Buvusiuose saugumo rūmuose atkurtas kambarėlis, iš kurio buvo klausomasi telefono pokalbių
Genocido aukų muziejuje, kuris įsikūręs buvusiuose KGB rūmuose sostinės centre, atidarytas autentiškas kabinetas, kuriame buvo klausomasi ir paprastų žmonių, ir pareigūnų pokalbių telefonu. Apsilankęs jame akimirksniu gali sugrįžti į sovietinius totalinio sekimo, įtarumo laikus ir pajusti jų dvasią.
Ekspozicija sustabdytas laikas
Slaptas pokalbių klausymasis buvo viena KGB priemonių, naudotų visuomenės kontrolei. Šią funkciją vykdė Operatyvinis techninis skyrius, užėmęs didžiąją dalį antrojo aukšto rūmų patalpų. Apie 1959-1960 metus kelias didesnes patalpas padalijus pertvaromis, įrengti 6 nedideli kambarėliai, kurie buvo skirti poskyrio, vykdžiusio asmeninių ir tarnybinių pokalbių klausymąsi, darbuotojams.
Ankštas, niūrus kambarėlis prigrūstas įstaigos baldų, būdingų sovietmečiui. Keli griozdiški rašomieji stalai, lentynos. Ant jų prikrauta įvairiausios pokalbių telefonu pasiklausymui skirtos įrangos, aparatūros, ji sumontuota ir specialiose sieninėse sujungimo spintose. Visur raizgosi krūvos juodų laidų.
Po grindimis įrengti netgi specialūs kabelių koridoriai - juos galima apžiūrėti pro angas, padengtas stiklu. Jais kaip čiuptuvais laidai bėgo į miestą, į butus ir įstaigas žmonių, kurie net nenujautė, jog jų pokalbių klausomasi. Net nekaltas pafilosofavimas ar koks žodis prieš Tarybų valdžią galėjo baigtis liūdnai.
Ant vieno stalų riogso senoviška rašomoji mašinėlė, kuria buvo spausdinamos ataskaitos apie tai, ką pavyko išgirsti. Padėta formų šūsnis. Šalia - sena sostinės telefonų knyga, pageltęs Tiesos laikraščio numeris, su L.Brežnevo portretu pirmame puslapyje. Ant metalinės kabyklos kabo saugumiečio uniforma, tarsi laukianti, kad ją apsivilks darban atskubėjęs šeimininkas.
Įspūdį sustiprina traškantis rusiško pokalbio telefonu įrašas, kuris leidžiamas pasiklausymo patalpoje. Viskas čia beveik taip pat, kaip radome atėję į šį pastatą 1991 metais, - pasakoja vyriausiasis muziejaus gidas, istorikas Ričardas Padvaiskas.
Knopka, Moška ir kiti
Jo teigimu, tokių kabinetukų, skirtų pasiklausymui, čia buvo visas blokas. Šioje, kiek didesnėje patalpoje, dar gerai prisimenu, buvo priverstas visas kampas pasiklausymo aparatūros, įrangos, - sako aprodydamas kitą ekspozicijos dalį.
Ekspozicijoje gali pamatyti ir kitų įvairių priemonių, kurios buvo skirtos žmonėms sekti. Pavyzdžiui, įrankių pasiklausymo įrangai montuoti komplektą Knopka 63. Jame daug mažų atsuktuvėlių, peiliukų, žirklių ir dar bala žino kam reikalingų geležėlių. Viskas sudėta į nedidelę dėžutę.
Demonstruojamas ir infraraudonųjų bei ultravioletinių spindulių prietaisas slaptaraščiui skaityti, cheminėms medžiagoms aptikti. Greta - metalo detektorius, per kurį būdavo perleidžiami laiškai, ieškant juose galinčių būti smulkių daiktų.
Puikiai išsilaikęs operatyviniams skyriams skirtas specialios technikos komplektas. Po egzotišku pavadinimu Moška M slypi įrašymo ir įrašo atkūrimo aparatas.
Nuotraukose galima pamatyti ir specialią sekimo techniką, kurią KGB darbuotojai naudojo 6 ir 7 dešimtmečiais: tai miniatiūrinis aparatas Ajaks, kuris būdavo maskuojamas po diržo sagtimi, kaklaraiščio smeigtuke, moteriškoje segėje įmontuoti mikrofonai, portatyvinis siųstuvas, slėptas po viršutiniais drabužiais, naktinio stebėjimo įranga.
Įpainiotas ir dabartinis Prezidentas
Šiandieninėje šiuolaikinių technologijų revoliucijos eroje ši technika kelia šypseną, tačiau kartu parodo, kad saugumas buvo neblogai apginkluotas. Saugumiečiai mokydavosi operatyvinės veiklos ir iš vadovėlių, kurių ekspozicija gana gausi. Dauguma - rusų kalba, tačiau yra ir lietuviškų.
Dar vienas įdomus eksponatas, Gintaro viešbučio, kuriame sovietiniais laikais dažniausiai apsistodavo į Lietuvą atvykę užsieniečiai, kurie buvo ypač uoliai sekami, registracijos knyga. Jos puslapyje, kuriame fiksuoti svečiai, čia gyvenę 1976 metų birželį - liepą, yra ir dabartinio Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus pavardė.
Tai reiškia, kad saugumas buvo užfiksavęs, kad jis lankosi Lietuvoje, sekė, ką jis čia veikia. Žinia, kad KGB akiratyje buvo ne tik religinės bendruomenės, bet ir į šalį atvykdavę užsienio turistai, buvo vykdomas platus kontržvalgybinis darbas, - didžiuodamasis rodo įdomų radinį R.Padvaiskas.
Apie čia tvyrojusią nuotaiką galima susidaryti vaizdą iš gausybės nuotraukų, kuriose įamžintos KGB darbuotojų priesaikos, apdovanojimų už stropumą akimirkos, veteranų pagerbimas. Atskira lentyna skirta garbės raštams, apdovanojimams, įvairiems blankams, operatyvininkų ataskaitoms. Yra ir nedidelė saugumiečių asmeninių darbui skirtų daiktų ekspozicija - kalendorių, stalinių lempų, rašiklių.
Pastate buvo daugiau kaip 300 kabinetų ir įvairių patalpų. Iš viso čia dirbo per 500 saugumiečių. Taip pat buvo įrengtos 58 kameros rūsyje. Jos buvo skirtos politiniams kaliniams. Vėliau jų skaičius sumažėjo iki 19.
Naujausi komentarai