Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
%
Esu patenkintas(-a)
Esu nusivylęs(-usi)
Neturiu nuomonės
Iš viso balsų: 2686
Savaitės apklausa:
0
Geležinkeliais ES milijonai rieda į giminaičių kišenes
2006-03-15
Remigijus JURGELAITIS
Paaiškėjus, kad 200 mln. litų vertės bėgių remonto darbai patikėti “Lietuvos geležinkelių” vadovo žento vadovaujamam konsorciumui, Europos Sąjunga sustabdė finansavimą ir grasina byla Lietuvai
Šimtus milijonų Europos Sąjungos paramos gaunančios bendrovės “Lietuvos geležinkeliai” vadovai dalį lėšų nusprendė atseikėti ir savo giminaičiams. Įmonės generalinio direktoriaus Jono Biržiškio žento Rolando Ragaišio vadovaujama “JK grupė” sugebėjo gauti užsakymą už 200 mln. litų.
ES institucijos neketina pro pirštus žiūrėti į struktūrinių fondų lėšų skirstymą pagal giminystės ryšius ir jau sustabdė “Lietuvos geležinkelių” skelbtų konkursų finansavimą. Ne pirmą kartą į skandalus įsiveliantis “Lietuvos geležinkelių” vadovas J.Biržiškis sako, kad buvo laikytasi Viešųjų pirkimų įstatymo, tačiau pripažįsta žinojęs, kad geležinkelio atkarpų remonto konkurse dalyvavo jo žentas.
Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyrius atlieka ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo. Aiškinamasi, ar “Lietuvos geležinkeliai” “Kauno tiltams” nemokėjo už neatliktus darbus.
Konkurso metu vengta stebėtojų
Laimėjusi konkursą “JK grupė” įsipareigojo atlikti jungiamųjų geležinkelio linijų Vilnius-Stasylos-valstybės siena ir Kužiai-Mažeikiai-Bugeniai infrastruktūros atkūrimo ir modernizavimo darbus. Didžioji dalis lėšų sandoriui finansuoti skirta iš Europos regioninės plėtros fondo.
Konkursas surengtas neįprastai sparčiai. Europos Sąjungos lėšas administruojančios Transporto investicijų direkcijos vadovo pavaduotojas Gintautas Predkelis patvirtino, kad darbų finansavimo sutartis pasirašyta po to, kai įvyko konkursas. “Kaip administruojanti institucija nestebėjome minėto konkurso, todėl jokių detalių negaliu pateikti”, - patvirtino G.Predkelis. Kitaip tariant, “Lietuvos geležinkeliai” viešuosius pirkimus, susijusius su šių dviejų atkarpų remontu, vykdė dar iki tol, kol paprašyta ES lėšų. Pasirašius sutartį su “JK grupe”, pareikštas pageidavimas gauti ES paramą. Specialistų nuomone, toks būdas nepažeidžia įstatymų, tačiau įmonei leidžia išvengti net kelių ES pinigus administruojančių institucijų priežiūros. “Vykdant viešųjų pirkimų konkursą mūsų institucija kaip stebėtoja nedalyvavo”, - pakartojo G.Predkelis.
Konkurso pasiūlymus pateikė dvi jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių rangovų grupės - konsorciumas “ETRC II” bei konsorciumas “JK grupė”. Pastarajam vadovauja J.Biržiškio žentas, tačiau ši aplinkybė įmonės Viešųjų pirkimų padalinyje niekam nesukėlė abejonių.
“ETRC II” ne pirmą kartą dalyvavo “Lietuvos geležinkelių” konkursuose, anksčiau yra juos laimėjusi. Iš pradžių tvirtinęs, kad liepą vykusiu konkursu visai nesidomėjo, vėliau J.Biržiškis “Kauno dienai” sakė žinąs, kad olandų valdomas konsorciumas “ETRC II” darbus ne kartą atliko nekokybiškai, esą šiuo metu dėl įsipareigojimų nevykdymo su šia bendrove bylinėjamasi teismuose. “Vis tiek olandai samdo lietuvių bendroves, tik dalį pinigų pasiima sau. Darbai mūsų netenkina, brokas ant broko”, - piktinosi J.Biržiškis.
