Darius RADZEVIČIUS


2006-09-16
Darius SĖLENIS
Darius RADZEVIČIUS

Vienas žinomiausių mūsų šalies plastinės chirurgijos specialistų. Grožio ir terapijos chirurgijos klinikos vadovas. Medicinos mokslų daktaras, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistas. Plaštakos chirurgijos draugijos prezidentas. Vienas pagrindinių realybės šou “Grožio fabrikas” dalyvių. Jam dar tik 39 metai.

Jis daug kalbėjo apie plastinę chirurgiją, bet neprisipažino, buvo ar ne pasidaręs plastinę operaciją: “Atleiskite, bet to aš jums nesakysiu”.

- Jums sunkesnė diena pirmadienis ar penktadienis? - su Klinikos vadovu kalbėjomės pirmadienio rytą.

- Pirmadienis - visada sunki diena. Tačiau žinau, ką veiksiu kiekvieną pirmadienį, nes tą patį darbą dirbu jau dvylika metų. Nuo ryto iki pietų operuoju vaikų ligoninėje. Išsijudinti po savaitgalio nėra lengva.

- Po vakarėlio su draugais? Kai kurie gydytojai prisipažįsta, kad operacijas pirmadieniais geriau atidėti.

- Ne, ne, - juokiasi. - Sunku atsikelti, tačiau operacinėje viską užmirštu: tam užtenka kelių minučių. Šiek tiek daugiau pastangų gali prireikti gydytojui, bet pacientui atlikta viskas, kas pažadėta. Nesvarbu, kada operuoti: per pilnatį, pirmadienį, po atostogų ar penktadienį, 13 dieną.

- Jūs neprietaringas.

- Ne. Mano mašinos numeris - 13. Suprantu žmones, kurie nenori operuotis tomis dienomis arba nori tik konkrečią dieną, teigdami, kad horoskopas lemia sėkmę. Man svarbu ne ritualas, ne malda, ne prietaras, o tai, kad operacinėje jausčiausi komfortiškai, visi žinotų savo vietas ir tai, ką turės daryti.

- Per metus atliekate apie 300-350 operacijų...

- Pradžioje buvo 50, po to 100 operacijų. Tačiau ne viską lemia skaičius. Prieš 10 metų gal ir buvo tokios “kautynės”: jis atliko tiek, aš - tiek. Dabar svarbiau sudėtingumas, kokybė. Pastaruosius 5-6 metus atlieku apie 300-350 operacijų per metus. Seniau dažniau atlikdavau plaštakos ir rekonstrukcijos, dabar - estetines operacijas. Kaip smuikininkui: kuo daugiau dirbu, tuo miklesnės rankos.

- Smuikininkai labai saugo rankas, pirštus. Jūs savo rankas apdraudęs didele suma?

- Rankas labai saugau. Kažkada žaidžiau krepšinį, bet dabar esu priverstas vengti kontaktinio sporto. Negaliu laipioti po kalnus. Jei plyš rankų sausgyslė, negalėsiu dirbti 6 savaites. Labai saugau ir akis. Tačiau Lietuvoje dar neradau draudimo kompanijos, apdraudžiančios tik rankas.

- Gydytojai kartais vienas kitą apkalba: aš irgi galėčiau tiek pasiekti, jei turėčiau galimybę tiek daug operuoti. 

 

- Kiekis ateina su laiku ir patirtimi. Vardo nesukursi tik iš spaudos ir televizijos. Jei dalyvausi tik “grožio fabrikuose”, o pacientai bus nepatenkinti, ilgai neoperuosi.

- Kiek tokiame darbe turi įtakos sėkmė, darbštumas ir talentas? 

 

- Pilvo chirurgijoje svarbu taktiniai dalykai, technika. Plastinėje chirurgijoje svarbu proporcijų, simetrijos, asimetrijos, grožio suvokimas. Kažkuria prasme tai panašu į skulptoriaus darbą. Gali būti nuostabus chirurgas, turėti auksines rankas, bet jei neturėsi proporcijų, grožio suvokimo, nebūsi geriausias plastikos chirurgas. Jei puikiai jausi grožį, proporcijas, mokėsi “lipdyti”, gali būti puikus skulptorius, bet nepuikus chirurgas. Reikia ir daug praktikos, turi “atmušti” ranką.

- Ar chirurgui reikia saugotis maniakiškumo? Tik čikšt su skalpeliu ir improvizuoji sau... 

 

- (Juokiasi) ... Aš Jums panašus į maniaką?

