Ką manote apie valdančiąją koaliciją?
Savaitės apklausa:
0
Duris į turtingųjų pasaulį atvėrė nafta
2006-05-18
Į ES nesiveržianti Norvegija pasirengusi tapti Senojo žemyno energetikos saugumo garantu
Jau penkerius metus iš eilės Norvegija yra pripažįstama geriausia vieta gyventi visame pasaulyje, nors prieš pusę amžiaus apie tokį titulą norvegai galėjo tik pasvajoti. Į turtingiausių valstybių klubą gana skurdžiam žvejybos ir žemės ūkio kraštui duris atvėrė 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje atrasta nafta ir dujos. Šių gamtos išteklių eksploatavimas didina ne pavienių energetikos milžinų, o visų šalies gyventojų turtus.
Energetikos ūkį valdo valstybė
Lietuvos valdžiai, kuri iki šiol bergždžiai stengiasi išspręsti “Mažeikių naftos” rebusą, vertėtų pasimokyti iš Norvegijos, kurios vyriausybė turi akcijų visose stambiausiose naftos bei dujų įmonėse, o gamtos išteklių telkiniai taip pat priklauso valstybei.
Apie savo sugebėjimą tvarkyti valstybinį energetikos ūkį norvegai kalba neslėpdami pasididžiavimo.
Iš tiesų per pastaruosius keturis dešimtmečius, kai Norvegijoje imti eksploatuoti “juodojo aukso” telkiniai, ekonomikos plėtra bei pragyvenimo lygis šioje šalyje kilo rekordiniais tempais. Šiuo metu norvegų pragyvenimo lygis ir gaunamos pajamos yra vienos aukščiausių pasaulyje, o ši Skandinavijos šalis seniai įsitvirtino turtingiausių valstybių sąrašų topuose.
Jungtinės Tautos, vertindamos pagal indeksą, kuris apskaičiuojamas atsižvelgiant į tris pagrindinius žmogaus socialinės raidos komponentus - socialinį aprūpinimą, švietimą ir vidutinę gyvenimo trukmę, jau penkerius metus iš eilės Norvegiją skelbia geriausia vieta gyventi.
Praėjusią savaitę Osle su Lietuvos žurnalistais susitikęs Norvegijos parlamento Finansų komiteto narys, buvęs finansų ministras Karlas Eirikas Schjot-Pedersenas pripažino, kad gamtos ištekliai ir šiuo metu yra vienas šalies ekonomikos variklių. Tačiau valstybei turtus sukrovė ne tik nafta. Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą Norvegija, kurioje šis rodiklis lygus 95,6 iš 100, gerokai lenkia kitas naftos gavybos milžines. Pavyzdžiui, viena didžiausių pasaulyje naftos eksportuotoja Kuveitas užima vos 42 vietą, o Saudo Arabija nusileido net Meksikai ir Venesuelai.
Garantuotos pajamos
Kai “Phillips Petroleum” kompanija 1962 m. kreipėsi į Norvegijos vyriausybę, prašydama suteikti leidimą ištirti Šiaurės jūros dugną, ši Skandinavijos šalis iš karto suskubo priimti naujus įstatymus, kurie įtvirtino nuostatą, kad visi gamtos ištekliai priklauso valstybei, o jų paieškas ir plėtrą kontroliuoja tik vyriausybė. 1967 metais atradus pirmuosius naftos telkinius, Norvegija neturėjo nei geologijos, nei geofizikos ekspertų, išmanančių naftos paiešką, todėl teko kviestis užsienio specialistus.
1972 metais įsteigta “Statoil” įmonė iki šiol yra valdoma valstybės (70,9 proc. akcijų). Norvegijos vyriausybė, turinti vertybinių popierių ir kitose su naftos bei dujų verslu susijusiose kompanijose, laikosi politikos nesikišti į verslą ir nenurodinėti, kokie sprendimai turi būti priimami.
Anot K.E.Schjot-Pederseno, dabartinių ekonomikos aukštumų Norvegijai pavyko pasiekti dėl to, kad naftos ir dujų ištekliai buvo pripažinti visuotine nuosavybe, o gautos pajamos nukreiptos į valstybės biudžetą, o ne privačių kompanijų sąskaitas.
