Dainuojamasis chuliganizmas: pykti ar ne


2005-08-06
Dainoras LUKAS
Dainuojamasis chuliganizmas: pykti ar ne

Muzikantai retai pašiepia visuomenės veikėjus, o šie lig šiol niekada nereikalaudavo atsiprašymo

Sena daina, kurioje dainuojama apie Brazausko nužudymą, netikėtai sukėlė garsiojo politiko pyktį. Ir anksčiau muzikantai nevengdavo pasityčioti iš politikų, tačiau nė karto nebuvo taip griežtai sureaguota.

Sukurta prieš dešimtmetį

Daina, kurioje skamba žodžiai “Nušoviau Brazauską, aš įvykdžiau tai, ką sumaniau”, Lietuvos radijo laidoje “Akiračiai” nuskambėjo prieš porą savaičių, tačiau Algirdas Brazauskas atsiprašymo pareikalavo tik prieš kelias dienas. Premjeras šio kūrinio transliaciją pavadino chuliganizmu.

Beje, šią regio stiliaus dainą (perdainavusi žinomą Bobo Marlėjaus hitą) grupė “Lipnūs Macharadžos pirštai” sukūrė dar prieš dešimt metų.

Laidą vedę Deividas Jursevičius ir Modestas Vaišnoras atleisti iš darbo. Jie nustebinti tokia įvykių eiga. M.Vaišnoras sakė, kad renkantis muziką laidai buvo ieškota dainos, kuri bent kiek atitiktų laidos temą.

“Temai “Kaip išugdyti Brazauską?” rinkomės tarp šios ir “Svastikos, sukitės greitai” dainos “Atbėgo kariūnai, sušaudė Brazauską”. Bet pastarosios tekstas - per daug šiurkštus, be to, jos autorius Algis Greitai - pakankamai prieštaringa asmenybė, tad vien dėl jo galėjome turėti problemų. Pasirinkome regio stiliaus dainą grupės, kuri grojo pankišką, ironišką muziką. Tai - nepatenkinto jaunimo simbolinė daina, jokiu būdu neskatinanti agresijos”, - mano M.Vaišnoras.

Po šios laidos LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis atsiprašė A.Brazausko, kad tokia daina nuskambėjo nacionalinio transliuotojo eteryje. Paklaustas apie atsiprašinėjimus, M.Vaišnoras sakė: “Vienintelis dalykas, ką mes galėjome padaryti - prieš laidą informuoti savo vadovybę, kad transliuosime tokią dainą. Tada ji, žinoma, nebūtų išėjusi. Tai, kas prasidėjo po šios laidos, man nesuprantama ir keista”, - teigė žurnalistas.

Anot jo, dauguma šia laida pasipiktinusių žmonių negirdėjo nei laidos, nei dainos. “Garantuoju, kad tos dainos ir A.Brazauskas negirdėjo. Laidoje kalbėjome apie jaunimo politines organizacijas. Brazauskas - kaip metafora, žmogaus savybė, politikos lyderio ar visos tos politikų kartos sinonimas”, - aiškino M.Vaišnoras.

Brazauską “žudė” dvi grupės

1995 metais sukurta grupė “Lipnūs Macharadžos pirštai” jau nebeegzistuoja. Savo veiklos pradžioje ji perdainavo gerai žinomą Bobo Marlėjaus dainą “I Shot The Sheriff” (Aš nušoviau šerifą), kurią taip pat atliko Erikas Klaptonas. Alternatyvią ir regio stiliaus muziką grojusi grupė buvo žinoma tik tarp tam tikros muzikos gerbėjų. Į prašymą prisiminti dainos apie Brazauską atsiradimo aplinkybes muzikantai atsakė tik tiek, kad grupė kuris laikas nebeegzistuoja.

Dainą apie Brazauską dar 1992 metais sukūrė grupė “Svastikos, sukitės greitai”. Kūrinį “Atbėgo kariūnai, sušaudė Brazauską” transliuodavo komercinės radijo stotys, jis yra legaliai išleistame grupės albume. Dainoje tik ši frazė ir kartojama, girdisi šūvių papliūpos. Dainos autorius - žinomas laidų vedėjas Algis Ramanauskas-Greitai.

Tyčiotasi ir iš Prezidento

Yra sukurtos dar kelios dainos, kuriose minimi politikai. Dvi iš jų buvo skirtos Rolandui Paksui. Prieš keletą metų grupė “N-14” buvo įrašiusi kūrinį “Tu ne Paksas, o baksas”.

2003 metų pabaigoje stulbinančio populiarumo sulaukė projekto “Naujieji lietuviai” dalyvių sukurta daina “Pasitūsinam”, kurioje itin daug keiksmažodžių. Dainoje buvo dainuojama apie vadinamąjį Prezidentūros skandalą.

Dainos autorius Gintaras Reklaitis tuomet pasakojo nustebęs, kaip greitai išpopuliarėjo šis kūrinys. Beje, prieš šią dainą įspėjama, kad joje naudojami keiksmažodžiai, todėl prie nepilnamečių rekomenduojama jos neklausyti. Minimos A.Brazausko, Artūro Paulausko, Vytauto Šustausko, Valdo Adamkaus, Mečio Laurinkaus, Jurijaus Borisovo pavardės. Nė karto neminimas R.Pakso vardas, tačiau naudojami jo kalbų fragmentai.

Grupė “Naujieji lietuviai” ketino išleisti savo dainų albumą ir jį pardavinėti. Nežinia, kaip jiems tai sekėsi, tačiau daugelis dainą buvo girdėję nemokamai, todėl vargu ar mokėjo už albumą pinigus.

