Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Bažnyčios meilė prekybininkams - iš abipusio išskaičiavimo
2004-10-23
Dainoras LUKAS
Iki šiol maldos namai Lietuvoje tik prievarta buvo verčiami arklidėmis, sandėliais, gamyklomis, muziejais
Lietuvoje iki šiol dar nebuvo parduota nė viena bažnyčia, todėl ketinimai parduoti šventam reikalui tarnavusį pastatą ar jam statyti skirtą žemę sukėlė diskusijas. Maldoms skirtose vietose įsikurs prekybininkai, milijonais atsilygindami už galimybę įrengti parduotuves.
“Verslininkai tai daro ne iš didelės meilės Bažnyčiai, bet sau naudos siekdami”, - sakė Kauno arkivyskupijos kancleris Adolfas Grušas. Tačiau dvasininkai taip elgiasi irgi iš praktinių paskatų.
Pastatas buvo gautas veltui
Šiaulių vyskupija keleri metai su prekybos tinklais derasi dėl miesto pakraštyje esančios Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčios pardavimo. “Dvejus metus pakeiks, o po to šlovins”, - apie precedento neturintį planuojamą žingsnį kalba Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Vyskupas aiškino, kad bankrutavusios “Nuklono” gamyklos kultūros namuose įkurta bažnyčia nėra patraukli tikintiesiems: žmonės nenori nei tuoktis, nei krikštyti vaikų. Tačiau pardavinėti turtą verčia ir vyskupijos skolos, siekiančios 300 tūkstančių litų.
Pirmieji prieš kelerius metus vyskupijoje apsilankė Vilniaus įmonės VITI atstovai, norėję įsigyti pastatus ir greta esančiame sklype pastatyti prekybos centrą. Neseniai vyskupijoje lankėsi “VP Market” atstovai. Bažnyčios pastatas su sklypu gali būti vertas kelių milijonų litų, nes yra patrauklioje vietoje. Bendrovė “Hakonlita” prieš porą metų už greta esantį sklypą prekybos centrui statyti savivaldybei sumokėjo 3,5 mln. litų.
Beje, bažnyčios pastatas vyskupijai nieko nekainavo. Buvę “Nuklono” kultūros namai, taip ir nebaigti statyti, bažnyčiai atiduoti veltui. Naujoji Šiaulių bažnyčia turėtų būti statoma vos už kelių šimtų metrų. Konkursą dar 1991 metais laimėjo kauniečio architekto Eugenijaus Miliūno suprojektuota Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia.
Išliks kaimynai
Tuo tarpu Utenoje prekybininkų ir valdžios pasipriešinimas statyti “Maxima” parduotuvę miesto centre jau nugalėtas. Liepos mėnesį pasirašyta sutartis su “VP Market”. Pagal ją prekybininkai uteniškiams dovanos naują bažnyčią, kuri kainuos apie 2,5 mln. litų, o patys vyskupijai priklausančioje žemėje, kurią išsinuomos 50 metų, galės pasistatyti prekybos centrą. Įdomu, kad bažnyčios ir parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelė greičiausiai bus bendra.
Idėja pastatyti Utenoje antrąją bažnyčią kilo 1989 m. Tuomet Panevėžio vyskupijai neterminuotam laikui buvo išnuomotas daugiau kaip 3 ha ploto žemės sklypas. Čia turėjo iškilti piramidės formos bažnyčia bei kiti parapijos pastatai. Per kelerius metus buvo pastatyta tik klebonija ir sukalti bažnyčios pamatų poliai. Pritrūkus pinigų, statybos nutrūko.
Arkivyskupijos kancleris nemato nieko smerktino
Kauno arkivyskupijos kancleris A.Grušas teigė, kad Šiauliuose parduodama ne bažnyčia. “Tai tarybinių laikų statinys, kuris niekada nebuvo bažnyčia. Jei yra galimybė ją parduoti ir statyti naują, kodėl ne? Panaši situacija ir Utenoje. Nematau nieko smerktino dėl to, kad bažnyčiai padeda verslininkai. Jei tai darytų partijos, viskas atrodytų kitaip”, - sakė A.Grušas.