- Jei juokais, filmuose ir gyvenime dažniausiai mes net neįtariame, kuris yra maniakas. 

 

- Aš turiu užtektinai darbo. Nei mašinoje, nei namuose neturiu jokio chirurginio rinkinio. Filmų apie maniakus nepamenu, o apie gydytojus - pažiūriu. “Ligoninės priimamasis”? Tiesa. Nuostabus filmas!

- Jūsų kolega profesorius Kęstutis Vitkus prisipažino, kad pirmoji jo operacija buvo nesėkminga: pacientas mirė. 

 

- Neprisipažinsiu, nes nepamenu pirmosios operacijos. Didžiąją studijų laisvalaikio dalį praleidau mikrochirurgijos skyriuje, dažnai teko asistuoti sudėtingų pirštų operacijų metu. Tad sunku pasakyti, kada buvo pirmoji.

- Nesėkmingiausią tikrai pamenate? 

 

- Hm. Negaliu pasakyti, kokia yra nesėkmingiausia operacija. Kartais jaučiu diskomfortą, kai negaliu padaryti geriau. Ypač, kai operuoju vaikus su įgimtais plaštakų defektais. Tačiau neįmanoma apgauti ar nugalėti gamtos.

- Todėl Jūs netikite likimu? Sakote gamtos klaida, bet niekada nekaltinate likimo. 

 

- Kas yra likimas? Galima filosofuoti valandų valandas. Esu mokslininkas ir manau, kad yra gamtos klaidos. Nors galbūt kažkas nulemta? Tačiau jei kalbame apie įgimtas plaštakų operacijas - tai gamtos klaida.

- Apgailestaujate, jog negalite atlikti geriau, nes tai buvo neįmanoma. Buvo, kad pripažintumėte klaidą? 

 

- Gydytojai irgi žmonės, kas nedirba, tas neklysta, - kalba neskubėdamas, renka žodžius. - Normalu, kad ne visos žaizdos gija vienodai. Žmogus - gyvas organizmas, normalu, kad gali suklysti ir gydytojas, nes jis žmogus. Jei turi teisę klysti autošaltkalviai, politikai, kodėl negali suklysti gydytojai, kurie ypač daug operuoja. Yra netgi procentas “leistinų” klaidų. Daug skausmingesnės komplikacijos tiems, kurie nori būti tik gražesni. Ateina uždribusiomis akimis, o po operacijos negali akių net užmerkti. Kad to nebūtų arba būtų labai nedaug klaidų, neatlieku ekstremalių operacijų. Stengiuosi, kad geriau žmogus pajaunėtų 10 metų, bet saugiai, nei 12 ir labai rizikuodamas.

- Darius Radzevičius nemėgsta iššūkių? 

 

- Nemėgstu ekstremalumo. Kas yra iššūkis? Kažką sau įrodyti? Taip, tai gali būti sudėtinga operacija. Tačiau iššūkis turi būti protingas, veiksmai pasverti ir viskas saugu. Nesiekiu rezultato rizikuodamas paciento sveikata.

- Nemanote, kad plastikos chirurgai pataikauja žmonių tuštybei?

 

- Jei moteris turi gražias, proporcingas B ar C dydžio krūtis, o po gimdymo jos nukarsta, lieka tik maišelis? Jei nosies forma ilga, kumpa, negraži ir tą žmogų apkalba? Tai - tuštybė?

- Daktare, Jūs vardijate kontrastus. Jei ateina moteris, kuri jau pasidariusi keliolika grožio operacijų ir klausia, ką dar galiu pasigražinti? 

 

- Mano žaidimo taisyklės kitos: klausiu, kas jums nepatinka, kas trukdo? Jei įmanoma ir pacientui reikia pagalbos, padedu.

- Ar atlikote operacijų, kurios prieštaravo Jūsų estetikos suvokimui. 

 

- Hm. Atrodo, ne. Jei ateina pacientė, turinti C arba D dydžio krūtis, ir nori didesnių, jei ateina 25 metų moteris ir nori veido patempimo, tikrai to nedarau.

- Dažnai tariate “ne”? 

 

- Per metus pasitaiko 10-15 tokių atvejų. Operacija jiems nereikalinga.

- Krūtų didinimo operacija kainuoja apie 8500 litų. Jei Jums padės lagaminėlį su 15 tūkstančių litų, nejau atsisakysite? 

