Dramatiškoje byloje - garsių medikų vardai


2006-09-30
Saulius TVIRBUTAS
Dramatiškoje byloje - garsių medikų vardai

Nutrauktas Juro Abromavičiaus žūties tyrimas netikėtai įžiebė aistras gydytojų pasaulyje

Nutrauktas tyrimas dėl buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) darbuotojo Juro Abromavičiaus žūties paliko daug mįslių. Paviešintos su šia byla siejamos kitų nusikaltimų detalės atvėrė senas žaizdas tarp medikų – viešai paskelbta, kad į buvusį neurochirurgą Leoną Klumbį galėjo pasikėsinti tie patys asmenys, kurie buvo įtariami J.Abromavičiaus nužudymu.

Seimo narys Egidijus Klumbys iškėlė versijĄ, kad į jo tėvą pasikėsinta dėl politinių motyvų, bet kartu metu į viešumą iškilo ir tuo metu Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) virusių intrigų užkulisiai. Su L.Klumbiu tada dirbęs neurochirurgas Arimantas Tamašauskas teigia ginsiąs savo garbę ir orumą teisme, nes buvo apkaltintas nusikaltimo užsakymu.

Peršautas pakeliui į darbą

Buvęs KMUK profesorius, neurochirurgas 81 metų Leonas Klumbys dabar turi antrąjį neįgalumo lygį. Jis vaikšto su lazda, nes sunkiai valdo dalinai paralyžiuotą dešinę koją.

„Kulka pataikė žemiau dešinio dubens, sužalojo kraujagyslę ir kojos nervą“, - pasakojo L.Klumbys.

Profesorius sužalotas 1996 metų gruodį – likus maždaug dviem mėnesiams iki J.Abromavičiaus žūties. J.Basanavičiaus gatvėje gyvenantis L.Klumbys į darbą kaip visada išėjo pėsčiomis. „Kai ėjau netoli namų esančia Žemgulių gatve išgirdau duslų pokštelėjimą ir susmukau, - prisimena medikas. – Tada nesupratau, kad mane pašovė. Pusiau be sąmonės, instinktyviai bandžiau parsigauti atgal į namus“. Eidamas skersai J.Basanavičiaus gatvės vyras netekęs jėgų nugriuvo. „Pamenu, kad mane apvažiavo didelis automobilis – jo modelio neįsidėmėjau, tik atmintyje įstrigo du viduje sėdintys vyrai, - kalbėjo L.Klumbys. – Mašina nesustodama nuvažiavo tolyn, o aš sukaupęs jėgas šiaip ne taip paršliaužiau iki namų. Atidariusi duris anūkė iškvietė greitąją. Tik tada sužinojau, kad esu sužeistas“.

L.Klumbys pasakojo iš pradžių prašęs jo neoperuoti. „Bet perpilant kraują po kiekvienos procedūros sukaustydavo skausmas, netekdavau sąmonės, - prisimena jis. – Medikai tris paras tomografu bandė išsiaiškinti sužalojimo pasekmes, tačiau vis nieko nerasdavo, paskui nuspręsta mane operuoti“. Tik tada paaiškėjo, kad kulka nutraukė nervą ir kraujagyslę, todėl perpilant kraują susidarydavo spaudimas kojos raumenyse.

Apie sąsajas su kita byla sužinojo neseniai

L.Klumbys teigia per dešimt metų niekada nepagalvojęs, kad pasikėsinimą į jį ir J.Abromavičiaus žūtį gali sieti tie patys abiejų bylų įtariamieji - Vytautas Grybauskas ir buvęs Krašto apsaugos ministerijos Antrojo operatyvinio tarnybų departamento pareigūnas Jonas Zajančkauskas.

„Kai gavau pranešimą iš prokuratūros apie mano bylos nutraukimą, sūnus pastebėjo, kad tai įvyko beveik tuo pačiu metu, kai buvo paskelbta apie J.Abromavičiaus žūties tyrimo baigtį“, - sakė L.Klumbys.

Pasak jo, pranešime prokurorai rašė, kad pagrindinis pasikėsinimo į profesorių įtariamasis V.Grybauskas yra miręs, o J.Zajančkausko kaltės įrodyti nepavyko.

L.Klumbys prisimena, kad teisėsaugininkai prieš kelerius metus buvo jį pasikvietę atpažinti automobilio, kuris tą rytą apvažiavo jį sužeistą ir gulintį gatvėje. „Automobilių aikštelėje tarp daugelio mašinų pamačiau panašų, - pasakojo vyras. – Iš pareigūnų reakcijos supratau, kad tai tas pats įtariamųjų automobilis“.

Bylos duomenimis, tą patį rytą, kai buvo pasikėsinta į profesorių, V.Grybauskas su juodu lagaminu buvo išėjęs iš namų. Įtariamojo žmona liudijo, kad lagaminą jos vyrui prieš porą mėnesių atgabeno J.Zajančkauskas.

Po V.Grybausko savižudybės pareigūnai jo namuose rado lagaminą, kuriame galėjo būti laikomas lazerinis taikiklis ir pistoletas su duslintuvu. Ekspertai nustatė, kad iš lagamino šaudyta, tačiau nei ginklo, nei kulkų nerado.

J.Zajančkauskas teigė, kad budėdamas tarnyboje jis kelis kartus savo automobilį „Citroen“ buvo paskolinęs V.Grybauskui, bet neprisimena, ar tą rytą, kai įvykdytas nusikaltimas, su juo kur nors važiavęs.

