Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
Atsinaujinimą pajus ir publika, ir spektaklių kūrėjai
2004-07-31
Rūta KANOPKAITĖ
Jau baigiamas rengti Kauno valstybinio akademinio dramos teatro rekonstrukcijos projektas, kuriam įgyvendinti pagal valstybės investicijų programą pažadėta skirti apie 10 milijonų litų
Projektą rengia Algimanto Kančo studijos architektai kartu su Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo instituto specialistais. Jo autoriai - pats Algimantas Kančas ir Gustė Kančaitė, istorinę pastato charakteristiką parengė paminklotvarkos ekspertė Jolita Kančienė. Statybos darbus ketinama pradėti kitą pavasarį. Pasak Kauno akademinio dramos teatro vadovės Inos Pukelytės, renovacija užtruktų trejus metus.
Garsas, vaizdas ir erdvė
Kas žiūrovui svarbiausia teatre, be spektaklio patrauklumo? Jis nori gerai matyti ir girdėti tai, kas dedasi scenoje. Save parodyti ir kitus pamatyti erdviame vestibiulyje. Žinoma, ir išgerti bufete puodelį kavos ar taurę vyno. Ligi šiol Dramos teatro publika negalėjo pasidžiaugti, kad visi šie jos poreikiai patenkinami. O juk yra ne tik žiūrovai, bet ir ištisas “kūrybos fabrikas”, rengiantis spektaklius. Jam reikia saugių ir patogių sąlygų darbui.
Jokių pastebimų Dramos teatro atnaujinimo žygių nebūta nuo pat 1959 metais užbaigtos rekonstrukcijos, pastebi paminklotvarkos ekspertė J.Kančienė. Jos parengta pastato istorinė charakteristika byloja, kad anksčiau jame veikė 1928-aisiais pastatytas kino teatras “Metropolitain”.
“Buvusi paskirtis - rodyti kiną, turėjo įtakos akustikai ir matomumui. Kauno dramos teatro akustika vadinama viena geriausių Lietuvoje, nes garsą skaido balkonas. Gi matomumas, ko gero, yra vienas blogiausių: mat salės nuolydis buvo paskaičiuotas pagal aukštį, kuriame kabo ekranas. Mūsų projekte ties scena grindys pažeminamos, visa scenos dėžė nusileidžia žemyn pusantro metro. Paplatinama ir paaukštinama scenos “kriauklė”, pagerėja matomumas sėdintiems kraštinėse vietose. Balkonas išlieka, tačiau jis bus amfiteatriškesnis. Vietų skaičius salėje ir balkone išliks maždaug toks pat”, - pasakoja architektas Algimantas Kančas.
Artistų patogumui padidės grimo kambariai. Virš pagrindinės salės bus įrengtos patalpos repeticijoms. Ketinama pakeisti ir susidėvėjusią scenos įrangą. “Žinoma, ji arba nebus labai moderni, arba atsiras palaipsniui, nes 10 milijonų litų visai rekonstrukcijai nėra dideli pinigai. Tarkim, Austrijoje provincijos teatre sumontuojama scenos įranga už 2 milijonus eurų”, - pastebi architektas.
Atsigręš į Laisvės alėją
Dramos teatro vestibiulis taps erdvesnis ir plačiau žvelgs į pėsčiųjų gatvę, nuo kurios dabar yra atsitvėręs tambūrais. Dešinėje esančios rūbinės, kasos ir tualetai bus išgriauti. Tik įėjus pro pagrindinį įėjimą dešinėje bus maždaug 100 kvadratinių metrų kavinė su langu į Laisvės alėją. Joje bus ir bilietų kasos bei teatro knygynėlis. “Rengiant projektą teko bendrauti su teatralais išklausyti jų nuomonę, kas jiems šiame pastate brangu, ko jie norėtų. Tikimės, kad teatro kavinė bus tam tikra alternatyva sunaikintai Konrado kavinei, juolab kad nebus uždara”, - komentuoja A.Kančas.