 

- Turėjau kelias pacientes, kurios nustebo, kad pinigai yra ne viskas. Jei norėčiau uždirbti dar didesnius pinigus, dirbčiau kitą darbą.

- Dariau, o keisdamas žmogų nesijaučiate, kad stojate į kovą su Dievu? 

 

- Ne. Aš žmogaus nekeičiu. Aš tik pakoreguoju, ką jis, ne, ne jis, o gamta padarė blogai.

- Žinau, kad ateina, švelniai tariant, nestabilios psichologinės būsenos žmonės ir nori būti panašūs į... 

 

- Norėjo panėšėti į tokį ar tokį, netgi pažįstamą asmenį. Egzistuoja psichiatrinė diagnozė: dismorfofobinis sindromas. Jie niekada nepatenkinti savo išvaizda. Nesu psichiatras, bet prie tokių žmonių priskirčiau Maiklą Džeksoną.

- Jei kalbėsime apie Maiklą Džeksoną: chirurgai peržengė visas įmanomas estetikos suvokimo normas. 

 

- Taip. Jei dabar kalbėsime tik apie moralės normas, yra ir gerų, ir blogų chirurgų.

- Pakalbėkime apie dar vieną įžymybę - dainininkę Britni Spirs. JAV ir Europoje jos gerbėjai smarkiai ginčijasi: ji pasidarė krūtų didinimo operaciją ar ne? 

 

- Ji turėtų prieš mane nusirengti, atsistoti iš priekio ir profilio, - juokiasi.

- Žiūrėdamas, tarkime, “Oskarų” įteikimo ceremoniją iškart pastebite, kad vienam ar kitam aktoriui buvo atlikta plastinė operacija? 

 

- Jei buvo atlikta tobula operacija - to nepastebėsi. Jei žmogus vienoks buvo prieš trejus metus, o dabar - kitoks, gali įtarti, kad buvo atlikta plastinė operacija. Jei 70 metų žmogaus oda atrodo kaip 45 metų, tai tikrai ne pieno vonių, ne puikaus klimato, masažo, bet plastinės chirurgijos rezultatas.

- Dažnai atlekia įtūžę vyrai, kuriems nežinant moterys pasidaro plastines operacijas? 

 

- Buvo nepatenkintųjų, tačiau tai - ne mano reikalas. Pas mane ateina suaugę žmonės ir jie gali patys priimti sprendimą. Tačiau grasinimų, anoniminių skambučių nesulaukiau.

- Pacientų norai prieš 10 metų ir dabar labai skiriasi? Dabar turbūt dažniau norime didesnių krūtų ir raukšlių patempimo? 

 

- Pietų Amerikoje, ypač Brazilijoje didesnių sėdmenų, Japonijoje, Korėjoje platesnių, baltosios rasės, akių, arabų kraštuose - nosies kultas. Lietuviai neturi išskirtinių veido bruožų, todėl jų norai tradiciniai: vokų patempimas, krūtų korekcija, pilvo, nosies plastika. JAV didesnę dalį operacijų sudaro senstančio veido patempimas. Pas mus irgi to nori, bet suprantama, kad tai lemia finansai.

- Specializavotės ir JAV, ir Japonijoje. Ten labai skiriasi darbo specifika? 

 

- Niekur kitur, kaip Japonijoje, nemačiau tiek daug žmonių atlėpusiomis ausimis. Tačiau ten nemačiau nė vieno paauglio su breketais.

- Jūsų ėjimas į realybės šou nėra kažkokia, atleiskite, tuštybė? Ar tai tik reklamos siekimas? 

 

- Tai reklama klinikai, man, plastinei chirurgijai. Be to, tai ir labdaros misija, nes daugelis tų žmonių negalėtų sau to leisti: ir jų gyvenimas po šou pasikeitė į gerą pusę.

- Plačiai nuskambėjo Gintarės Karaliūnaitės istorija. Du klausimai: Darius padarė klaidą? 

 

- Į tiesmuką klausimą atsakau trumpai: ne. Aš per televiziją daug kalbėjau apie plastinę nosies chirurgiją. Normalu, kad ne visuomet pacientai gali būti patenkinti.

- Antrasis klausimas šia tema: girdėjau gandus, kad tai buvo dirbtinai, televizijai, Gintarei ir Dariui kartu sutarus, sukeltas skandalas. Vėlgi reklama. 

 

- Aš apie tai girdžiu pirmą kartą.

