Beglobiai vaikai šeimą rado užsienyje


2007-10-04
Beglobiai vaikai šeimą rado užsienyje

Savo atžalų neturinti italų pora įsivaikino iš karto tris specialiųjų poreikių turinčius vaikus

Statistika rodo, kad iš užsieniečių daugiausia beglobių Lietuvos vaikų įsivaikina būtent italai. Vasaros pabaigoje į šią šalį pas naujuosius tėvus išvyko dar trys mažyliai iš vaikų namų. Dvi sesutės – septynerių Natalija ir aštuonmetė Tatjana bei jų devynerių metų brolis Tomas apsigyveno italų Antonio ir Enrikos Fumagalli šeimoje.

Leidimo laukė pusantrų metų

Su A. ir E.Fumagalli „Kauno diena“ susitiko prieš pat įtėvių ir įvaikintų mažylių kelionę į jų naujuosius namus.

Pasak ką tik daugiavaikiu tėvu tapusio Antonio, mintis įsivaikinti keletą mažylių jiems su žmona brendo jau seniai. Savų vaikų sutuoktiniai neturi. „Prieš trejus metus pradėjome biurokratines procedūras Italijoje. Daugiau nei metus užtruko, kol mus pripažino tinkamais įvaikinti ir mes gavome leidimą tai daryti“, – pasakojo italas.

Pagal Italijoje galiojančius įstatymus, užsienyje įvaikinti mažylius norintys asmenys privalo kreiptis į kokią nors tarptautinę įvaikinimo agentūrą.

„Mes kreipėmės į agentūrą AVSI, kuri ir ėmėsi atstovauti mums čia, Lietuvoje“, – paaiškino A.Fumagalli. Šios agentūros atstovė Lina Pazikaitė sakė, kad tokia praktika Italijoje yra įprasta. „Norinčios įsivaikinti šeimos beveik visada kreipiasi į tarptautines organizacijas, nes Italijoje beveik nėra vaikų, kuriuos galėtų įsivaikinti bevaikės šeimos. Šioje šalyje labai stiprios šeimos tradicijos ir beglobių vaikų čia beveik nėra“, – pasakojo L.Pazikaitė.

Italų pora sutiko įvaikinti specialiųjų poreikių turinčius vaikus, todėl ilgai laukti pasiūlymo neteko. „Mums tikrai pasisekė, nes laukėme tik pusantrų metų. Žinau, kad kitiems būsimiems įtėviams tenka laukti daug ilgiau. Buvome nusprendę, kad įsivaikinsime vieną arba du mažylius, jeigu tai bus broliai ar sesutės. Tačiau kai agentūros atstovai mūsų paklausė, ką mes manome apie galimybę įsivaikinti iš karto tris vaikus, po vienos nemigos nakties nutarėme, kad esame pasiruošę paimti iš karto tris“, – šypsojosi italas įtėvis.

Permainų nesibaimina

Antonio pats turi tris brolius, jo žmona Enrika turi seserį, todėl abu sutuoktiniai puikiai įsivaizduoja, kas dėsis jų namuose, kai čia apsigyvens trys nenuoramos vaikai. „Ramu tikrai nebus“, – šypsenomis apdalijo tris aplink siaučiančius vaikus italų pora.

Sutuoktiniai gyvena nedideliame Italijos miestelyje Cassano d’Adda, kuris yra tarp Milano ir Bergamo. Antonio dirba prekybos tinkle platintoju, Enrika – aptarnavimo sferoje. Atvykdami susipažinti su savo būsimais įvaikiais, italai išmoko keletą lietuviškų frazių, kad būtų lengviau bendrauti bent jau iš pradžių.

„Pirmą kartą juos pamatėme gegužės pradžioje. Prisipažinsiu, buvo labai daug emocijų. Iš pradžių vaikai buvo šiek tiek nedrąsūs, ne tokie, kokius matote dabar“, – pasakojo Enrika. Tačiau po kurio laiko viskas ėjosi kaip iš pypkės.

Italijoje Tomas, Natalija ir Tatjana lankys mokyklą, įtėviai bendraus su socialiniais darbuotojais ir stebės, ar vaikams nereikia papildomų užsiėmimų. „Tačiau jau dabar matome, kad vaikai labai sparčiai mokosi, jiems daug geriau sekasi mokytis itališkai nei mums lietuviškai. Juk vaikai tokie imlūs“, – džiaugėsi Antonio.

Pasak Enrikos, jau dabar aišku, kad mažiausiajai iš vaikų Natalijai reikės logopedo pagalbos, nes mergaitė sunkiai taria žodžius tiek lietuviškai, tiek itališkai. Visi vaikai turi tuberkuliozės rizikos faktorių, todėl Italijoje jiems reikės specialios medikų priežiūros.

„Dar viena trijulės sesutė įvaikinta kitos italų šeimos ir mes esame įsipareigoję su ja aktyviai bendrauti, kad vaikai neprarastų ryšių. Tai mums bus tiesiog malonumas, nes ta šeima gyvena kalnų zonoje, tad tai bus puiki pramoginė ir poilsinė išvyka“, – tikino Antonio.

Italai nėra išrankūs

„Italai nėra išrankūs ir įvaikina daugiausia vyresnius vaikus, ūgtelėjusius brolius ir seseris. O amerikiečiai paprastai pageidauja mažų ir sveikų vaikučių. Tačiau tokius mielai įvaikina ir lietuvių šeimos“, – sakė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyresnioji specialistė Danutė Krell.

Užsieniečiams yra galimybė įvaikinti specialiųjų poreikių turinčius vaikus – mažylius su rimtais sveikatos sutrikimais, vyresnius nei 8 metų amžiaus vaikus, brolių ir seserų grupes. Negano to, italai neretai kantriai laukia dvejus ar trejus metus, kol bus pasiūlytas vaikas, kai JAV piliečiams jau po metų pabosta laukti.

Tarptautinė įvaikinimo statistika rodo, kad daugiausia beglobių Lietuvos vaikų įsivaikina būtent italai.

Iki 2007 m. rugsėjo 1 d. užsieniečių ar Lietuvos piliečių, nuolat gyvenančių užsienyje, šeimos įsivaikino 102 vaikus iš Lietuvos. Italų šeimos įvaikino daugiau negu pusę visų užsienyje įvaikintų mažylių – 52 našlaičius. Prancūzai tapo įtėviais 15, amerikiečiai – 13, švedai – 8 vaikams iš Lietuvos.