J.Zajančkausko pavardė figūruoja ir buvusio Seimo nario Algirdo Petrusevičiaus ginklų byloje.

Įtarimų šešėliai medikui

Žiniasklaidoje paviešintose pasikėsinimo bylos detalėse minimas ir buvęs L.Klumbio kolega, KMU Neurochirurgijos klinikos vadovas Arimantas Tamašauskas. Esą jis pažinojęs J.Zajančkauską ir jam gydantis jo klinikoje medikas pasiguodęs, kad L.Klumbys trukdo jo karjerai.

„Man tai naujiena, - sakė L.Klumbys. – Tuo metu aš buvau atestacinės komisijos pirmininkas. A.Tamašauskas norėjo gauti aukščiausią gydytojo kategoriją, nes buvo grįžęs iš stažuotės Australijoje ir nesitenkino užimama padėtimi. Man atrodė, kad jis dar per jaunas, bet palikau tai nuspręsti Neurochirurgų draugijos valdybai. A.Tamašauskas tada jos narius nuteikė nepalankiai, kai išdidžiai pasakė: „Aš viską operuoju“, paskui slaptu balsavimu valdyba aukščiausios kategorijos jam nepatvirtino“.

A.Tamašauskas šį sprendimą apskundė Sveikatos apsaugos ministerijai ir ši jam suteikė aukščiausiąją kategoriją.

„Tačiau aš niekada nepagalvojau, kad šie įvykiai galėtų sietis su mano pasikėsinimu, - kalbėjo L.Klumbys. - Beje, su A.Tamašausko tėvu, Jaunučiu Tamašausku, dirbusiu Klinikose neurochirurgu, labai gerai sutariau, juo pasitikėjau. Jis, galima sakyti, buvo mano draugas“. Profesorius prasitarė, kad jam visada atrodę, jog pasikėsinti į jį galėję visai kiti asmenys. „Tai irgi susiję su mano darbu atestacinėje komisijoje, visai kitais asmenimis, bet nenorėčiau apie tuos senus konfliktus kalbėti“, - sakė L.Klumbys.

Garbę gins teisme

Prieš dešimtmetį Klinikose iš tiesų virė intrigos. Kai kurie medikai prasitarė, kad paslapčia vyko įnirtinga kova dėl KMU Neurochirurgijos klinikos vadovo kėdės.

Tačiau A.Tamašauskas teigia, kad paviešintos bylos versijos jį šokiravo. „Neturėjau dėl ko kerštauti L.Klumbiui, tai būtų absurdiška, juk Sveikatos apsaugos ministerija patenkino mano apeliaciją, be to, aš esu dirbęs užsienyje ir laisvai galėjau vėl ten išvažiuoti“, - stebėjosi A.Tamašauskas. Jis taip pat tvirtino niekada nepažinojęs ir nedraugavęs su J.Zajančkausku.

„Gal jis ir buvo mano pacientas - visų gydytų žmonių negaliu prisiminti. Dar reikės patikrinti, ar tuo metu apskritai nebuvau užsienyje. Bet kuriuo atveju su minimu žmogumi nesu bendravęs ir negaliu atsakyti už jį, - piktinosi klinikos vadovas. – Pagal informaciją žiniasklaidoje išeina, kad esu pasikėsinimo užsakovas. Tai totalus absurdas ir aš tikrai kreipsiuosi į teismą, tik dar tarsiuosi su advokatu, kokios pinigų sumos reikalauti už tokį šmeižtą“.

Parlamentaras įžvelgia politinius motyvus

Seimo narys Egidijus Klumbys mano, kad tėvas galėjo nukentėti dėl jo politinės ir visuomeninės veiklos. Pasak politiko, tuo metu žiniasklaidoje savo straipsniuose jis daug kritikavo valdančiąją Tėvynės sąjungos partiją. „Tada jie buvo ką tik atėję į valdžią ir pasitikėjo savimi, o besijaučiantys patriotais asmenys manė galintys vykdyti teisingumą savomis priemonėmis“, - sakė E.Klumbys. Pasak jo, tai yra viena iš versijų ir šitos versijos būtų galima neanalizuoti, jeigu prokuratūra aiškiai pasakytų, kas bandė tą daryti ir kokiais motyvais. „Darau prielaidą, kad jeigu tas pats žmogus, konkrečiai V.Grybauskas, susprogdino J.Abromavičių ir tai buvo politinis veiksmas, tai kas gali paneigti, kad jis nedarė kito politinio veiksmo dėl tų pačių žmonių įtakos?“ - kalbėjo E.Klumbys.

Komentuodamas Seimo nario spėliones Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka pareiškė, kad abu nusikaltimus galima sieti „nebent per vieną iš vykdytojų“, tačiau, pasak jo, pasikėsinimo į L.Klumbį motyvai buvo nepolitiniai, visai paprasti, buitiniai, pavydas“.

Kai kurie parlamentarai pritaria buvusio Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo Jurgio Jurgelio idėjai sudaryti specialią komisiją Seime ir pabandyti išsiaiškinti J.Abromavičiaus žūties aplinkybes. Prokuratūra taip pat žada atnaujinti bylą, jei paaiškėtų naujų detalių.

J.Abromavičius buvo nužudytas 1997-ųjų sausio 31-osios vakarą Kaune, Kuršių gatvėje, įvykus sprogimui po jo vairuojamu automobiliu.