai, kas kitus laiko drauge. Manęs, tarkim, neerzintų, jei žmona Rasa, psichologė, uždirbtų daugiau už mane. Nesipiktinčiau, jei ji net drastiškai pakeistų įvaizdį. Tai, kad žmogus kažką keičia, rodo, kad jis dar kažko nori, jam svarbu, kaip jį vertina aplinkiniai, jis nori patikti. Jei kas nors visą gyvenimą atrodo vienodai, gali tapti nuobodu. Kita vertus, permainos gali būti kažkokių įvykių ženklas ar didesnio dėmesio poreikis”, - į viską linkęs pažvelgti iš įvairių pusių A.Gatelis.

Jiedu su Rasa gyvena jau 24 -erius metus, turi studentę dukrą Ramintą ir moksleivį sūnų Arūną. Arūnas vyresnysis tikisi, kad gyvens drauge ir toliau, nes nori būti kartu.

“Tas noras - bene svarbiausia, nes gyvenime pasitaiko visko. Tačiau visada galima rasti sprendimą, kai noras būti kartu yra. Tuomet nėra vyriškų ir moteriškų darbų: kaip gali suprast ir užjaust mylimą žmogų, jei jam nepadedi? Man atrodo natūralu, kad jei vyras sugrįžta namo anksčiau, jis iškepa blynus, sutvarko kambarį ar sudeda skalbinius į skalbimo mašiną”, - sako advokatas.

Jo nuomone, lygiai taip pat neteisinga būtų vyro atžvilgiu, jei moteris gyvenime nieko nedarytų, o tik lauktų, kad vyras už ją išspręs visas problemas.