Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Egzekucijų vietoje žaidžiama istorija
2005-01-31
Dainoras LUKAS
Šiurpūs praeities prisiminimai iki šiol kauniečių nepalieka ramybėje
Ten, kur dešimtmečius stovėjo paminklinis akmuo, žymintis keturių komunarų sušaudymo vietą, greitai nebeliks jokio užrašo apie šį istorijos faktą. Taip nusprendė miesto Savivaldybės komisija.
Iškels paminklinį akmenį
“Tai ypatinga vieta. Visais laikais šis užkampis buvo pasirenkamas egzekucijomis”, - sakė Savivaldybės paminklotvarkininkė Danutė Rūkienė. Kalbama apie Kauno tvirtovės dešiniojo Nemuno kranto centrinio įtvirtinimo redutą (tai - netoli K.Baršausko gatvės ir buvusio A.Sabonio krepšinio mokyklos pastato).
Sovietmečiu paminklas keturiems komunarams - 1926 metais sušaudytiems komunistams Karoliui Poželai, Juozui Greifenbergeriui, Kaziui Giedriui ir Rapolui Čarnui buvo pastatytas Vytauto prospekte.
Atkūrus šalies nepriklausomybę, jų pelenai perlaidoti Aukštųjų Šančių karių kapinėse. Pats paminklas nugriautas 1990 metais, dabar jis eksponuojamas Grūto parke. Jų sušaudymo vietoje liko paminklinis akmuo. Pernai gautas Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus prašymas pašalinti akmenį. Laiške teigiama, kad jis žeidžia lietuvių tautinius jausmus. Labiausiai kliūva užrašas, jog komunistai buvo nužudyti “fašistų”.
“Kreipėmės į Kultūros paveldo centrą, klausdami, kaip elgtis. Centras sutiko pakeisti užrašą. Pavadinimų sumanymo ir atminimo įamžinimo komisijai siūliau kitokį užrašą, paminėti, kad šioje vietoje sušaudyti nelegalios komunistų partijos veikėjai, bet tam prieštarauta. Kiti komisijos nariai teigė, kad nėra svarbu įamžinti patį sušaudymo faktą. Komisija nutarė, kad šį paminklinį akmenį reikia visai iškelti”, - sakė D.Rūkienė.
Valstiečių sukilėliai liks įamžinti
1968 metais visai šalia minėto atminties ženklo buvo pastatytas atminimo akmuo 1935 metų Suvalkijos valstiečių streiko dalyviams. Užrašas skelbė, kad 1936 metais “šioje vietoje palaidoti fašistinio karo lauko teismo nuosprendžiu sušaudyti” Kazys Narkevičius, Alfonsas Petrauskas, Bronius Protasevičius ir Petras Šarkauskas. “1994 metais gautas giminių prašymas pastatyti kryžių ir iš dalies pakeisti užrašą. Liko nepolitizuotas užrašas apie čia sušaudytus streiko dalyvius”, - aiškino D.Rūkienė.
1935 metų sukilimo metu valstiečiai reikalavo padidinti supirkimo kainas, mažinti mokesčius, atidėti skolų grąžinimą bankams. Po sukilimo numalšinimo dar vienas jo dalyvis A.Maurušaitis buvo nužudytas I forto dujų kameroje. Jau tada Komunistų partija stengėsi šiems įvykiams suteikti politinį atspalvį, sovietiniais laikais jie buvo panaudoti propagandos tikslais.
Prisiminta ir apie vokiečius
Tik 2003 metais šalia dviejų atminimo ženklų atsirado dar vienas, skelbiantis, kad čia ilsisi Antrojo pasaulinio karo vokiečių belaisviai, o tiksli laidojimo vieta nežinoma.
“Kaip tik čia ir buvo laidojami vokiečiai”, - “Kauno dienai” rodė kaunietis Petras Kuznecovas. Jį kreiptis į žurnalistus paskatino “Kauno dienos” rašinys, jog Antrojo pasaulinio karo dalyviai prašo prie VI forto atstatyti apie žuvusius SSRS kariuomenės karius primenančią informacinę lentą.
Straipsnyje minėta, jog VI forto teritorijoje stovi paminklas su užrašu: “Čia, buvusioje karo belaisvių stovykloje, nužudyta ir palaidota tūkstančiai raudonarmiečių (1941-1944 m.) ir vermachto karių (1945-1949 m.). “Vokiečių ir rusų belaisviai nebuvo laidojami kartu. Pats savo akimis mačiau, kur tiek vieni, tiek kiti buvo užkasami”, - tvirtina P.Kuznecovas.
VI forte 1941-1943 metais buvo įrengta sovietinių karo belaisvių stovykla. 1943-1944 metais naciai ten įsteigė įvairių tautybių civilių žmonių prievartinio įkalinimo stovyklą. 1944-1948 metais forte ir aplink jį, palei dabartinę K.Baršausko gatvę, įrengtuose barakuose buvo kalinami vokiečių karo belaisviai.
Rusų belaisviai buvo laidojami VI forte, šalia tos vietos, kur sovietmečiu buvo pastatyta didžiulė atminimo lenta apie ten palaidotus rusų belaisvius.
“Nuo pat 1941 metų rudens čia pradėta laidoti rusus. Matydavome, kaip kūnus sumeta į duobę. Juos laidojo į abi puses nuo dabartinės R.Kalantos gatvės”, - pasakojo P.Kuznecovas.
Anot jo, vokiečių karo belaisviai buvo kalinami toje vietoje, kur vėliau iškilo paminklas keturiems komunarams.
Karo veteranų prašymo netenkins
Savivaldybės komisija ir Kultūros ir švietimo komitetas nutarė Antrojo pasaulinio karo veteranų prašymo netenkinti. “Įrengsime informacines nuorodas į belaisvių kapines. Buvusios sienelės paskirtis taip pat buvo parodyti, kur yra kapinės”, - sakė D.Rūkienė.
Kapinaitėse yra paminklas, kuris skelbia: “Čia, buvusioje karo belaisvių stovykloje, nužudyta ir palaidota tūkstančiai raudonarmiečių (1941-1944 m.) ir vermachto karių (1945-1949 m.)”. Šis teiginys ir privertė P.Kuznecovą kreiptis į žurnalistus.