- Dėkui, šia tema viskas. Jūsų kolega Kęstutis Vitkus “išprotėjęs” dėl mėlynos spalvos. Kas yra Jūsų “išprotėjimas”? -

pokalbio metu Darius Radzevičius vilkėjo mėlynos spalvos gydytojo chalatu.

- Aš nesu išprotėjęs netgi kabutėse. Manau, kad nėra gerai, jei žmogus kažkuo “išprotėjęs”. Man nepatinka fanatizmas, ekstremalizmas. Man patinka fotografija, kelionės, chirurgija. Pirmoje vietoje, žinoma, šeima.

- Apie “išprotėjimą” kalbate šiek tiek su ironija. Kiti plastinės chirurgijos specialistai Jums - konkurentai, kolegos, priešai? 

 

- Norėčiau, kad mes nebūtume priešai.

- Užsiminėte apie šeimą. Jūsų žmona Jurgita taip pat medikė, vaikų gydytoja, psichiatrė. Ar tiesa, kad jūsų meilė gimė operacinėje? 

 

- Taip, mano žmona vaikų psichiatrė. Bet tai jau asmeniniai dalykai. Atsiprašau, bet apie tai nekalbu.

- Kodėl Jūs simpatizuojate katėms? Vyrai myli šunis. Turite katę neįprastu vardu Šuša, kurią kažkodėl nusipirkote, kai žmona išvyko į komandiruotę. 

 

- Aš myliu kates. Man patinka jų charakteris, laisvė, nepriklausomybė.

- Jūs lyginate tai su savo charakteriu ar, priešingai, Jums trūksta laisvės? 

 

- Ne, laisvės man netrūksta.

- Laisvė privalo turėti atsakomybę? 

 

- Žinoma, būtinai. Aš esu laisvas žmogus. Aš galiu apsirengti, kaip noriu, išsakyti savo nuomonę.

- Vienas Jūsų mokytojų, prancūzų chirurgas Paskalis Prevo sakė, kad amerikiečiai dirba tam, kad ilsėtųsi senatvėje, o europiečiai tam, kad ilsėtųsi šiandien. Kas Jums priimtiniau? 

 

- Aš ilsiuosi šiandien. Nesu tas, kuris dirba be išeiginių, galvoja tik apie darbą, o 45 metų gauna infarktą.

- Viena poilsio akimirkų - Jūsų “aksominio baritono” lavinimas? 

 

- (Juokiasi) Jau nebe. Lankyti chorą nebėra laiko.

- O vasaros sodyba? Kada paskutinį kartą dainavote? 

 

- Šiandien vonioje. Niūniuoju bet ką.

- Žinau, kad ne vienas chirurgas turi įsigijęs kovinį ginklą. 

 

- Esu pacifistas.

- Į pasaulį dažnai žiūrite pro mikrochirurgo lupą. Tai neiškreipia vaizdo realiame gyvenime? Gal užfiksuojate tik detales? 

 

- Dažniau žvelgiu pro fotoobjektyvą, o ne per pusketvirto karto didinamąsias lupas. Detalės labai svarbu, jos sudaro visumą.

- Kodėl Jums dirbant operacinėje nuolat skamba muzika? Mocartas, Štrausas ar šiuolaikinė muzika? 

 

- Skamba. Kokia? Tai priklauso nuo to, ką operuoju. Muzika, kuri man patinka, tai yra rokas, operacinėje neskamba, nes ji sukeltų kitokias emocijas. Rokas skamba mano namuose, automobilyje.

- Beje, kodėl nenešiojate žmonos Jums dovanoto pakabuko - sidabrinės plaštakos? 

 

- Vakar ir šiandien nenešiojau, nes nutrūko grandinėlė. Ne, tai nėra ženklas. Reikės taisyti.

- Grožio specialistų dažnai klausiame: Jūs tikite, kad grožis išgelbės pasaulį?

- Tai labai svarbu, tačiau nemanau, kad tai galėtų išgelbėti.

- Jūs nebijote, kad gyvenime itin sureikšminsite išvaizdą? Gal taip jau yra? 

 

- Ne. Turiu puikų atsvarą - žmoną. Ji vaikų psichiatrė. Jos darbe svarbiausia yra vidus. Tad mes stengiamės gyventi harmonijoje.

- Prieš porą mėnesių su žmona susilaukėte dukrelės Sofijos. Ką jai pasakysite, kai užaugusi paklaus, kas yra gyvenimas? 

 

- (Ilgiausia pauzė per visą interviu.) Tai yra didelis malonumas ir didelė atsakomybė.