“Naftos produkcija užtikrina kur kas daugiau pajamų, palyginti su mokesčiais, gautais iš kito su gamtos ištekliais susijusio verslo”, - teigė buvęs finansų ministras.
Naftos gavyba šioje Skandinavijos šalyje vidutiniškai siekia apie 2,9 mln. barelių per dieną.
Taupo ateities kartoms
Iš naftos verslo uždirbtus pinigus Norvegijos vyriausybė jau daugelį metų skiria socialinėms reikmėms: tobulinamos švietimo bei sveikatos priežiūros sistemos, viešajame sektoriuje diegiamos aukštosios technologijos.
Pajamų už naftą ir dujas Norvegija, turinti vos 4,5 mln. gyventojų, “nepravalgo”, o didžiąją dalį atideda juodai dienai - kai gamtos dovanų atsargos išseks. Valstybinis pensijų fondas, kaupiantis valstybės iš naftos uždirbtas lėšas, buvo įkurtas 1990 metais, o 1996 metais iš jo buvo pradėtos mokėti pensijos. Šios išmokos sudaro tik dalį pensininkų gaunamų pajamų.
Jau šiuo metu Norvegija sugebėjo sukaupti milžiniškas santaupas - ateities kartoms jau atidėti šimtai milijardų dolerių. Norvegijos fondas, investuojantis “naftos dolerius” ateities kartų labui, jau sukaupė tiek pinigų, kad kiekvienas šalies pilietis galėtų kasmet iki savo gyvenimo pabaigos nemokamai atostogauti prie Viduržemio jūros. Vienas didžiausių pasaulyje fondų investuoja į užsienio kompanijas - pradedant “Nokia” ir baigiant “McDonalds” - ir į obligacijas.
Vadinamasis “naftos fondas” 2001 metų pabaigoje buvo sukaupęs 613,7 mlrd. kronų (69,45 mlrd. JAV dolerių), o 2005 metų pabaigoje jo turtas siekė 1399 mlrd. kronų. Tiesa, fondo augimas kiek sulėtėjo dėl nuosmukio vertybinių popierių biržose ir po rugsėjo 11-osios teroro aktų dar labiau sulėtėjus pasaulinės ekonomikos augimo tempams. Būta ir nuostolių - bankrutavus JAV energetikos milžinei “Enron”, fondas neteko 200 mln. kronų.
Gamtos dovanos senka
Paskaičiuota, kad naftos išteklių Norvegijai turėtų užtekti dar bent 50 metų, o dujų - 100 metų. 1995 metais buvo eksploatuota apie 40 proc. telkinių, o šiais metais šis rodiklis padidėjo dar 6 proc. Planuojama, kad efektyviai eksploatuojant telkinius ir infrastruktūrą, bendrosios įplaukos į biudžetą dar iki 2015 metų turėtų siekti 2000 mln. kronų. Likusių gamtos turtų vertė viršija 4000 mlrd. Norvegijos kronų.
K.E.Schjot-Pedersenas įsitikinęs, kad šiuo metu gyventojams užtikrintą gerovę nulėmė kadaise priimti politiniai sprendimai, kurie pasitvirtino.
“Valstybei ir privačiam verslui dirbant kartu pavyko sumažinti skirtumus tarp socialinių grupių ir sukurti vieningą visuomenę”, - pareiškė buvęs finansų ministras.
Jis užsiminė, kad ne visoms valstybėms, atradusioms gamtos išteklius, pavyko suklestėti. Pavyzdžiui, Ispanijai atradus auksą, ekonomika nustojo augti, o visa šalis išgyveno ilgą depresijos laikotarpį. Pusiausvyros nepavyko išlaikyti ir Nyderlandams, kurie, aptikus dujas, leido iškilti viešajam sektoriui, su kuriuo nebegalėjo konkuruoti privatus verslas.