JAV lietuviai netenka maldos namų
Bostono arkivyskupija šiemet pranešė, kad jėzuitų vadovaujamai Bostono kolegijai už daugiau kaip 100 mln. dolerių (280 mln. litų) rengiasi parduoti arkivyskupo dvarą ir jį supančias žemes, kad šimtams seksualinės prievartos aukų galėtų išmokėti teismo priteistas kompensacijas.
Dėl seksualinio skandalo gali nukentėti ir lietuvių parapija Bostone, nes tautiečių statytą bažnyčią vyskupija susirengė parduoti. Lietuviai tvirtina nepasiduosią ir rengsią protesto akcijas. Bostono vyskupija rengiasi uždaryti dar 60 parapijų, o pastatus parduoti.
Dažniausiai nukenčiama dėl prievartos
Vytauto Didžiojo universiteto ir kunigų seminarijos docentas, bažnyčios istorikas Algirdas Kajackas teigė, kad bažnyčios keičia paskirtį dėl dviejų priežasčių.
“Tai gana reti atsitikimai, kuriems įtaką daro demografiniai pokyčiai. Bažnyčios paliekamos kaip šventos vietos, net jei sugriaunamos. Bažnyčios taip pat kenčia nuo prievartos - karų, okupacijų. Mūsų laikais subrendo dar viena situacija. JAV lietuviai pasistatė bažnyčią, tačiau daug žmonių išvyko iš to rajono, ir bažnyčia tapo niekam nereikalinga. Nutarus bažnyčią parduoti, vyksta nustatyta procedūra. Bažnyčia paskelbia objektą nustojus šventos vietos statuso. Tačiau paprastai bažnyčios stengiamasi neparduoti bet kam, pavyzdžiui, restoranui”, - sakė kanauninkas A.Kajackas.
Anot jo, Lietuvoje bažnyčios nei caro, nei sovietinės okupacijos metais nebuvo masiškai griaunamos. “Caro laikų vienas pavyzdys - barokinio stiliaus, puošni Vilniaus Šv.Juozapo Sužieduotinio bažnyčia”, - priminė A.Kajackas.
Rusai ją nugriovė 1876 metais. “Sovietiniais laikais maždaug trečdalis bažnyčių buvo uždaryta. Jos nebuvo specialiai griaunamos, tačiau apleisti pastatai patys irdavo”, - sakė A.Kajackas.
“Šiaulių bažnyčia? Tai nevertas dėmesio dalykas. Pastatas tampa bažnyčia, kai turi tam tikrą formą, architektūrines detales. Dedant pamatus, atliekamas sakralinis aktas, vadinamas pamatų pašventinimu. Pastatyta bažnyčia taip pat pašventinama. Tik tuomet ji tampa bažnyčia”, - paaiškino kanauninkas.
Šventovėje buvo įsikūrę ateistai
Vilniaus arkivyskupijos arkivyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Juozas Tunaitis sakė, kad didžiausią įžeidimą katalikai patyrė, kai sostinės Šv.Kazimiero bažnyčioje buvo įkurtas ateizmo muziejus. “Rusai iš beveik keturiasdešimties bažnyčių Vilniuje paliko tik 11, kitas uždarė ar panaudojo savo reikalams”, - sakė vyskupas.
Ir dabar apstu bažnyčių, kurios nėra maldos namai. Šv.Mykolo bažnyčioje įsikūręs Architektūros muziejus. Viešpaties dangun žengimo ir misionierių vienuolyne veikia ligoninė. Šv.Jurgio kankinio bažnyčioje nuo sovietinių laikų yra knygų saugykla.
Švč. Jėzaus širdies bažnyčia buvo beveik sunaikinta. Joje po Antrojo pasaulinio karo įrengtas kalėjimas veikia iki šiol. “Žadėta dar šiemet pastatyti naują kalėjimą, bet jis iškils tik kitąmet. Tada bažnyčią visiškai atgausime. Tiesa, ją pritaikyti maldos namams jau nepavyks”, - sakė J.Tunaitis.
