Atnaujintuose teismo rūmuose parduotuvės nebeliks
Kauno miesto apylinkės teisme pirmiausiai rekonstruotos kaltinamiesiems skirtos sulaikymo patalpos
Viena ilgiausiai Laisvės alėjoje dirbusi maisto prekių parduotuvė Skalsa, tapusi net savotišku miesto centro simboliu, baigia savo veiklą. Daugiau kaip tris dešimtmečius prekybininkams patalpas nuomojęs Kauno miesto apylinkės teismas nutarė savo reikmėms išnaudoti visą pastatą ir atkurti jo ankstesnį veidą.
Baigėsi nuomos sutartis
Jau kelios savaitės, kai kauniečiai nebegali užeiti į maisto prekių parduotuvę Skalsa. Ant pustuščių parduotuvės vitrinų kabo skelbimai, informuojantys, kur išsikėlė kai kurie skyriai, o išklijuoti užrašai skelbia apie prasidėjusį remontą. Niekam ne paslaptis, kad ši parduotuvė, nors ir pamėgta miestiečių, tiek iš išorės, tiek iš vidaus atrodė bene skurdžiausiai ir nedaug kuo pasikeitė nuo tarybinių laikų.
Nuo praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio parduotuvei patalpas pirmajame aukšte nuomojo Kauno miesto apylinkės teismas. Nuomos sutartis su prekybininkais baigėsi dar praėjusių metų lapkritį ir buvo pratęsta iki šių metų liepos 1-osios.
Teismui jau seniai trūksta patalpų, todėl toliau nuomoti dalį pastato prekybininkams nebėra tikslinga, - Kauno dienai teigė teismo pirmininkas Rimantas Sipavičius.
Rekonstruojant pastatą bene daugiausia dėmesio ketinama skirti rūmų fasadui, kuris gerokai nukentėjo nuo daugybės vykdytų rekonstrukcijų. Labiausiai teismo rūmų išorė pasikeitė, kai prieš tris dešimtmečius buvo nuspręsta čia įkelti maisto prekių parduotuvę. Pagal 1967 metais parengtą projektą pirmasis pastato aukštas buvo iš esmės pertvarkytas, o vietoj langų atsirado didelės vitrinos.
Planuojame pastatui sugrąžinti jo pirmykštį vaizdą ir atkurti pirmojo aukšto langus bei kadaise buvusį centrinį įėjimą, - pasakojo R.Sipavičius ir pridūrė, jog teismo rūmų fasadas jau seniai nebepuošia gražėjančios Laisvės alėjos.
Bus įrengtos salės ir kabinetai
Po rekonstrukcijos vietoj Skalsos turėtų būti įrengtos kelios teismo salės, raštinė. Tolesniame etape kai kurios salės, esančios antrajame aukšte, bus pertvarkytos į teisėjų kabinetus.
Šiuo metu, anot R.Sipavičiaus, padėtis labai apverktina. Trūksta kabinetų ne tik 54 teisėjams, bet ir jų padėjėjams bei teismo sekretorėms. Pastarieji teismo darbuotojai viename kabinete dirba po 4-6. Dalį papildomų patalpų planuojame įrengti ir šiuo metu statomojoje mansardoje. Kultūros paveldo specialistai leido pastatyti mansardą su sąlyga, kad ji nebus aukštesnė už stogą ir nesimatys iš fasadinės rūmų pusės. Čia ketinama įrengti teisėjų kabinetus, į kuriuos galės patekti tik teismo darbuotojai.
R.Sipavičiaus teigimu, pasibaigus statybos darbams bus įdiegta tvarka, pagal kurią į teisėjų, jų padėjėjų bei sekretorių kabinetus negalės laisvai patekti kiti proceso dalyviai, tarp jų - ir prokurorai bei advokatai.
Žmonės galės užeiti į raštinę, ekspedicijos bei priėmimo patalpas. Proceso dalyviai nebepateks pas teisėjus taip laisvai kaip iki šiol, - teigė Kauno miesto apylinkės teismo vadovas.
Pirmieji statybos darbai rūmuose jau baigiami. Artimiausiomis dienomis bus pradėtos eksploatuoti moderniai įrengtos laikino sulaikymo patalpos, aprūpintos ventiliacine įranga, sanitariniais mazgais. Čia suimtieji galės pasikalbėti ir su savo gynėjais - tam yra atskiras kambarys. Papildomos patalpos įrengtos ir įtariamuosius lydintiems konvojaus pareigūnams.
Iki šiol kaltinamieji buvo laikomi dviejuose kabinetuose, kurie neatitiko net būtiniausių higienos reikalavimų.
Rūmus pastatė pirkliai
Kauno teismo rūmų istorija siekia XIX amžių, kai 1877 metais į Kauno gubernatorių kreipėsi turtingi miesto pirkliai Frumkinai siūlydami pastatyti teismo rūmus tuometiniame Nikolajaus prospekte. Statybos buvo užbaigtos 1883 metais, o tų pačių metų lapkritį įvyko iškilmingas teismo rūmų atidarymas. Archyvuose saugomi dokumentai liudija, jog 1918 metais pastate buvo įsikūręs Kauno apygardos teismas ir Vyriausiasis tribunolas, nors didingas trijų aukštų pastatas tebepriklausė Frumkinų turto paveldėtojams, kurie jį visą laiką nuomojo.
1931-iaisiais tuometinė Teisingumo ministerija iš savininkų pastatą nupirko už 900 tūkstančių aukso litų. Nuo to laiko rūmai priklauso valstybei, o patikėjimo teise šį turtą valdo Kauno miesto apylinkės teismas.
Dabartinis teismo pirmininkas R.Sipavičius viliasi, jog statybos neužsitęs labai ilgai ir valstybė suras lėšų atnaujinti visam trijų korpusų pastatui bei kiemui, kuriame per daugelį metų išdygo įvairių priestatų.
Teisingumo ministerijos Viešųjų ryšių tarnybos vedėjas Dainius Radzevičius neatmetė galimybės, jog po kelerių metų Kaunas gali pasekti sostinės pavyzdžiu, kur jau šią vasarą visi teismai įsikurs naujame pastate po vienu stogu.
Kaip tik šiuo metu su Savivaldybe svarstoma, ar būtų galima ir Kaune teismus sukelti į vieną pastatą arba bent šalia vienas kito. Kadangi tokiems sprendimams priimti reikia laiko, teismams pasiūlyta išnaudoti visas turimas galimybes apsirūpinti patalpomis, - teigė ministerijos atstovas.