Ar namuose esate įsirengę dūmų detektorių?
%
Taip, ir ne vieną
Ne, bet svarstau įsirengti
Ne, ir neketinu
Iš viso balsų: 2031
Savaitės apklausa:
0
”Aviakompaniją Lietuva ant žemės nutupdė bankrotas
2005-11-24
Lina NAVICKAITĖ
Pernai privatizuota Kauno įmonė nesugebėjo pakelti milijoninių skolų naštos ir traukiasi iš rinkos
Vakar Kauno bei Palangos oro uostuose susirinkę keleiviai taip ir neišskrido “Aviakompanijos Lietuva” orlaiviais. Visi skrydžiai buvo atšaukti. Kauno oro bendrovė nusprendė stabdyti veiklą ir inicijuoti bankrotą, nes dėl įsiskolinimų jai nebetiekiamos oro navigacijos bei draudimo paslaugos.
Į užsienį neišskridę keleiviai patyrė dar vieną smūgį, kai sužinojo, kad jie neatgaus pinigų už iš anksto sumokėtus bilietus.
Vietoj kelionės - staigmena
Kelioms dešimtims keleivių, vakar ketinusių iš Kauno ir Palangos skristi į Hamburgą bei Oslą, netikėtai teko pakeisti savo planus. Kai kurie į kelionę išsirengę žmonės ir iš anksto “Aviakompanijos Lietuva” kasose nusipirkę bilietus, tik oro uostuose sužinojo, kad skrydžiai atšaukiami.
Kauno oro uosto administracijos atstovai tvirtino, kad itin didelio sąmyšio tarp keleivių nekilo, nors kai kurie jų nepasitenkinimą reiškė ir oro uosto darbuotojams. Pastarieji žmonėms tegalėjo parodyti “Aviakompanijos Lietuva” išplatintą pranešimą, kuriame konstatuojama, kad nuo vakar visi reguliarieji skrydžiai atšaukiami, o dėl pinigų už bilietus grąžinimo keleiviai raginami kreiptis į bendrovės atstovybę ir siųsti prašymus faksu.
Kauno oro uosto direktorius Kęstutis Cucėnas pripažino, jog keleiviai, nors jų buvo nedaug, patyrė didelių nepatogumų, nes jie neturėjo jokių galimybių tęsti suplanuotų kelionių.
Iš Palangos skridusiems žmonėms pasisekė labiau - jie Hamburgą ir Oslą pasiekė kitų aviakompanijų lėktuvais, tačiau už kelionę teko mokėti antrą kartą.
Kai kuriems jų tokie pokyčiai tapo nemalonia staigmena - apie atšauktus “Aviakompanijos Lietuva” skrydžius jie sužinojo tik iš oro uoste kabančio skelbimo.
Vakar nuo ryto Kauno oro uostas sulaukė nemažai skambučių - sunerimę keleiviai teiravosi, ar nebankrutuoja pats oro uostas bei kitos aviakompanijos, ar nebus atšaukta daugiau skrydžių.
Interesantams buvo paaiškinta, kad nuo šiol nebeskraidys tik “Aviakompanijos Lietuva” lėktuvai, o visų kitų oro bendrovių skrydžiai vyks pagal grafiką. Kauno oro uosto darbuotojai jau yra nusiteikę, kad kurį laiką teks kasdien klausytis keleivių skundų, nes skrydžiai į Hamburgą iki šiol buvo suplanuoti kiekvieną dieną, o į Oslą (Norvegija) bei Bilundą (Danija) - kas antrą dieną.
Inicijuos bankrotą patys
“Aviakompanijos Lietuva” generalinis direktorius Naglis Vyšniauskas “Kauno dienai” pripažino, jog bendrovės veikla yra visiškai paralyžiuota, nes dėl įsiskolinimų atsisakė savo paslaugas teikti tarptautinė oro navigacijos priežiūros paslaugų kompanija “Eurocontrol”, draudimo įmonės bei dar keli kiti teikėjai.