Prisikėlimo bažnyčioje veikė gamykla
Kaune Kristaus Prisikėlimo bažnyčios statybą nutraukė sovietinė okupacija. Po karo čia įsikūrė Radijo gamykla, vėliau pavadinta gamybiniu susivienijimu “Banga”. Pastatas buvo rekonstruotas: šoninėse navose įrengti trys, centrinėje navoje penki aukštai, nuversti kryžiai, nugriauta terasos koplyčia. 1990 metais pastatas grąžintas tikintiesiems.
Šv.Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje 1852 metais įrengtas karo vežimų sandėlis. 1881 m. bažnyčia grąžinta katalikams. Kaune Šančių įgulos bažnyčia nugriauta po karo.
Vytauto Didžiojo bažnyčia ne kartą buvo naikinta. 1915 metais iš Lietuvos išviję rusus vokiečiai ją pavertė bulvių ir geležies sandėliu. Pasitraukus vokiečiams, iš bažnyčios buvo likusios tik perdrėkusios ir apipelijusios sienos. Į tokią bažnyčią 1920 metais paskirtas Juozas Tumas-Vaižgantas.
Gynė visomis išgalėmis
Buvo metas, kai lietuviai kūnais stodavo prieš bažnyčių griovėjus. Baisiausiu rusifikacijos faktu laikomas Kražių benediktinių vienuolyno, kapinių ir bažnyčios uždarymas ir griovimas. 1891 metų gruodį Rusijos caras davė įsakymą uždaryti vienuolyną, jo bažnyčią ir kapines. Kražiškiai prašė palikti neuždarytą bažnyčią, bet į tai neatsižvelgta.
1893 metų gegužės 4 dieną vienuolės prievarta išvežtos į Kauną, o vienuolyno trobesius ir bažnyčią nutarta nugriauti. Apie tai sužinoję žmonės rinkosi ne tik iš Kražių, bet ir iš daugelio aplinkinių parapijų. Jie norėjo neleisti išnešti Švč.Sakramento.
Iš Kauno atvykus gubernatoriui su žandarais, tarp gyventojų ir caro kazokų įvyko susirėmimas. Žuvo devyni gynėjai, apie 50 žmonių sužeista. 1894 m. įvyko teismas. Buvo apkaltinta 70 žmonių. 32 teismas išteisino, kitiems bausmes dovanojo jaunasis caras Nikolajus II, o keturis vadus teismas nuteisė 10 metų kalėti ir ištremti į Sibirą. Įvykis nuskambėjo visame pasaulyje, pasipylė protestai, todėl caras po metų vadams dovanojo.
Išliks kaip kultūros paminklai
Religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius teigė, kad Vakaruose nestebina naujienos apie parduodamas bažnyčias. “Tačiau dažniausiai jose įsikuria kita konfesija ir pan. Sakralinis pastatas turėtų toks ir likti”, - sakė jis.
Anot G.Beresnevičiaus, Lietuvos bažnyčia nėra turtinga, todėl mažėjant aukojančių žmonių ji susiduria su ekonominiais sunkumais. “Žvelgiant į istoriją, nykstant vienoms religijoms, jų kulto pastatus užima kitos. Čia kaip su kapu: kai jis nebelankomas, sunyksta, kasamas kitas”, - palygino G.Beresnevičius.
Lietuvoje mažėjant gyventojų, mažėja ir uolių katalikų, todėl bažnyčios tuštėja. Ar po kurio laiko neprireiks jų uždaryti? “Kas bus po kelių šimtų metų? Manau, kad, nepaisant visko, bažnyčios išliks kaip architektūros paminklai, nors ir nebūtų maldos namais”, - sakė A.Kajackas.
Lietuvos statistikos departamentas, kuris remiasi iš vyskupų konferencijos 2003 metais gautais duomenimis, teigia, kad šalyje yra 708 bažnyčios. “Katalikų pasaulio” leidykloje mus informavo, kad Lietuvoje yra 679 parapijos (vadinasi, tiek ir bažnyčių) bei 246 neparapijinės bažnyčios (pvz., vienuolynai) bei koplyčios.
