Migrena žmonija serga jau du tūkstančius metų ir kol kas tesurado tik jos malšinimo, o ne gydymo būdų 

Ligonių, kurie būtų priversti gydytis nuo migrenos ligoninėse, pasitaiko retai, tačiau sergančiųjų šia liga, kurios pagrindinis simptomas - sunkiai ištveriamas galvos skausmas, yra labai daug. Nepaisant migrenai priskiriamų epitetų, kad tai - moterų arba išpaikusių inteligentų liga, ji yra labai paplitusi, ja serga ir moterys, ir vyrai, ir net vaikai.

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, migrena yra 19-oji tarp ligų, sukeliančių negalią. Skausmo priepuolių metu žmogus yra nedarbingas, o kai tie priepuoliai kartojasi dažnai, ligonis gali prarasti darbą, negali mokytis.  

Galima gyventi kitaip  

“Migrenos priepuolio metu skausmas dažniausiai būna nepakeliamas. Pusė galvos tvinkčioja, pulsuoja, ima pykinti, padidėja jautrumas šviesai, triukšmui bei kvapams. Norisi įlįsti į tamsų kambarį ir miegoti”, - pasakoja Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos skyriaus vadovė docentė Diana Obelienienė. Ji, kaip ir Klinikos vadovė docentė Nerija Vaičienė neslepia, kad serga migrena. Tačiau šiandien gydytojos išmoko valdyti ligą ir gyvena visavertį gyvenimą, aktyviai dirba mokslinį ir praktinį darbą.

Jos žino, kad šiandien šį skausmą galima nesunkiai įveikti, netgi užbėgti jam už akių, todėl inicijuoja projektus, kaip kuo plačiau paskleisti žinias apie naujausius migrenos gydymo metodus.

“Žmonės nežino, kad yra vaistų nuo šios ligos. Kadangi ji nėra mirtina, dauguma linkę iškęsti skausmą, kurio priepuolis gali tęstis nuo 4 iki 72 valandų, ir neina pas gydytojus. Kiti slepia skausmą bijodami būti nesuprasti, pavadinti neurotikais. Tačiau toks kentėjimas, tokia liga labai trukdo darbingumui, neretai priepuolio dirbant iškęsti neįmanoma. Priepuoliams, kurių prognozuoti neįmanoma ir jų periodiškumas nenuspėjamas, kartojantis, liga vis vien išaiškėja. Darbuotojas jaučiasi nevisavertis, šeima negali planuoti laisvalaikio, nes nežinia kada sergančiam šeimos nariui pasidarys taip blogai, kad jis nenorės nieko ir kentės skausmą”, - aiškina docentė D.Obelienienė.  

Priežastys - dar neaiškios  

Sakoma, kad žmonija migrena serga daugiau kaip 2 tūkst. metų, tačiau iki šiol neišaiškintos jos atsiradimo priežastys. “Žinoma tik tai, kad polinkis sirgti migrena yra paveldimas. Pacientai dažnai sako, kad skauda galvą ir mamai, ir močiutei”, - pasakoja Kauno medicinos universiteto Neurologijos klinikos vadovė docentė Nerija Vaičienė.

Ši liga labai gąsdina tėvus, kai ja suserga maži vaikai. Nuo 3 iki 5 proc. žmonių migrenos priepuolius patiria jau iki 7 metų amžiaus, o paauglystėje sergamumas padidėja iki 10-20 proc. Vaikams skauda galvą, jie vemia, gali mirgėti akyse, o tėvai nežino, kas atsitiko. Neretai galvojama, kad kaltas koks nors virusas, ir vaikas vežamas į infekcinę ligoninę. “Labai svarbu tėvams žinoti, kad ir vaikai gali sirgti migrena. Specialistai nesunkiai šią ligą diagnozuoja, o tėvai galvos skausmais besiskundžiantį vaiką guldo į lovą, girdo arbata ir siūlo kentėti. Galbūt šitaip bando apsaugoti nuo vaistų, tačiau ši išeitis nėra gera. Karščiuojančiam vaikui malšiname temperatūrą, o kenčiančiam galvos skausmą nenorime padėti”, - priekaištauja docentė Nerija Vaičienė.

Sergančiųjų migrena priepuolius, o juos yra patyrę apie 10-15 proc. visos populiacijos, gali išprovokuoti nereguliari mityba ir kai kurie maisto produktai (šokoladas, fermentinis sūris, citrusiniai vaisiai, riešutai, kavos produktai ir kt.), aktyvi fizinė veikla, ypač jei jos imantis, skrandis yra tuščias, hormonų disbalansas, nereguliarus ir net pernelyg ilgas miegas, neigiami psichologiniai veiksniai.