“Kai kurie kreditoriai dar buvo nusiteikę laukti ir toliau kredituoti mūsų įmonę, tačiau kiti atsisakė teikti paslaugas, be kurių bendrovės veiklą tęsti neįmanoma - lėktuvai tiesiog nebegali skraidyti”, - teigė žlungančios įmonės vadovas.
Anot jo, kai kurias skolas vieniems kreditoriams pavyko šiek tiek sumažinti, tačiau nepakankamai: “Pinigų jiems reikia dabar ir visų iš karto. Daugiau jie laukti nebenori ir, matyt, nebemato prasmės”.
Susidarius tokiai situacijai, pati “Aviakompanijos Lietuva” vadovybė nutarė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tam jau pradėti rengti dokumentai.
Bankroto procedūrų teks laukti ir piliečiams, nusipirkusiems šios bendrovės bilietus. Žmonės jau plaukia į bendrovę grąžindami bilietus ir tikėdamiesi atgauti pinigus, tačiau N.Vyšniauskas buvusiems klientams gerų žinių neturi.
“Bendrovė neturi pinigų atsiskaityti ne tik su navigacijos bei draudimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis, bet ir su keleiviais. Jie taps kreditoriais ir skolą galės atgauti tik teismo keliu”, - tvirtino pašnekovas, kuris negalėjo pasakyti, kiek keleivių buvo iš anksto įsigiję “Aviakompanijos Lietuva” bilietus.
Akcininkų pokyčiai nepadėjo
Šiuo metu bendrovę “Aviakompanija Lietuva”, kuri pernai pervežė daugiau nei 50 tūkst. keleivių, slegia 20 mln. litų viršijančios skolos. Su panašia įsiskolinimų našta ji buvo ir privatizuota 2004 metų gegužę. Tuomet buvusią “Lietuvos avialinijų” antrinę bendrovę už 2 mln. litų nusipirko Kauno transporto bendrovė “Arijus”.
Naujieji savininkai žadėjo didinti paslaugų ratą, plėsti užsakomųjų skrydžių paslaugą, planavo naujus maršrutus. Visoms investicijoms ketinta skirti iki 3 mln. litų. Tačiau šių metų birželį visas 100 proc. valdytų akcijų “Arijus” pardavė bendrovės generaliniam direktoriui N.Vyšniauskui, kuris neabejojo tolesnės veiklos perspektyvomis. Vis dėlto netrukus iš įmonės buvo atleista per tris dešimtis žmonių, o 66 proc. akcijų perparduota Didžiojoje Britanijoje registruotai kompanijai “World Aviation Capital”.
N.Vyšniauskas teigė neturįs įgaliojimų pateikti daugiau informacijos apie naujuosius “Aviakompanijos Lietuva” akcininkus. Tačiau jis užsiminė, jog su D.Britanijos įmonės atėjimu buvo sieta nemažai vilčių, tačiau “World Aviation Capital” neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, tarp kurių buvo numatytos ir būsimos investicijos, ir reorganizacijos planai, kad bendrovė dirbtų pelningai.
Dabar apie “Aviakompanijos Lietuva” atgaivinimo perspektyvas N.Vyšniauskas kalba labai dvejodamas: “Mes kartą jau nebeišskridome, neįvykdėme įsipareigojimų ir praradome klientų pasitikėjimą. Nebegalėtume toliau užsiimti verslu, kuris ypač susijęs su klientų pasitikėjimu, o jį susigrąžinti būtų labai sunku”.
Vis dėlto jis neatmetė galimybės, kad teisme kartu su kreditoriais gali būti ieškoma sprendimų, kaip atgaivinti bendrovę.
Skolos valstybinėms įstaigoms
N.Vyšniauskas kategoriškai atmetė prielaidą, jog galbūt “Aviakompanija Lietuva” buvo iš valstybės įsigyta tik dėl tam, kad privatūs verslininkai “pasišildytų rankas”, o priauginę dar papildomų nuostolių, paliktų ją bankrutuoti.
