Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Į praeivius kėsinasi plytos
2008-04-17
Per vieną dieną Kauno centre nuo apšiurusių balkonų atšokę tinko luitai tik per laimingą atsitiktinumą nesužalojo kelių žmonių ir mažamečio vaiko.
Tragedijos vos išvengta
„Trūko akimirkos, kad betono gabalas būtų užkritęs ant dviratuku važiavusio mano sūnaus Dovydo“, – su išgąsčiu pasakojo kaunietė Edita Grinčalaitienė.
Nelaimės išvengta antradienio popietę prie Laisvės alėjos 110-ojo namo. Nuo balkono atskilęs tinko gabalas nukrito ant centrinės miesto pėsčiųjų gatvės grindinio ir sudužo už poros metrų nuo triratuku važiavusio berniuko.
Prie pastato iškart susirinko būrys pasipiktinusių moterų. Viena jų teigė mačiusi, kad tądien tinkas nuo Laisvės alėjo namo balkonų ir sienų žemėn krito ne vieną kartą.
Pirmajame pastato aukšte įsikūrusių įstaigų darbuotojai pasakojo, kad tokie įvykiai – kasdienybė. „Pati mačiau, kaip tinko gabalas vos neužkrito ant senuko“, – kalbėjo Sonata.
„Už tai turi atsakyti pastatus prižiūrintis „Žaidas“. Gyvenu Senamiestyje.
Tai įmonei prieš metus visi mūsų namo gyventojai parašėme pareiškimą, kad reikia tvarkyti fasadą. Mokame didelius mokesčius, tačiau niekas pastato netvarko. Viską tenka daryti patiems“, – piktinosi Salomėja Stonienė.
Tai, kad ant vaiko galvos vos neužkrito tinko gabalas, antradienį buvo ne vienintelis incidentas, susijęs su bendrovės „Žaidas“ administruojamais pastatais. Senamiestyje, M.Daukšos gatvėje, nuo balkono nuskilęs betono gabalas nukrito tiesiai ant automobilio.
Buvo skirta bauda
Kauno miesto savivaldybės administracija bendrovei „Žaidas“ už Laisvės alėjos 110-ojo namo nepriežiūrą yra skyrusi 600 litų baudą, tačiau įmonė šį sprendimą apskundė teismui.
„Centro seniūnijos teritorijoje dirbame mažiau nei dvejus metus. Nemanome, kad turime visiškai atsakyti už tai, kas griūva penkiolika ir daugiau metų“, – aiškino „City service“ atstovas Vilius Mackonis.
Pašnekovas teigė, kad „Žaidas“ ėmėsi visų būtinų priemonių, reikalingų tvarkyti avarinės būklės pastatams, tačiau tai ne visada padeda. „Administruojanti bendrovė yra tarpininkas, darbų organizatorius, vadybininkas. Mes nieko negalime daryti be namo savininko sutikimo. Šiuo atveju savininkai yra pastato gyventojai“, – teisinosi V.Mackonis.
Buvo sudaryta sąmata, kiek kainuotų suremontuoti Laisvės alėjos 110-ojo namo fasadą, tačiau atlikus apklausą gyventojai mokėti už darbus atsisakė.
„Čia gyvenu 30 metų. Dar prieš penkerius metus buvau apsilankęs seniūnijoje. Aiškinau, kad reikia tvarkyti fasadą. Valdininkams mano prašymai pasirodė neįdomūs. Esu pensininkas ir neišgaliu prisidėti prie remonto. Visus pinigus išleidžiu komunalinėms paslaugoms sumokėti ir vaistams įsigyti“, – guodėsi namo gyventojas Titas.
Sutvarkyti šio pastato fasadą kainuotų keliasdešimt tūkstančių litų. Namo tinkas yra dekoratyvinis, todėl reikia keisti jį visą, o ne lipdyti atskilusias dalis.
Padeda tik verslininkams
Ne vieno apleisto namo gyventojai nenori mokėti už fasado remontą, todėl „Žaidas“ gali sulaukti ir daugiau baudų.
Administratoriai prasitarė, kad jiems lieka vienintelė išeitis – ieškoti būdų, kaip pripažinti, kad statinys – avarinės būklės. Tuomet lėšos už remonto darbus iš gyventojų būtų išskaičiuojamos priverstinai.
„Žaido“ Kauno padalinio vadovas Tomas Augutavičius tikisi, kad problema bus išspręsta taikiu būdu ir bendrovei neteks atsidurti tarp dviejų ugnių. „Jeigu mes netvarkome pastatų, į mus kreivai žiūri savivaldybė. Jeigu pradedame tvarkyti nepaisydami žmonių nuomonės, miestiečiai reiškia nepasitenkinimą“, – guodėsi jis.
Kauno savivaldybė nedega dideliu noru padėti apleistuose namuose gyvenantiems žmonėms.
Praėjusio mėnesio pabaigoje „Kauno diena“ rašė, kad miesto valdžia nuo dalies nekilnojamojo turto ir valstybinės žemės nuomos mokesčių atleido tris centre įsikūrusias bendroves, kurios savo lėšomis susitvarkė pastatų fasadus. Taip verslininkai atgavo iki 50 procentų į fasadą investuotų lėšų. Tokios nuolaidos taikomos tik verslo atstovams.
Miestiečiams jokių lengvatų nenumatyta. „Gyventojams grąžinama dalis pinigų tik už tuos darbus, kurie yra susiję su šilumos taupymu“, – atkirto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Romaldas Rabačius.
Žarsto tuščius pažadus
Administracijos direktoriaus pavaduotojas net nesistengė paneigti, kad verslininkams padarytos lengvatos miestiečiai artimiausiu metu nesulauks. R.Rabačiui nerimo nesukėlė ir antradienį nukritę tinko gabalai Laisvės alėjoje ir Senamiestyje.
„Kažkaip prie to klausimo reikės grįžti. Tikėsimės, kad tai bus anksčiau, nei įvyks kažkokia nelaimė“, – nuo atsakymo į klausimą, kodėl savivaldybė iki šiol nesirūpina praeiviams grėsmę keliančiais pastatais, išsisuko R.Rabačius.
Bendrovė „Žaidas“ yra apsidraudusi savo veiklą. Jeigu prireiktų, draudimo kompanija kompensuotų ant automobilio stogo užkritusio plytgalio padarytą žalą.
Kas prisiimtų atsakomybę, jeigu tinko luitas nukristų ant žmogaus ir jį mirtinai sužalotų, bendrovės atstovai nedrįso atsakyti. Kalbinti teisininkai taip pat negalėjo tvirtai pasakyti, kas tokiu atveju būtų pripažintas tragiško įvykio kaltininku.
Teisininkas Martynas Kvederavičius:
Jeigu dėl krentančio tinko nukentėtų žmogus, būtų nelengva nustatyti kaltininką. Reiktų atidžiai studijuoti, kokius įsipareigojimus administravimo sutartyje prisiima administruojanti įmonė. Manau, kad atsakomybėn galima patraukti abu asmenis: tiek administravimo agentūrą, tiek pastato savininką. Vėliau jau teismas nuspręstų, kas yra tikrasis kaltininkas. Teismas taip pat nustatytų, ar nelaimė įvyko dėl tyčinės kaltės, ar ne. Neišsiaiškinus visų aplinkybių labai sunku pasakyti, ar kaltininką būtų galima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, ar taikyti administracinę.
