Daugiabučių gyventojams naujas įstatymas numato papildomų išlaidų ir griežtesnę kontrolę

Valdininkai deklaruoja, kad reikia skatinti gyventojus steigti daugiabučių namų bendrijas. Tačiau parengtas įstatymo projektas vers didinti išlaidas techninei pastatų priežiūrai, pirmininkai rizikuos būti nubausti piniginėmis baudomis.

Aplinkos ministerijos pareigūnai tvirtina, kad naujas įstatymas skatins gyventojus atnaujinti namus. Tačiau kai kurių bendrijų atstovai įtaria, kad pavasarį įsigaliosiantis įstatymas gali sukelti bendrijų griūtį ir tai bus naudinga tik namų priežiūros administravimo įmonėms.

Gresia baudos

Seime jau svarstomas naujasis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo pataisų projektas. Jis turėtų būti taikomas ne tik daugiabučių gyventojams, bet ir reglamentuoti kitų bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymą - garažų, poilsio namų, gyvenamųjų namų statybos bendrijų ir kt.

Labiausiai daugiabučių bendrijų pirmininkus baugina ta įstatymo dalis, kurioje sugriežtinti techninės pastatų priežiūros reikalavimai. Vadovų veiklą privalės kontroliuoti savivaldybės. Bendrijų pirmininkai turės kruopščiai tvarkyti techninį pastato, energetinio mazgo pasus, techninės priežiūros žurnalą, specialiųjų apžiūrų aktus. Bus būtina užtikrinti priešgaisrinės saugos, triukšmo mažinimo reikalavimus.

Du kartus per metus namo būklę turės vertinti atestuotas bendrųjų statybos darbų specialistas ir kartą per metus apsilankys Savivaldybės sudaryta komisija. Bendrijos privalės pašalinti specialistų rastus namo defektus – suremontuoti kiaurą stogą, pakeisti pasenusius vamzdynus, atlikti kitus nurodytus darbus.

Jei protokole užfiksuoti trūkumai nebus pašalinti per pusmetį, bendrijos pirmininkas bus baudžiamas įspėjimu arba 100 – 1000 litų bauda. Už pakartotinius techninės priežiūros pažeidimus gresia bauda nuo 500 iki 2000 litų.

Pirmininkai piktinasi

Vienos bendrijos pirmininkė Pajauta Paičienė sako, kad bus labai sunku prašyti papildomo mokesčio iš gyventojų samdyti inžinerinį išsilavinimą turintį žmogų, kuris atliktų techninę namo apžiūrą. „Teks skubiai ieškoti lėšų atnaujinti mūsų namo vamzdynus, - sakė ji. – Dauguma gyventojų yra pagyvenę žmonės, iš jų bus labai sunku reikalauti papildomų mokesčių.“

Pirmininkė Irena Vazgienė stebisi, kad namo būklę ir remontus kontroliuos Savivaldybė. „Bendrijos jau seniai savo nuožiūra ir pagal išgales nuolat atnaujina savo būstus, - kalbėjo ji. – Kur ir kiek lėšų skirti, sprendžiame visuotiniuose susirinkimuose. Dabar mums primetami griežti Statybos įstatymo reikalavimai tarsi gyventume padidintos rizikos objektuose. Įdomu, ar tokie patys reikalavimai bus taikomi griūvantiems namams, kuriuose nėra bendrijų arba gyvena tik keli gyventojai“.

Vienos bendrijos valdybos narė Danutė Macenkaitė mano, kad neišgalinčios imti milijoninių paskolų bendrijos iširs. „Daugelis jų susitvarkė savo būstus, bet dėl kokio nors dar neatlikto darbo ir dėl to skirtų baudų bendrijos gali prarasti galimybę savarankiškai tvarkytis, nes niekas nenorės būti pirmininku. Savivaldybė tada turės teisę paskirti namui administratorių, - mano ji. - Įtariu, kad įstatymas bus naudingas namų priežiūros įmonėms. Joms atitekę sutvarkyti namai su mokiais gyventojais būtų gardus kąsnelis.“

Kiti pirmininkai mano, kad tokiu būdu siekiama versti bendrijas imti dideles paskolas. Renovuoto namo Partizanų g. 88 bendrijos pirmininkė Salomėja Stašauskienė sakė, kad nesupranta, kodėl reikės rinkti papildomus mokesčius techninės priežiūros vadybininkui. „Per didelius vargus sutvarkėme savo namą, nes tik apie pusė gyventojų sutiko mokėti bankui už paskolą, o dabar jiems teks aiškinti apie dar vieną prievolę. Bijau, kad nedaug pirmininkų turės kantrybės toliau tęsti veiklą“, - kalbėjo moteris.

Daugelis bendrijų pirmininkų sakė, kad šis darbas jiems vis mažiau patrauklus. „Dauguma mūsų jau pagyvenę, o jaunimas vargu ar norės šių pareigų, nes atsakomybė didėja, rizikuojame gauti baudas, o naudos iš to nedaug, - kalbėjo P.Paičienė. – Valstybė bendrijos pirmininkus ir buhalterius bent jau galėtų atleisti nuo gyventojų pajamų ir “Sodros” mokesčio.“

Meduolio ir bizūno principas

Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė sakė, kad Statybos įstatyme numatytų pastatų priežiūros reikalavimų bendrijos jau seniai turėjo laikytis.

Pasak vedėjos, bendrijos galės samdyti namų priežiūros bendroves, kurios rūpinsis visa technine pastato priežiūra. „Numatyta galimybė samdyti ir pirmininką, jei name neatsiranda suprantančių šio darbo specifikos žmonių, - kalbėjo ji. – Sutinku, kad baudos yra bizūnas bendrijoms, bet joms šiemet bus pasiūlytas daug didesnis meduolis – nuspręsta iki 50 proc. dengti daugiabučiams namams renovuoti paimtas paskolas“.

Bendrijų įstatymo projekto darbo grupėje dirbęs Daugiabučių namų bendrijų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis mano, kad nauja tvarka padės gyventojams labiau kontroliuoti pirmininkus. „Gauname daug žmonių skundų apie pirmininkų neveiklumą arba savivalę, - teigė jis. – Bendrijų vadovai turės būti perrenkami kas trejus metus visuotiniame susirinkime. Jei neliks norinčiųjų dirbti šio darbo, jį atliks samdomi profesionalai.“

Pasak J.Antanaičio, įstatymo projektas nėra blogas, tačiau jis pripažino, kad savivaldybėms bus galimybių juo piktnaudžiauti. „Kai kuriuose mažesniuose miestuose bendrijų pirmininkai jau verčiami pasirašyti techninės namo priežiūros sutartis su valdininkų proteguojamomis įmonėmis. Tai daryti galima priversti per namo priežiūrą kontroliuojančią komisiją, - sakė jis. - Seimui siūlysime saugiklį – jei kuri nors savivaldybė nuspręs, kad pirmininkas netinkamai tvarkosi, tai turėtų patvirtinti ir mūsų federacija, bet tik tuo atveju, jei bendrija yra jos narė“.

Kai kurie bendrijų pirmininkai kalbėjo, kad federacija nepakankamai atstovauja bendrijų interesams. „Todėl kreipsimės į bendruomenių centrus, Kaune rinktus Seimo narius ir bandysime užkirsti kelią nepalankiems bendrijoms įstatymo pakeitimams. Griežti reikalavimai tikrai neskatins daugiabučių savivaldos, o tik ją žlugdys“, - įsitikinusi D.Macenkaitė.