Iš Laisvės alėjos ves atskiras įėjimas į Mažąją teatro salę, kuri suprojektuota pastogėje. Į salę bus galima pasikelti liftu. Rekonstrukcijos projekte numatyta, kad teatro rūbinės bus įrengtos kairėje ir padidės panaikinus greta buvusį tualetą. Tualetai įkurdinami rūsyje po dabartine pažeminta vestibiulio dalimi. Greta Mažosios salės irgi bus įrengtos rūbinės ir tualetai.
“Pirmajame darbų etape numatoma įrengti būtent kamerinę salę”, - brėžia rekonstrukcijos eigos perspektyvą Algimantas Kančas.
Rekonstrukcijos projekto inžinerine dalimi užsiima Kauno paminklų restauravimo ir projektavimo instituto specialistai. Teatras bus apšiltintas, pakeista visa jo inžinerinė įranga, langai.
V.Dubeneckio autorystė neaiški
1927 metais Borisas Kupricas jam priklausančiame sklype Laisvės alėjoje pasišovė statyti kino teatrą ir du fligelius.
“Tais metais jų projektą parengė architektas Vladimiras Dubeneckis. Kino teatras buvo numatytas sklypo gilumoje, o du atskiri korpusai - prie Laisvės alėjos, sklypo šonuose paliekant platų priėjimą prie kino teatro ir suformuojant pasažą. Visi trys pastatai buvo suprojektuoti triaukščiai. 1927-ųjų liepą projektas patvirtinamas ir duodamas leidimas statybai. Tačiau 1928 metais buvo patvirtintas dar vienas V.Dubeneckio parengtas kino teatro ir gyvenamųjų namų projektas. Tų metų pabaigoje pastatytas kino teatras “Metropolitain” turėjo kitokį fasadą nei V.Dubeneckio variante. Kai kuriuose prieškariniuose leidiniuose nurodoma, kad šį kino teatrą projektavo architektas Klaudijus Duž-Dušauskas. Ne paslaptis, kad Dubeneckis buvo bohemiška asmenybė, tad, galimas daiktas, jo projektų eskizus koreguodavo, užbaigdavo kiti architektai”, - atverčia praeities puslapius paminklotvarkos ekspertė Jolita Kančienė.
“Metropolitain” talpino 700 žiūrovų: salėje buvo 564 vietos, kitos - balkone. Šalia kino teatro 1929 metais buvo pastatytas triaukštis gyvenamasis namas su aukšta įvaža per vidurį. Čia virė intensyvus gyvenimas. Jo pirmajame aukšte prie Laisvės alėjos veikė manufaktūros parduotuvė “Fru-Fru”, baras “Palle-Ale”, o garsi kavinė “Aldona”, kaip spėja iš turimų duomenų J.Kančienė, buvo įsikūrusi virš įvažos, antrajame aukšte.
Pokario architektūra - irgi paveldas
1940 metais sovietinė valdžia pastatus nacionalizavo. Juose buvo įsikūrę Kauno muzikinės komedijos, Jaunojo žiūrovo teatrai. Po rekonstrukcijos, atliktos pagal architekto Kazimiero Bučo projektą, nuo 1959-ųjų čia veikia Kauno dramos teatras.
“Po 1952-1959 metų laikotarpiu vykusių rekonstrukcijų dingo senojo pastato autentika, jis pakeistas iš esmės. Buvo sunaikintas stilingas art deco formų fasadas ir originalus pasažas, kuris įsiliejo į modernios architektūros namą prie Laisvės alėjos. Tačiau vis dėlto ir rekonstruotasis pastatas nėra bevertis. Tai - vienas ryškiausių XX amžiaus šeštojo dešimtmečio socrealizmo architektūros pavyzdžių. Jo monumentalus ir teatrališkai dekoratyvus fasadas su skulptūromis, priešingai nei stalininiai pastatai, pasižymi lakoniška raiška. Įvertinant ištisinį Laisvės alėjos užstatymą, itin gerai yra išspręsta prieigų prie teatro problema. Kaip vertingą pokario architektūros pavyzdį jį reikėtų įtraukti į kultūros vertybių registrą, o pertvarkant išsaugoti Laisvės alėjos fasadą, salės ir fojė planinę sandarą, jų dekoro elementus”, - reziumuoja architektūros istorijos tyrinėtoja.