Migreną diagnozuoti ir ją gydyti būtina. “Nekreipiant dėmesio į galvos skausmą po jo priedanga gali slėptis onkologinės ligos ar gerybiniai augliai”, - sako docentė D.Obelienienė.  

Komplikacijos - labai sunkios  

Negydoma migrena, o ypač jos priepuoliai su vadinamąja aura gali sukelti sunkias komplikacijas. Apskritai migrenai būdingos keturios fazės: prodromas, aura, galvos skausmas ir popriepuolinis periodas. Priepuolio metu šios fazės susilieja.

Perspėjamieji signalai (prodromas) dažniausiai pamažu išryškėja per 24 valandas iki priepuolio. Ima blogėti nuotaika, sumažėja darbingumas, gali dingti apetitas arba atsiranda nuolatinis alkio jausmas, ima kankinti troškulys, padažnėja šlapinimasis ar apskritai pablogėja bendra savijauta. Toliau pasireiškia neurologiniai simptomai, kurie vadinami aura. Ji gali būti įvairi, bet dažniausiai atsiranda regėjimo sutrikimai: žybčioja akyse, matomi geometrinių figūrų vaizdiniai, iškreipti aplinkos daiktai. Vaizdai gali dvigubintis, susilieti ar net atsirasti laikinas aklumas. Aurai priskiriami ir jutimo sutrikimai: plaštakų ar rankų ir kojų, lūpų, liežuvio, veido tirpimas, dilgčiojimas, silpnumo ar sustingimo jausmas vienoje kūno pusėje. Gali sutrikti kalba, pusiausvyra, net sutrikti sąmonė. “Jei aura tęsiasi valandą, gali ištikti paralyžius. Migrenos komplikacijų riziką provokuoja rūkymas ir kontraceptinės tabletės”, - aiškina docentė D.Obelienienė.

Vadinasi, migrena - tikrai sunki liga. Ji diagnozuojama 14-16 proc. visų sergančiųjų. Vaistai nuo migrenos kompensuojami 50 proc. tiems ligoniams, kurie patiria komplikacijų. Docentės Nerijos Vaičienės nuomone, verta nusipirkti specialių vaistų, geriau kai ko ir atsisakyti, nes varginančio priepuolio metu prarandama daug daugiau. Vaistai labai efektyvūs. Kol kas ši liga nėra išgydoma, bet, anot docentės, visiškai valdoma.  

Sprendimų ieškoma tarptautiniu mastu  

Lietuvos galvos skausmų specialistų asociacija, kurios prezidentė ir Tarptautinės bei Europos galvos skausmų specialistų asociacijos valdybos narė yra docentė D.Obelienienė, ir Tarptautinės soroptimisčių organizacijos narė - Lietuvos soroptimisčių sąjunga inicijavo projektą “Greitoji migrenos pagalba”.

Projekto tikslas - supažindinti visuomenę su galvos skausmų, ypač migrenos, problema, padėti sergantiesiems įveikti šią negalią, išmokyti juos palengvinti savo būklę priepuolio metu. Trys didžiosios tarptautinės nevyriausybinės organizacijos - Pasaulinis galvos skausmų aljansas, tarptautinė galvos skausmų asociacija ir Europos galvos skausmų federacija bei Pasaulio sveikatos organizacija vykdo bendrą globalią programą, skirtą įtikinti mokslininkus ir medikus, jog savaiminiai, be priežasties galvos skausmai yra sunki liga ir ją reikia gydyti. Į šią programą įsijungė ir Lietuva. Šia tema Kauno medicinos universitete neseniai buvo surengta tarptautinė konferencija, kurioje pranešimus skaitė žymiausi pasaulio ir mūsų šalies mokslininkai.

Galvos skausmų specialistų asociacija “Greitosios migrenos pagalbos” projekto, kuris tęsis iki metų pabaigos, teikia profesionalią pagalbą: atsako į teorinius ir praktinius klausimus, konsultuoja apie migrenos diagnostiką ir gydymą, pataria, kaip nežaloti savęs ir tausoti sveikatą. Visi, kurie kenčia nuo galvos skausmų ar mano sergantys migrena, gali skambinti nemokamu “Greitosios migrenos pagalbos” telefonu 8 800 10103, pasitarti ir konsultuotis su specialistais.