Neturi panašaus dydžio projektų patirties
Darbų nevykdys ir jo žentas, jis tik rengė konkursui reikiamus dokumentus. “JK grupės” konsorciumą sudaro privačios įmonės “Šiaulių plentas”, “Alkesta”, “Kauno tiltai” bei geležinkelių antrinės įmonės “Gelmagis” ir “Geležinkelio tiesimo centras”. Neatmetama, kad susibūrusios penkios įmonės ieškojo asmens, kuris garantuotų, kad 200 mln. litų užsakymas atitektų būtent joms. Tuomet ir pakviestas J.Biržiškio žentas.
Vakar su R.Ragaišiu “Kauno dienai” nepavyko susisiekti, tačiau iš surinktų faktų aiškėjo, kad minimas projektas yra didžiausias jo vadovaujamos kompanijos veiklos istorijoje. Anksčiau R.Ragaišis buvo įsteigęs individualią įmonę “Kupita”, o vėliau verslo konsultacijas teikiančią įmonę “JK”. Pirmoji susijusi su viešuoju maitinimu, kita - su verslo konsultacijomis.
Apie Kaune savo verslą turintį R.Ragaišį jokių duomenų sakė neturintis ir vienos konsorciume dalyvaujančios kompanijos “Kauno tiltai” generalinis direktorius Arūnas Juodžbalis. “Yra toks asmuo, tačiau kodėl jį pasirinkome konsorciumo vadovu, negaliu pasakyti, tuo laiku nedirbau prie geležinkelių projektų”, - tikino AB “Kauno tiltai” generalinis direktorius.
“Niekur dabar to žento nepadėsiu. Moralinė atsakomybė lieka, niekur nuo jos nepabėgsi. Jis tiesiog tvarkė dokumentaciją. Tai ką, dabar jo išsižadėsiu, geriau pats pasitrauksiu”, - teisinosi J.Biržiškis ir pripažino žinojęs, kad žento vadovaujamas konsorciumas siekė laimėti konkursą.
Oficialiai išplatintame pranešime “Lietuvos geležinkeliai” teigia, kad pasiūlymai buvo numatyti vertinti pagal ekonominio naudingumo kriterijų, esą AB “Lietuvos geležinkeliai”, pasinaudodama Viešųjų pirkimų įstatymo suteikta teise, kreipėsi į Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kelių katedrą prašydama, kad nepriklausomi ekspertai įvertintų konkurso pasiūlymus.
Tik vėliau įmonės Viešųjų pirkimų komisija priėmė sprendimą atmesti konsorciumo “ETRC II” pateiktą konkurso pasiūlymą, kaip neatitinkantį konkurso dokumentų reikalavimų. Nurodyta priežastis - nebuvo pagrindinio personalo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų, nepateikti įrodymai, kad per paskutinius 5 metus ieškovai įgyvendino bent penkis analogiškas konkurso sutartis. Paprastai tokiuose viešuosiuose konkursuose svarbiausiu kriterijumi būna žadama darbų kaina.
Galutinio sprendimo nepateikė
Konsorciumas “ETRC II” dėl konkurso rezultatų iš karto kreipėsi į teismą ir į ES Bendrosios rinkos ir paslaugų generalinį direktoratą. Vėliau konsorciumas “ETRC II” atsisakė nuo pareikšto ieškinio ir tolesnio skundo nagrinėjimo ES institucijose, to priežastys nekomentuojamos. Neoficialiomis žiniomis, olandų valdomas konsorciumas turi ketinimų dalyvauti ir kituose “Lietuvos geležinkelių” konkursuose.
Tačiau ES institucijos, paaiškėjus skandalingiems faktams, neketina nutraukti tyrimo. Jos sustabdė AB “Lietuvos geležinkeliai” skelbtų konkursų finansavimą bei pagrasino pradėti bylą prieš Lietuvą. Asignavimus valdanti Susisiekimo ministerija kol kas “Lietuvos geležinkeliams” projekto vykdymui nepervedė nė cento.
“Kol kas tai - beprecedentis atvejis, kai ES sustabdo pinigų skyrimą. To Lietuvoje dar nebuvo. Mūsų institucija jokių formalių pažeidimų nerado, tačiau ES dar nepateikė galutinio verdikto”, - sakė Europos Sąjungos lėšas administruojančios Transporto investicijų direkcijos vadovo pavaduotojas G.Predkelis.
