Materialinės atsakomybės sąlygos

Naujasis Darbo kodeksas (DK), palyginus su iki 2003 m. sausio 1 dienos galiojusiu Darbo įstatymų kodeksu, detaliau nusako dirbančių įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau-įmonė) darbuotojų materialinės atsakomybės sąlygas. Kai kurių kategorijų darbuotojų (pvz., valstybės tarnautojų, kariškių ir kt.) darbinį statusą reguliuoja specialūs teisės aktai (įstatymai, statutai ir pan.), kurie ir nustato tų darbuotojų materialinės atsakomybės išskirtines sąlygas, bet jos čia neaptariamos.

Darbuotojų materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kurio metu darbdaviui padaro žalą darbuotojas, darbo metu netinkamai atlikdamas savo darbines pareigas. Negali būti taikoma materialinė atsakomybė, kai darbuotojas žalą darbdaviui padaro teisėtais veiksmais (pvz., gelbėdamas įmonės turtą nuo gaisro, darbuotojas išlaužia cecho duris, apgadina įrengimus ir pan.).

Darbuotojas privalo atlyginti darbdaviui padarytą materialinę žalą, atsiradusią dėl: turto netekimo ar jo vertės sumažėjimo, sugadinimo (sužalojimo); medžiagų pereikvojimo; baudų ir kompensacinių išmokų, kurias darbdavys turėjo sumokėti dėl darbuotojo kaltės; išlaidų, susidariusių dėl sugadintų daiktų; netinkamo materialinių vertybių saugojimo; netinkamos materialinių ar piniginių vertybių apskaitos; nesiimtų priemonių užkirsti kelią blogai produkcijai išleisti, materialinėms ar piniginėms vertybėms grobti ir kitokių darbo tvarkos taisyklių, pareiginių ar kitų instrukcijų pažeidimo ir kt. (DK 253 str.).

Kai darbuotojas, dirbdamas pas darbdavį ir darbinių pareigų atlikimo metu padaro turtinę žalą tretiesiems asmenims (tai yra kitiems fiziniams ir juridiniams subjektams), už tą žalą pagal Civilinio kodekso nuostatas yra atsakingas darbdavys, o pastarasis ją atlyginęs gali regreso tvarka reikalauti iš darbuotojo atlyginti padarytus nuostolius pagal darbo įstatymų nustatytas ir čia aptariamas taisykles.

Materialinės atsakomybės rūšys

Pagal darbo teisės moksle nusistovėjusią praktiką, už padarytą darbdaviui turtinę žalą darbuotojams gali būti taikoma ribota arba visiška (pilnutinė) materialinė atsakomybė. Ribota materialinė atsakomybė taikoma tais atvejais, kai teisės aktai nenustato darbuotojo pareigos visa apimtimi atsakyti prieš darbdavį už jam padarytą turtinę žalą.

(Bus daugiau)