V.Landsbergio žodžiai iškraipyti dėl smagumo

Andrius Mamontovas 1992 metais sukūrė dainą “Dancbergis (Mieli tautiečiai)”, kuriame panaudotas Vytauto Landsbergio balsas, jo mėgta frazė “mieli tautiečiai”.

Kai ši daina buvo pradėta transliuoti per komercines radijo stotis, iš pradžių nebuvo skelbiama, kas jos autorius.

“Turėjau V.Landsbergio kalbos, sakytos Čikagoje, įrašą. Pats tuo metu gyvenau JAV. Tai buvo eksperimentas. Profesorių gerbiu ir šis kūrinys nebuvo panieka jam. Tai šokių muzikos kūrinėlis”, - “Kauno dienai” anksčiau yra sakęs atlikėjas. Kai kurias politiko pasakytas frazes jis sukeitė dėl smagumo.

Siūlė sudoroti A.Šleževičių

Grupė “Turboreanimacija” 1996 metais išleido kūrinį “Sudorok Šleževičių, kitaip jis tave sudoros”. Ją sukurti paskatino anuometinė bankų krizė.

“Tuo metu premjeras Adolfas Šleževičius atsiėmė indėlį iš banko, kuris netrukus žlugo, o Vyriausybės vadovas buvo priverstas atsistatydinti. Norėjome atkreipti visuomenės dėmesį į tai. Tikrai neketinome sudoroti A.Šleževičiaus. Kalbėjome apie moralinį sudorojimą”, - prieš kurį laiką “Kauno dienai” sakė buvęs grupės narys Linas.

Kliuvo merui A.Garbaravičiui

Beveik prieš porą metų elektroniniu paštu buvo išplatinti šokių muzikos kūrinėliai “Kauno miesto meras” ir “Visos Lietuvos treneris”, kuriais pasišaipyta iš Kauno mero Arvydo Garbaravičiaus kalbos, pasakytos per Lietuvos krepšinio rinktinės sutikimą Kaune 2003 metais po pergalės Europos čempionate.

Dainelės vienu metu buvo labai populiarios šokių klubuose. Jas įrašė nekomercinės muzikos kūrėjai Donis iš Klaipėdos ir McKaras iš Vilniaus.

Dainų idėja kilo po sunkiai suvokiamos A.Garbaravičiaus kalbos. Vėliau žiniasklaidai aiškindamas savo kalbą meras dar labiau susipainiojo. Paklaustas, kodėl dėkodamas krepšininkams už pergales, ėmė kalbėti apie Arvydų klubą, paminėdamas save, A.Garbaravičius atsakė itin painiai. “Norėjosi įnešti šiek tiek monotonijos, nes jautėsi, kad ji gali gautis renginyje”, - sakė meras.

Politiku tapęs muzikantas - už draugiškus šaržus

Seimo narys ir žinomas muzikantas Vytautas Grubliauskas “Kauno dienai” sakė esąs už draugišką politikų pašiepimą ar šaržą.

“Tai normalu ir skatintina, jei daroma civilizuotai ir saiko ribose. Viena yra bičiuliškai pašiepti, nurodyti politiko ydas ar trūkumus. Bet peržengti ribą tarp korektiškumo ir atviro tyčiojimosi ar įžeidinėjimo negalima. Negalima toleruoti tyčiojimosi iš valstybės vadovų. Niekam nekils abejonių dėl poelgio, jei imsime viešai trypti valstybės vėliavą ar herbą. Tai būtų baudžiamosios atsakomybės objektas”, - sakė V.Grubliauskas.

V.Grubliauskui gerai žinoma skandalingam kūriniui panaudota B.Marlėjaus daina, ją pats yra grojęs. Politikas mano, kad sankcijos žurnalistams per griežtos. “Tačiau tik toks drastiškas atsakas tenkino įžeistą premjerą. Jo vietoje nebūčiau buvęs toks kategoriškas. Manau, kad premjeras galėjo būti lankstesnis ir nereaguoti taip kardinaliai”, - mano džiazo muzikantas.

Kodėl ankstesnė daina apie A.Brazauską jo neįžeidė? “Matyt, tada ji nepasiekė tiesioginio adresato. Gal tada A.Brazauskas nebuvo toks įpykęs, o gal labiau pailsėjęs? Gal pirmasis sureagavo Vadovybės apsaugos departamentas? Gal jie davė signalą Brazauskui?”, - pusiau rimtai klausė V.Grubliauskas.

Ne teisinių ginčų sritis

Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas sakė, kad vertinant tokius kūrinius nėra prasmės kalbėti apie teisinius dalykus.

“Žinoma, viską lemia kontekstas, bet neįsivaizduoju, kad už tai būtų įmanomas teisinis persekiojimas. Čia labiau etiniai dalykai. Politikas yra viešas asmuo ir turi priprasti, kad jis visaip vertinamas. Toks apdainavimas neturėtų būti persekiojamas, nebent būtų skleidžiamos tikrovės neatitinkančios žinios”, - mano teisininkas.

Pasak K.Čilinsko, politikams nereikėtų dramatizuoti jiems skirtų dainų. “Šimtametė patirtis rodo, kad dainose apdainuojami ne faktai, bet mėgstama naudoti perkeltines prasmes. Jeigu kas nors dainuoja, kad “nušovė Brazauską”, visiems suprantama, kad nei nušovė, nei rengiasi tai daryti. Aišku, kad dainoje kas nors užslėpta. Galbūt siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad rodoma daug smurtinių filmų ir dainuoti “nušoviau Brazauską” paprasta, nes kasdien šaudoma TV ekrane? Politikoje yra kur kas negražesnių dalykų nei tokios dainos”, - mano advokatas.