“Bendrovė jau buvo privatizuota su 20-ia milijonų skolų. Dauguma jų susikaupė dar 1996-1998 metais ir vilkosi iki pat šio laiko. Mes visi stengėmės bendrovę ištempti, tačiau nepavyko. Ypač buvo nesėkmingas šis pavasaris ir vasara, kai numatėme naujus skrydžius”, - aiškino žlungančios įmonės vadovas, pripažinęs, kad nepavyko rasti būdų, kaip padengti milijoninius įsiskolinimus.
Verslininkas tikino, jog pigių skrydžių kompanijų atėjimas į Kauną taip pat turėjo šiokios tokios neigiamos įtakos “Aviakompanijos Lietuva” veiklai, tačiau minėti pokyčiai rinkoje nebuvo esminiai.
Didžiausiam kreditoriui - valstybinei įmonei “Oro navigacija” - Kauno bendrovė liko įsiskolinusi 6,2 mln. litų. Lėktuvų skrydžius Lietuvoje koordinuojančios bendrovės “Oro navigacija” generalinis direktorius Algimantas Raščius apgailestavo, kad Lietuvos vardą turinti bendrovė atsidūrė prie bankroto ribos.
“Mes dar mėginome imtis įvairių priemonių, kad “Aviakompanija Lietuva” galėtų tęsti veiklą. Po privatizacijos buvome sudarę skolų mokėjimo grafiką, kurio bendrovė laikėsi. Tačiau nuo šių metų rugpjūčio įsiskolinimai vėl ėmė didėti. Dar visai neseniai siūlėme įmonę restruktūrizuoti tikėdamiesi, kad viskas pakryps į gerąją pusę”, - tvirtino A.Raščius, pripažinęs, jog ne kartą girdėjo savininkų planus apie būsimas investicijas, kurios išgelbės oro bendrovę.
“Nemanau, kad bendrovė žlunga dėl nepalankių rinkos sąlygų. Greičiau buvo priimti neteisingi sprendimai”, - apie Kauno bendrovės žlugimą svarstė A.Raščius, neįžvelgęs tyčinių savininkų veiksmų.
Tačiau pašnekovas abejoja, ar bankroto metu “Oro navigacijai” pavyks atgauti didžiąją dalį skolų.
Laukiama įpėdinių
Šį mėnesį, Palangos oro uosto prašymu, Kauno apygardos teismas areštavo “Aviakompanijos Lietuva” 647,4 tūkst. litų vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei uždraudė juo disponuoti.
Kauno oro uostui “Aviakompanija Lietuva” taip pat įsiskolinusi apie 3 mln. litų. Direktorius K.Cucėnas apgailestavo, kad nemažą įdirbį turėjusi bendrovė žlunga, tačiau jos vietą greitai turėtų užimti kiti rinkos dalyviai.
“Kol kas pasiūlymų iš kitų bendrovių nesulaukėme, tačiau per vieną dieną to ir negalėjome tikėtis”, - užsiminė direktorius.
Kad “gera vieta neliks tuščia”, neabejoja ir Civilinės aviacijos administracijos direktorius Kęstutis Auryla. Jis patvirtino, jog veiklą nutraukusiai “Aviakompanijai Lietuva” jau panaikintas oro vežėjo pažymėjimas, o veiklos licencija sustabdyta.
“Galime tik pasidžiaugti, kad aviakompanija iki paskutinės savo veiklos dienos vykdė skrydžių saugos reikalavimus ir mūsų institucija neturi jokių priekaištų. Šios bendrovės specialistai dirbo gerai, tačiau, manyčiau, kad tokią baigtį lėmė finansinių sprendimų ir marketingo klaidos, kai pavojingai peržengtos įsiskolinimų ribos”, - svarstė K.Auryla ir pridūrė, jog visi procesai buvo veikiami rinkos, kuri ir nulems, kaip greitai iš Kauno bus atgaivinti reguliarūs skrydžiai “Aviakompanijos Lietuva” maršrutais.