AB “Lietuvos geležinkeliai atmeta bet kokius įtarimus. “Šimtą kartą tikrinta, pertikrinta. Viskas čia yra gerai, išskyrus mano žentą. Visi kiti dalykai sujaukti. Jei pinigų negausime, minėtus ruožus uždarysime”, - sakė AB “Lietuvos geležinkeliai” vadovas.
Atlygis už neatliktus darbus
Kiti “Lietuvos geležinkelių” sandoriai sudomino Lietuvos specialiąsias tarnybas. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) tikrina AB “Lietuvos geležinkeliai” projekto - IX geležinkelių transporto koridoriaus tiltų renovacijos - vykdymą. Nepriklausomas projekto inžinierius nustatė netikslumus AB “Kauno tiltai” atliktų darbų aktuose.
Tyrimui vadovaujantis Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras Dainius Baraniūnas “Kauno dienai” nekomentavo bylos detalių, tačiau patvirtino, kad tyrimas atliekamas dėl dokumentų klastojimo. “Yra pagrindo įtarimams, tačiau dokumentų apimtis yra didelė, todėl negaliu prognozuoti, kada jį baigsime”, - sakė prokuroras.
AB “Lietuvos geležinkeliai” linkę manyti, kad jų ir rangovų veiksmai baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Esą rangovas pripažino padaręs klaidą ir į Transporto investicijų direkcijos sąskaitą pervedė neteisėtai gautus pinigus.
“Ten įsivėlė paprasčiausia klaida, ir viskas. Ko gero, atsakingi žmonės ne iki galo atliko savo darbą”, - sakė “Kauno tiltų” technikos direktorius Aldas Rusevičius. Jei nebūtų paaiškėjęs klastojimas, “Kauno tiltai” už neatliktus darbus būtų gavę kone 100 tūkst. litų.
Veikla abejota ir anksčiau
Skandalai “Lietuvos geležinkeliams” šeštus metus vadovaujantį J.Biržiškį persekioja ne vienerius metus, tačiau visuomet jis sugeba likti poste. Dar daugiau - viešuosius konkursus ir toliau laimi įmonės, kurios anksčiau figūravo abejotinuose sandoriuose.
Kaip minėta, į konsorciumą taip pat įeina “Šiaulių plentas”, kuris į viešumą iškilo Rolando Pakso skandalo metu. Tuomet buvęs susisiekimo ministras verslininkas Gintaras Striaukas (beje, 1991 metais, būdamas susisiekimo ministru, J.Biržiškis pakvietė G.Striauką vadovauti Kelių direkcijai. Pernai tapęs susisiekimo ministru, G.Striaukas paskyrė J.Biržiškį “Lietuvos geležinkelių” vadovu) norėjo įsigyti “Žemaitijos kelių” akcijų, tačiau tam pasipriešino jų savininkas - “Šiaulių kelių” vadovas Alfonsas Armalas. G.Striaukas mėgino spustelėti A.Armalą per buvusį R.Pakso verslo partnerį ir rėmėją - “Restako” vadovą Algirdą Drakšą.
Ne kartą teismai nagrinėjo ir kitus su viešaisiais pirkimais susijusius ginčus. Prieš kelerius metus aiškintasi, ar 23 mln. litų vertės sutartis tarp bendrovių “Lietuvos geležinkeliai” ir “Belam Riga” bei “Nortel Networks” konsorciumo pasirašyta teisėtai. Tuomet Jonas Biržiškis pasirašė sutartį tą pačią dieną, kai teismas nusprendė, jog tokia sutartis negali būti sudaryta, siekiant užtikrinti ieškovų - įmonių ABB, “Fima” ir “Skaidula” konsorciumo - “teisių gynybos realumą”.
Į viešumą buvo iškilę faktų, kad J.Biržiškis dosnus ir įtakingų politikų giminaičiams. Anksčiau skelbta, kad “Lietuvos geležinkeliai” sudaro išskirtines sąlygas premjero Algirdo Brazausko brolio vadovaujamai kompanijai, o jo konkurentai skundžiasi dirbtinai stumiami iš rinkos
Marijampolėje veikianti švedų kapitalo įmonė “Swetrak” yra monopolininkė pabėgių gamintoja mūsų šalyje. “Lietuvos geležinkeliai” pabėgius tuomet pirko tik iš vienos įmonės. J.Biržiškis laikomas artimu premjero aplinkos žmogumi.