Norvegijos ekonomikos stabilumą lemia ne tik nafta ir dujos, bet ir griežta monetarinė politika, griežtai reglamentuojanti, kaip reikia valdyti už gamtos išteklius gautas lėšas. Vis dėlto dideli pinigai nuolatos kaitina aistras net ir šioje Skandinavijos valstybėje. Tad nenuostabu, kad prieš kiekvienus rinkimus atsiranda politikų, kurie ragina intensyviau naudoti sukauptus pinigus ir sulaukia rinkėjų palaikymo.
Tačiau dauguma politinių partijų sutaria, kad Norvegija turėtų ir toliau kaupti pinigus, užuot juos išleidusi dabar. Nuogąstaujama, kad tai sukeltų infliaciją ir pakirstų visos šalies ekonomikos pagrindą.
Dukart “ne” narystei ES
Šiuo metu Norvegija yra trečia pagal dydį naftos ir dujų eksportuotoja pasaulyje. Vien tik dujų eksportas nuo 1981 metų išaugo beveik 5 kartus. Daugiausia norvegiškų dujų tiekiama į Vokietiją ir Prancūziją.
“Norvegija, turėdama tiek naftos ir dujų, galėtų tapti Europos energetinio saugumo garantu”, - teigė K.E.Schjot-Pedersenas, užsiminęs, kad ateityje planuojama padidinti dujų eksportą.
Tiesa, buvęs finansų ministras pripažįsta, kad Norvegija nebus naftos valstybe amžinai: “Vykdome naujų telkinių paieškas kartu su rusais Barenco jūroje, tačiau naftos gavyba ilgai netruks. Jau šiandien turime rengtis ateičiai ir taupyti. Be to, reikia ieškoti kitų ūkio šakų plėtros galimybių - kurti ir diegti naujausias technologijas bei nanotechnologijas”.
Europos Sąjunga seniai pageidauja Norvegiją matyti tarp Bendrijos narių. Tačiau norvegai jau du kartus nepritarė stojimui į ES. Referendumai dėl ES narystės Norvegijoje buvo surengti 1972 ir 1994 metais, tačiau ir prieš kelis dešimtmečius, ir dabar norvegų nuomonė nepasikeitė.
K.E.Schjot-Pedersenas teigė, kad narystė ES išlieka vienas sudėtingiausių klausimų.
“Apie narystę ES diskutuojame nuo 1960-ųjų. Nors dvi stambiausios politinės partijos bei darbdavių konfederacijos tam pritaria, tačiau norvegai jau dukart pasakė “ne”. Kodėl, vis sulaukiame neigiamo atsakymo, sunku pasakyti. Vertėtų atkreipti dėmesį, kad Norvegijos ekonomika yra labai stabili, o ES šalių ekonominis išsivystymas yra gana skirtingas. Šiuo metu Norvegija nejaučia ekonominio poreikio tapti ES nare”, - teigė Norvegijos parlamentaras.
Anot jo, Norvegija su ES aktyviai bendradarbiauja ir finansuoja kai kurias ekonomines Bendrijos iniciatyvas, finansiškai remia naująsias ES šalis. Tačiau šią Skandinavijos valstybę labiausiai erzina ES nustatytos taisyklės žvejybos ir žemės ūkio sektoriuose.
“Norvegai nenori, kad dėl jų šalies žuvų išteklių sprendimus priimtų ES. Mūsų šaliai netinka ir ES nustatyti žemės ūkio paramos principai”, - teigė K.E.Schjot-Pedersenas.
Nuo seniausių laiku ši šalis yra žvejų tauta, eksportuojanti beveik 90 proc. visų pagautų žuvų. Be to, Norvegija yra lašišų pardavimo lyderė pasaulyje. Vietos žemės ūkis, nors jam skirta tik 3-4 proc. šalies ploto, visiškai patenkina pieno, sūrio ir mėsos poreikius šalyje. Norvegijoje gerai auga bulvės, pašarinės kultūros, javai ir kt. Kitos svarbios ūkio sritys yra miškininkystė, laivininkystė, vaistų gamyba, medienos ir popieriaus pramonė, kalnakasyba.
